Archyvas

Archive for the ‘Kevin Zegers’ Category

914> Wrong Turn / Lemtingas posūkis (2003)


wrongturnRež.: Rob Schmidt
Vaidina: Eliza Dushku, Jeremy Sisto, Kevin Zegers, Desmond Harrington
2003 m., JAV, Vokietija, 84 min
Žanras: siaubo trileris
imdb nuoroda čia.

Kaip jau užsiminiau, peržiūrėjau keletą siaubo filmų per šį laiką, šiandien dar vienas prisidėjo, tikiuosi, per daug neprisikaups, nes tuomet tikrai susimąstysiu, ar verta tęsti šitas rašliavas, ar užtektų tik į sąsiuvinį pavadinimus žymėtis, nes kažkaip laiko nesinori daug leist prie šito. Bet kol dar nedingo noras, rašau.

O Wrong Turn man pasirodė pats įdomiausias siaubo filmas, kurį žiūrėjau per praėjusias savo išeigines (o peržiūrėjau tuomet tris).  Greičiausiai daugelis jį matė, o dar bele kiek dalių yra sukurta (kitais metais pasirodys 7. O dar iš ,,Pjūklo“ begalybės dalių juokėsi), bet, kad ir patiko man pirmoji dalis, į kitas nesidairysiu.

Principas – išlikimas. Vienas vyras per žioplumą padaro avariją, trenkdamasis į kitą automobilį miško kelyje. Taip jis susipažįsta su būreliu draugų, kurie planavo čia praleisti naktį palapinėse. Kadangi abi mašinos nevažiuoja, dalis draugų sutinka su nauju pažįstamu eiti ieškoti pagalbos, o keli lieka saugoti daiktų. Na, ir maždaug tada prasideda veiksmas, kai po truputį ima aiškėti, kad miškuose gyvena kažkas, kam labai patinka žmonės.

Apskritai nieko šiame filme išskirtinio ar ypatingo nėra, bet kartais paprastume ir slypi visa sėkmė. Smagi, įtampą vietomis neprastai laikanti pramoga, kur tarsi ir personažai pernelyg neerzino, ir šiaip smagu buvo žiūrėti. Prieš žiūrėdama netyčia buvau užfiksavusi keletą komentarų ir galvojau jau, kad bus nemenkai sugadintas įspūdis, nes žinosiu pabaigą, bet laimei, kad ne taip tą komentarą buvau supratusi ir todėl galas buvo toks, kokio iš esmės tikėjausi nuo pradžių, bet tuo pačiu ir toks, kokio norėjosi. Ne visada būnu nusiteikusi blogiausiam, pasirodo.

Filmas priminė senuosius siaubo filmus (aštunto ir devinto dešimtmečių), kurie man taip patinka (nors pora, kuriuos ateity aptarsiu ir nepaliko tokio įspūdžio kaip norėjosi). Išties, galima atrasti detalių, kurios rodo, kad filmo siužetui įtaką darė tokie kultiniai filmai kaip Ir kalnai turi akis, Kruvinosios žudynės Teksase, Paskutinis namas kairėje ir pan. Ir rezultatas išties vertas dėmesio. Žiūrėjau ir džiūgavau, kad sugebėjau ant neblogo siaubo filmo užpulti.

7/10

Reklama

731> Girl Walks Into a Bar


maxresdefaultRež.: Sebastian Gutierrez
Vaidina: Carla Gugino, Alexis Bledel, Rosario Dawson, Danny DeVito, Josh Hartnett, Zachary Quinto, Aaron Tveit, Kevin Zegers
2011 m., JAV, 80 min
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Grupelė nepažįstamų žmonių, 10 skirtingų barų, vienas vakaras Los Andžele. Taip būtų galima apibūdinti šį filmą.

