1079> Wonder Woman 1984 / Nuostabioji moteris 1984 (2020)

Pirmąją dalį žiūrėjau kino teatre, o tokie filmai būtent dideliame ekrane geriausiai ir atsiskleidžia. Tad galbūt ir šį būčiau įvertinusi geriau, bet, na, tiesą sakant, visą filmą peržiūrėjau gal per 2 ar 3 kartus. Pustrečios valandos – daugoka tokiam siužetui. Siužetinė linija gan vidutiniška, motyvai kai kada erzino… Na, tai ir gavosi galop 5/10

imdb

998> Ghostbusters / Vaiduoklių medžiotojai (-os) (2016)

Nelabai suprantu, kodėl lietuviškai visur pateikiama kaip -ai, nors šioje versijoje yra medžiotojos, o ne medžiotojai. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, tai buvo visiškas laiko gaišimas. Senosios versijos nemačiau, o naująją įsijungiau, kai rodė per tv, labiausiai dėl Chris Hemsworth (nežinau kaip, bet jį pamėgau), bet tuo pačiu galvojau, kad galbūt tai bus smagi komedija. Taip, apie tokią svajoti galima toliau.

Paranormaliais reiškiniais besidominčios veikėjos kartu su dar keletu kitų entuziasčių ne tik susiduria su vaiduokliais, bet ir pasiryžta išgelbėti gyventojus nuo šios antgamtinės jėgos.

Dabar labai populiaru perkurti filmus, kuriuose vietoj vyrų tuos pačius vaidmenis atlieka moterys, Ghostbusters – vienas iš tokių pavyzdžių. Aš visgi prisidedu prie tų, kurie mano, kad tai yra visiškai neprasminga ir nereikalinga. Jei jau taip norisi, kad moterys būtų pagrindinės veikėjos filmuose, argi sunku sukurti originalų scenarijų ar surasti kokią knygoje pateiktą istoriją, kurioje veiktų moteris, ir tai perkelti į ekraną? Kam imti seną filmą, jį perkurti vyrus pakeičiant moterimis, ir įsivaizduoti, kad va čia tai pažanga, naujas požiūris, moterų įvertinimas? Joks čia ne įvertinimas. Čia tas pats kaip paimti nuo kito kapo gėlių ir jas uždėti ant paties prižiūrimo (pavyzdys susijęs su ne taip ir seniai buvusiomis Vėlinėmis ir kasmetinėmis ,,tradicijomis“).

Va, o filmas neįtraukė, neprajuokino, baisiai prailgo, nesuvokiu, kaip visą jį peržiūrėjau. Taip lauktas Chris Hemsworth neišgelbėjo nė kiek, nes jo personažas – vertas pajuokos, verčiantis tik skėsčioti rankas, o ne juoktis. Dalis pagrindinių aktorių (kurias pažinau) kaip ir rimtos komedijos žanro atstovės, bet vis tiek žiūrėti buvo liūdna.

2/10

893> All Good Things / Visi geri dalykai (2010)

Rež.: Andrew Jarecki
Vaidina: Ryan Gosling, Kirsten Dunst, Lily Rabe, Kristen Wiig
2010 m., JAV, 101 min
Žanras: kriminalinė mistinė romantinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Haha, antras iš eilės filmas su Ryan Gosling. Tik čia turėjau galimybę jį pamatyti ne kaip išdailintą berniuką, o kaip vidinių demonų kamuojamą ir daug negerų dalykų darantį vyrą.

Tai tikrais faktais paremtas filmas, kurio centre – Deividas Marksas, turtingo vyro sūnus, vaikystėje matęs, kaip jo mama nusižudo, skatinamas jungtis prie šeimos verslo, nors pats to nenori, o kelyje pasitaiko ir Keitė, kurią jis įsimyli. Tačiau idilė negali tęstis ilgai, o ši draugystė turės didelių pasekmių, persekiosiančių Deividą visą gyvenimą.

Fainas filmas. Tikrai tikėjausi, kad bus kur kas nuobodžiau ir neįdomiau, tačiau paliko gerą įspūdį. Patiko, kaip sukurta atmosfera, kaip po truputį, žingsnis po žingsnio kuriama įtampa, įtaigu, viso filmo metu tiesiog sėdėjau lyg ant adatėlių ir laukiau, kas kada nutiks. Pabaiga kiek nervinanti, kaip suprantu, viskas – vien interpretacijos (kad ir tikėtinos), tačiau vis vien įdomiai susukta, buvo įdomu išgirsti ir ką veikia tikrieji asmenys realybėje po filme rodytų paskutinių įvykių.

Kalbant apie R. Gosling personažą, tai sunku jį vienareikšmiškai vertinti. Vaikystės trauma? Ar greičiau liga / sutrikimas? Dar buvo užsiminę, kad mama sunkiai sirgo, tai iš karto kilo mintis, kad galbūt kažkas paveldimo. Pradžioje būčiau sakiusi, kad kokia nors šizofrenija, bet nevartojant vaistų (nes lyg ir minėjo, kad nesigydė) per tiek metų ši liga turėjo nemenkai atsiskleisti. Jo nuotaikų kaitos ir buvo viena priežasčių, dėl ko įtampa filmo metu nemažėjo. Juk visai neaišku, kada kas jam ,,susišvies“. Kai kurios scenos išties stiprios ir įsimintinos, o pats R. Gosling įsikūnija į personažą įvairiais jo gyvenimo tarpsniais, taigi, galimybė ,,pamatyti“, kaip jis atrodys, būdamas senas. Juokauju, aišku. Nes kažkaip nelabai kokia jo išvaizda senatvėje parodyta.

