Archyvas
364> Anna Karenina / Ana Karenina
Kai sužinojau, kad yra kuriama nauja ,,Anos Kareninos“ ekranizacija su mano mylimais aktoriais, supratau, kad daugiau atidėlioti nebegalima, tad perskaičiau knygą. Ja nusivyliau, todėl filmo laukimas tapo nebe toks varginantis. Bet dabar, po peržiūros, galiu pasakyti, kad likau maloniai nustebinta.
Nors, kita vertus, daug ką sako režisieriaus vardas- Joe Wright. Jau buvau mačiusi porą jo filmų (Atonement ir Pride & Prejudice), kurie man patiko. Negana to, tai trečiasis bendras Joe Wright ir Keiros Knightley darbas, o jai, ne paslaptis, tinka vaidinti istoriniuose filmuose. Ir jų bendradarbiavimas dar kartą pasirodė vykęs (ir netgi daugiau nei tik vykęs). Keira Knightley šiame filme atrodė tiesiog puikiai- aišku, dėl to reikia dėkoti tikrai įspūdingiems kostiumams (labai norėčiau, kad Oskarą filmas gautų bent geriausių kostiumų kategorijoje (iš viso nominuotas 4-iems)), nors vaidyba buvo irgi neprasta, tik vienoje vietoje man ji atrodė ,,netikra“. Beje, grįžtant prie režisieriaus, tai matyti, jog jis mėgsta dirbti su tais aktoriais ne kartą, nes filme sutiksime ir Matthew Macfadyen, kuris vaidino poną Darsį Pride & Prejudice.
Tie, kurie iki peržiūros apie filmą nelabai ką težinojo apie patį pastatymą, turėtų likti nustebinti: žiūrint atrodo, lyg stebėtume ne filmą, o spektaklį. Besikeičiančios uždangos, perėjimai iš vienos erdvės į kitą tiesiog išėjus pro duris, teatrališki pasirodymai (ypač, kai rodomi pokylių šokiai), rodos, atidirbta viskas iki pat smulkmenų. Neįprasta, originalu ir paliekamas tikrai geras įspūdis. Tiesiog negalėjau atsižiūrėti. Vien už tokį pastatymo sprendimą negailėčiau gero vertinimo.
O siužetas- apie aukštuomenę ir jos normas, apie skandalingą, nelaimingą ir kone uždraustą meilę. Aukštuomenė drabstoma purvais, kadangi viskas labai paprasta: meilužį turėti galima, tačiau įsinorėti skirtis, mylėti ne savo vyrą- jau uždrausta. Tampi paprasčiausia kekše, nors aplinkui tiek daug kitų, kurie apgaudinėja savo antrąsias puses, tačiau vaidina dorus žmones. Sukels nemažai jausmų, tuo labiau, kad ir nuo pat pradžių neatrodo, kad viskas bus gerai, nes po truputį tik dūš visa aplinkui..
Kadangi skaičiau knygą, tai matyt vertėtų pasakyti keletą žodžių kaip apie kūrinio ekranizaciją. Tie, kurie skaitė ir kuriems knyga labai patiko, tikriausiai nusivils, o galbūt apskritai net nežiūrės šio filmo, kadangi vėlgi, kaip dažniausiai būna- paimtas pagrindas, jokių gilumų, pamąstymų ar samprotavimų, kurių gausu romane. Manau, taip yra todėl, kad didelis dėmesys buvo sutelktas vizualiniam vaizdui. Kalbant apie charakterius, tai bent man pasirodė, kad Jude Law vaidinamas Kareninas ne itin panašus į pažintą iš knygos: filme Kareninas švelnesnis, atrodė ne toks griežtas (nors jo įsitikinimai ir sprendimai lyg ir išlikę tie patys). Vronskiui priekaištų neturėjau, tik baisu, kaip pakeitė Aaron Johnson (dabar žinomo kaip Aaron Taylor-Johnson) išvaizdą, na, bet norėta taip geriau atskleisti to meto Rusijos gyventojų išvaizdą, juk ir Jude Law atrodo visai kitaip nei įprasta.
O kadangi man knyga ne itin patiko, tai ir kabinėtis prie filmo nesinori, tuo labiau, kad visumoj man jis paliko labai gerą įspūdį.
8/10
Rež.: Joe Wright, vaidina: Keira Knightley, Jude Law, Aaron Johnson, Matthew Macfadyen, Kelly Macdonald, Olivia Williams, Alicia Vikander, Ruth Wilson, 2012 m., Didžioji Britanija, 129 min
Naujausi komentarai