Tai filmas tiems, kurie mėgsta, kai kino juostoje vyrauja dialogas. Nes čia veikėjai kalba ir kalba. Iš tikrųjų, po dvidešimties minučių buvo noras išjungti ir ištrinti jį iš kompiuterio, nes bandymų žiūrėti jį buvo ne vienas, tačiau vis ,,paslysdavau“ ties dialogais: greitakalbė reikalavo nemažo suklusimo, buvo sunkoka gaudyti kiekvieną žodį ir dar iš karto mintyse verstis į lietuvių kalbą, kad tik ko nepraleisčiau: bet aišku, taip yra dėl nepakankamų anglų kalbos įgūdžių. Bet nepasidaviau, užsidėjau angliškus titrus ir po truputį ,,įsivažiavau“, priprato ausys prie nuolatinio greito kalbėjimo.

O dialogų pro ausis praleisti nesinori, nes jie aštrūs, žavūs, pasakantys viską, ką žiūrovui reikia žinoti apie vieną ar kitą veikėją, sukuriantys tarp jų ryšius. Ryškesnių veikėjų yra keletas, dauguma pasirodo vos vienam ar keletui epizodų. Karts nuo karto ekrane pasirodo vieno ar kito baro aplinka, kuri, beje, ne itin nulemia veikėjų nuotaikas. Toji aplinka ir lieka fonas, nes viskas, kas čia svarbiausia, yra, kaip ir minėjau, dialogai.

Nieko panašaus nebuvau mačiusi, taigi, originalumą norisi pagirti. Už minimalų biudžetą sukurtas filmas, tikiu, kad randa savo žiūrovą. Iš tikrųjų, man pačiai gaila, kad jis įtraukė mane tik praėjus kiek daugiau nei pusei trukmės, o tuomet filmas ėmė ir pasibaigė. Nė pusantros valandos netrunkanti kino juosta sugeba sutalpinti nemažai personažų, ne vieną jų vaidina žymūs aktoriai, o man pačiai įdomiausia buvo pamatyti dar tik kylantį ekrano veidą Aaron Tveit, kuris visiškai savo balsu pakerėjo Les Miserables. Nors be abejo, šio filmo ašis – Carla Gugino, vaidinusi drąsią, savimi pasitikinčią ir žodžio kišenėje neieškančią moterį.

6/10

623> The Mortal Instruments: City of Bones / Mirties įrankiai: kaulų miestas


-The-Mortal-Instruments-City-of-Bones-still-alec-lightwood-35248030-1365-636Pagal populiarios knygų serijos Mortal instruments pirmąją dalį sukurtas filmas mane domino ne per daugiausiai, bet kompanijoje norėjosi kokio lengvo filmo, tad pamanėm, kad turėtų ,,sueiti“ šis. Ir visai neblogai jis mums susižiūrėjo, žandai nuo juoko įsiskaudo, o kas taip mus juokino, tuoj ir papasakosiu.

Taigi, Klerės mama kažkur dingsta, o namas viduje atrodo kaip po karo. Tuo pat metu Klerė susipažįsta su keistu nepažįstamuoju, kuris jai greitai išaiškina, kad Klerė, kaip ir jos mama, nėra paprasta.

Tai štai, Klerė – paprasta paauglė, ne itin populiari, mokykloje bendraujanti tik su vienu vaikinu – Saimonu, kuris yra moksliukas ir atrodo tipiškai pagal savo vaidmenį: aukštas, plonas, su akiniais, susitaršiusiais plaukais, truputį žioplas. Iš pradžių merginos dėmesį patraukia ženklas, kurį ji vis nė nesusimąstydama nupiešia, tą patį ženklą ji mato ir kitur, netrukus ji jau bando išsiaiškinti, ką jis reiškia, o dar ir paslaptingas gobtuvu apsigaubęs vaikinas vis pasirodo netoliese. Na, ir visas aiškinimasis prasideda ganėtinai greitai, netempiant gumos. O tada ir prasideda. Klerė gauna naujus drabužius, tarp jų – ir didžiausius aukštakulnius, kurių ji gyvenime nenešiojo, bet dabar ji su jais ne tik paeina ir puikiai laiko pusiausvyrą, bet ir ne ką blogiau bėga ar net vieną kitą kovinį judesėlį parodo. Klerės ir minėtojo blondino Džeiso užsimezgusi draugystė dienos eigoje perauga į meilė, o netrukus jau įvyksta pirmoji pavydo scena – vien dėl beprotiško greičio visa tai atrodė taip absurdiškai, kad nieko daugiau ir neliko, tik juoktis. Yra ir veikėjų, kurie atrodo, ateity žada būti potencialūs Klerės gerbėjai, bet kol kas istorija tai nutyli (sužinosime, jei sukurs ir kitas dalis, arba jei sumanysime skaityti knygas – man šis noras prapuolė). Negalima nepaminėti, kad Džeisas groja pianinu – toks jausmas, kad po twilight’o visi vaikinai turi mokėti groti šiuo instrumentu… Labai juokingai atrodė ir jo vaikščiojimas su gobtuvu, nuo pat pradžių įvykęs susižavėjimas Klere, o ką jau kalbėti apie sceną, kai jis ją atsiveda į stebuklingą sodą (kuo tai kvepia? vėlgi, neapsieita be twilight’o, kuriame yra daugeliui įsimintina gėlėtos pievelės scena). Pagrindinė porelė labiau juokina nei nuoširdžiai žavi savo jausmais, žvilgsniai, kuriais žvelgia vienas į kitą, labiau buki nei kažką pasakantys. Ir apskritai, viskas banalu, tad belieka žiūrėti kaip į kažkokią parodiją (o vietomis taip ir atrodo) ar tiesiog neimti į galvą ir stebėti įvykius.

Vienintelis personažas, kuris priversdavo nuoširdžiai šypsotis ir labiausiai patiko – jau minėtasis Saimonas. Smagu, kai tokie nevykėliai išsisuka iš pačių pavojingiausių situacijų, o dar kai prisimenu, kaip tas aktorius kelis sezonus vaidino Misfits seriale ir buvo mylimiausias iš visų, tai sukėlė ir nostalgiją. Pliusą uždėčiau ne tik dėl Saimono, bet ir dėl veiksmo, kurio čia netrūksta, kalbant apie fantastiką, tai smagu, kad neapsiribota vienos rūšies padarais: yra čia įvairiausių fantastinių būtybių, daug magijos, mistikos, kurią stebint atrodo, kad kažko dar daugiau primąstyti vargu ar bebūtų galima. Ir ne visi padarai gražūs, yra tokių, kurie ir šleikštulį sukelė.

Žiūrėkit tuo atveju, jei jums patinka tokio tipo filmai, kitu atveju nelabai išdrįsčiau rekomenduoti. Man jis pasirodė tinkamas nebent žiūrėti su kompanija, kai norisi vienu metu ir žiūrėti filmą, ir spėti paplepėti, arba kaip fonas..

4/10

Rež.: Harald Zwart, vaidina: Lily Collins, Jamie Campbell Bower, Robert Sheehan, Kevin Zegers, Lena Headey, Jonathan Rhys Meyers, 2013 m., JAV, Vokietija, Kanada, 130 min

299> The Jane Austen Book Club / Džeinės Ostin knygų klubas

spalio 10, 2012 Komentarų: 2

Nepagalvokite, kad nieko nežiūriu. Taip, žiūrėjimo tempai lyginant su vasara ryškiai sumažėję, tačiau karts nuo karto vis ką nors pažiūriu, tik dažniausiai tai būna koks serialas (juk rugsėjį daugelio serialų naujų sezonų premjeros, o dargi ir naują pradėjau žiūrėti- Suburgatory), o juk juos aprašinėju tik pabaigus sezoną. Na, o dabar pradėsiu rašyti apie tai, dėl ko šis įrašas ir yra.

Jaunas vyras ir penkios moterys vienam sezonui suburia į knygų klubą, norėdami aptarti šešis žinomos rašytojos Jane Austen klasikinius romanus. Tuose aptarimuose iš tikrųjų visi kalba apie save, tyčia panaudodami Austen romanų ir savo herojų gyvenimo paraleles…

Jau labai seniai norėjau pamatyti šį filmą, tad pagaliau toji diena atėjo. Ką galėčiau pasakyti? Tikrai nenusivyliau. Filmas gyvenimiškas, šiltas ir laabai mielas. Nemažai smagių momentų, nors, kaip ir realiame gyvenime, būna, kad juos užgožia liūdni. Gražus muzikinis takelis, kuriuo reikės pasidomėti daugiau.

Na, ir man labai patinka klubo idėja. Manau, kad ir realybėje tokie klubai galėtų būti tokie patys (,,tokie“ emocijų, nuotaikos, bendravimo prasme) kaip ir filme. Tikrai būtų įdomu pačiai sudalyvauti tokiame klube, tik vėlgi, kas ten žino, kaip pavyktų susibendrauti, juk šis šešetukas ganėtinai greitai tapo šeima, o kaip būtų iš tikrųjų? Na, bet pabandę nesužinosime. Aišku, idealiausia, jei tas klubas susidėtų iš jau esamų draugų, bet mano atveju, tiek skaitančių žmonių rasti būtų sudėtinga. Na, bet čia vat tokie pamąstymai, kad idėja tikrai faina. Filme labai gerai perteikta atmosfera, nemažai pokalbių, diskusijų, kuriose pinasi ne tik Jane Austen knygų siužetai, bet ir tikrasis veikėjų gyvenimas. Įdomūs personažai, kiekvienas savitas ir išsiskiriantis iš kitų. Labai patiko Hugh Dancy, jis man tikriausiai niekada neatrodytų antipatiškas. Jau net pamačiusi jį ekrane (nežinojau, kad jis čia vaidina) pagalvojau, kaip pasiilgau jo, kažkaip apleidau filmus su juo… Jo personažas šiame filme linksmas ir be galo mielas. Iš man žinomų aktorių dar čia matomas Kevin Zegers, atliekantis, ,,gražuoliuko mergišiaus“ vaidmenį, kuris jam, tikriausiai niekas nepaneigs, visada tinka. Na, ir Emily Blunt, kurios personažas keistai įdomus, be to, esu nepratusi jos matyti su tokia šukuosena, tai iš pradžių buvo keistoka.

Kaip ir minėjau, gražus, šiltas ir kupinas šiltų emocijų filmas.. Rekomenduoju. O aš užsinorėjau paskaityti ką nors iš Jane Austen (esu skaičiusi tik ,,Puikybė ir prietarai“).

7/10

Rež.: Robin Swicord, vaidina: Kathy Baker, Hugh Dancy, Amy Brenneman, Maria Bello, Emily Blunt, Maggie Grace, Kevin Zegers, 2007 m., JAV, 106 min

Gossip Girl / Liežuvautoja (1-2,2 sezono)


Tikriausiai pasirodys keistas skaičius: 2,2. Bet tai tiesa. Pažiūrėjau du sezonus ir keletą trečiojo. Ir man pakako. Supratau, kad grįžti prie jo tikrai nebenoriu. Todėl viskas, ką rašysiu, remsis žiūrėtais sezonais, o ne visais šešiais (tiesa, šeštasis dar neprasidėjo, tačiau bus paskutinis ir, kiek teko skaityti, baigsis iki naujųjų metų).

Šis serialas apie ,,auksinį“ jaunimą, gyvenantį Niujorke ir einantį į privačią elitinę mokyklą. Aišku, sezonų nemažai, taigi, mokykloje veiksmas tikrai neužsilaiko ilgai.

Veikėjų, apie kuriuos viskas sukasi, ne tiek ir mažai: Serena, Blair, Danas, Čakas, Dženė, Vanesa, Neitas. Ne ką svarbesni yra ir kai kurių tėvai: Dano ir Dženės tėtis Rufusas ir Serenos mama Lilė.

Iš veikėjų vyrukų man visuomet labiausiai patiko Danas. Pakankamai mielas ir ne tas, kuriam mielos visokios intrigos. Tuo tarpu iš merginų labiausiai patiko Vanesa. Ji irgi pakankamai atsiribojusi nuo visų rengiamų intrigų ir atrodo paprasta. Nors, kai pagalvoju, tai visgi visi veikėjai kažkuriuo metu daugiau mažiau patiko. Net ir toji pati Blair, kuri šiaip jau yra didžiulė intrigantė ir būdavo taip, kad piktindavausi jos kenkėjiškumu, bet būdavo momentų, kai ji man tikrai patikdavo. Kad ir Dženė… Jos troškimas tapti populiaria mane erzino, na, nemėgstu tokių žmonių, kurie bet kokia kaina nori išgarsėti, bet kai pradėjo siūti savo kurtus drabužius ir pan., pradėjau ja žavėtis. Apie kitus irgi atrasčiau ką gero pasakyti.

Blair ir Serena

Šis serialas yra ypatingai mėgstamas merginų. Žinoma, prie to prisideda gražūs vaikinai (o tokių tikrai nemažai), bet didžioji priežastis- veikėjų rengimosi stilius. Neslėpsiu, man irgi patikdavo stebėti, kokiais gražiais rūbeliais apsirengusios merginos, kokiais bateliais avi ar kokią rankinę nešasi. O ir vaikinai- ypač kostiumuoti man labai gražūs.

Dar pliusas yra dėl muzikos: skamba nemažai gerų muzikinių kūrinių.

Vanesa ir Neitas

Tad kodėl nustojau aš jį žiūrėti? Todėl, kad nusibodo. Jei pirmasis sezonas dar buvo įdomus, tai antrajame tokia tebuvo kas trečia ar ketvirta serija. Viskas sukasi apie tą patį: intrigėlės, pykčiai ir susitaikymai ir porų sudėties keitimasis kas kiek laiko. Gal net jau ir dabar visi su visais yra permiegoję, tad nė nebeįdomu, kas su kuo liks, jei apskritai liks. Norėjosi įdomesnio siužeto. Nes kiek gi galima tą patį per tą patį?.. Juk yra daug gerų serialų, tad kam gaišti laiką dėl neįdomaus?

Bet visgi man bus (ir yra) tikrai įdomu sutikti šio serialo aktorius, vaidinančius kitur. Kai kurie tikrai turi talentą. Pvz. Leighton Meester mane visuomet nustebina filmuose.

Tiesa, serialas sukurtas pagal C. von Ziegesar knygų seriją. O ta serija tikrai didžiulė. Esu skaičiusi keletą knygų, tai tikrai skiriasi nuo serialo.

5/10

Kūrėjai: Josh Schwartz, Stephanie Savage, vaidina: Blake Lively, Leighton Meester, Penn Badgley, Chace Crawford ,Ed Westwick, Kristen Bell, Taylor Momsen, Zuzanna Szadkowski, Armie Hammer, Hilary Duff, Kevin Zegers, Katie Cassidy, Sam Robards, 2007 -2012 m., JAV, 6 sezonai

84> Transamerica / Transamerika


Pamenu, kažkada jį rodė per televiziją, bet aš mačiau tik pradžią. To užteko, kad sau pasakyčiau, jog kada nors noriu pamatyti visą. Ir tas ,,kada nors“ atėjo.

Filmas pasakoja apie Bri (nors pirmiau ji buvo Stenlis), transeksualų vyriškį, kuris ruošiasi atlikti lyties keitimo operaciją. Bet, likus nedaug laiko iki kelionės dėl operacijos, ji sužino turinti sūnų, kuris tikrai nėra geras berniukas. Ji susiranda jį, bet pameluoja apie save. Jiedu abu vyksta į kelionę, bet jų tikslai- skirtingi..

Geras filmas. Nėra jame jokių meilių, tik paprastas žmogiškumas ir santykiai tarp žmonių, galop- noras niekuo neišsiskirti, bet tuo pačiu nepaminti ir savų svajonių. Kone visas filmas ir yra tik kelionė ir pokalbiai, ryšio, kuris yra toks trapus, stiprinimas. Be abejo, pabaigą panašiai galima numanyti, bet čia svarbiausia pats veiksmas, viskas, kas vyksta čia ir dabar.

Labai gerai savo vaidmenį atliko pagr. aktorė Felicity Huffman, na, jos sūnų vaidinančiam Kevin Zegars atiteko toks gan tipinis paauglio vaidmuo, bet ir jis nepasišiukšlino ir tai, kas turėjo būti rimta, taip ir atrodė, kas turėjo sukelti šypsnį, tas ir sukėlė.

Rašau 8/10 ir rekomenduoju.

Filmas nominuotas dviems Oskarams.

Rež.: Duncan Tucker, vaidina: Felicity Huffman, Kevin Zegers, 2005 m., JAV, anglų ir ispanų k., 105 min.