Kirsten Dunst man labai simpatiška, gaila, kad ekrane jos ne tiek ir daug rodoma (čia ne apie šį filmą, o apskritai). Tinka jai dramos, kad ir čia ji perteikė neprastai savo vaidmenį, kuris išties spalvingu tampa bėgant filmo minutėms.

Žiūriu, pradėjo sektis su filmais. 8/10

878> The Diary of a Teenage Girl / Paauglės dienoraštis (2015)

Rež.: Marielle Heller
Vaidina: Bel Powley, Alexander Skarsgård, Kristen Wiig
2015 min, JAV, 102 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Prieš kelias dienas žiūrėtas filmas tapo pirmuoju, kurį mačiau šiemet. Išsirinkau tą, kurio, pamenu, labai laukiau (kadangi jis labai buvo giriamas visokio nepriklausomo kino apdovanojimuose, vardijamas kaip vienas geriausių anų metų indie filmų ir kt.), o kai sulaukiau, neliko noro ne tik šiam, bet ir kitoms kino juostoms.

Aštuoniasdešimtieji. Paauglė Minė užmezga romaną su savo mamos vaikinu. Kiek tai meilė, kiek noras turėti šalia savęs žmogų, kuris mylėtų ją, jos kūną, atsakoma pamažu. Jokios perdėtos romantikos, gėlytės – tik pačios veikėjos pripieštos. Ji laisvalaikiu paišo komiksus ir jai tai sekasi. Todėl paįvairinamas filmas ištraukomis iš jos piešinių, kartais kaip nors apipiešiami ir personažai. Šiuo aspektu priminė kitą pernai metų filmą Me and Earl and the Dying Girl, tik ten kurtų filmų ištraukos būdavo įterpiamos. Nors ir užkabinama šiek tiek tema galima – negalima (visgi ji paauglė, o jam – 35 metai), bet greitai pamirštama, lygiai taip pat nesigilinama į tai, kiek Monro (mamos vaikinui) išnaudoja Minę, kiek jo simpatija tikra. O ir Minė, kad ir paverkšlendavo kai kada, kad Monro jos nemyli, dėl keršto ar dėl kitų paskatų nevengė ir kitų vaikinų draugijos. Mama – narkomanė, tad namie – festivaliai non stop. Didžiausias pavojus toks, kad sužinos mama. Na, bet juk pati Minė kiša pagalius į ratus, dienoraštį įrašinėdama. Todėl nuo pradžių aišku, kaip būtent mama viską atskleis. Filmas pusantros valandos, nemažai sekso scenų ar bent jau tokių, kur jau viskas įvykę, o šalia to yra Minė, kuri išmoksta nemažai, kuri daro išvadas apie savo pojūčius, norus, bręstantį kūną ir dar nežinia ką. Kulminacija (kai Minė ateina į barą, kur sėdi Monro su mama) kiek perspausta. Pabaiga standartinė. O pats filmas dviprasmiškas, peržiūrėjusi taip ir nesupratau, kiek jis man patiko, kiek ne. To nežinau ir dabar, kai praėjo pora dienų. Aš šį filmą net kaip komediją vietomis užskaityčiau, nes smagus jis toks, pati mergina kapsto gilias temas, o čia dar tas Monro, mama ir visur besikišanti mažoji sesuo. Ir stilingas – tiek to laikmečio atmosfera, tiek Minės batai, tiek vizualiniai sprendimai neretai patiko.

7/10

640> Her / Ji

Her – tai filmas, pasakojantis apie vienišą vyriškį Teodorą, kuris sunkiai susitaiko su tuo, kad jo santuoka sugriuvo. Vieną dieną jis nusprendžia įsigyti naują operacinę sistemą (ar tiesiog OS1), kuri vadinama pirmąja sistema, kuri laikui bėgant tobulės, formuosis pagal savo šeimininko asmenybę ir taps gal net geriausiu draugu. Teodoro operacinė sistema prakalbu gražiu moters balsu ir pasivadina Samanta. Netrukus vyras be jos negali gyventi nė dienos.

Tai be abejo, vienas tų ,,keistųjų“ ir nestandartiškų filmų savo tematika, o bet tačiau – koks taiklus ir taikantis tiesiai į šiuolaikinę visuomenę, kurioje tiesioginio bendravimo vis labiau mažėja, o žmonės negali atsitraukti nuo savo mobiliųjų, kompiuterių ir pan. Tad galiausiai, kam bereikalingi tikri draugai, jei galima įsigyti štai tokį- kompiuterinę sistemą, kurią įsijungi kada nori, kuri prisitaiko prie tavęs bet kokiomis aplinkybėmis, gali diskutuoti bet kuria tema. Net ir Teodoro darbas – rašyti laiškus artimiesiems tų žmonių, kurie patys nesugeba nieko gražaus sukurti. Jokio nuoširdumo, rodos, nebelikę, o pagrindinis veikėjas – sugebėjęs išlaikyti jautrią sielą. Tačiau ir tai jo neišgelbsti nuo vienatvės, tad taip ir užkimba už naujovės: kompiuterinės sistemos, kuri viską mato, girdi, diskutuoja, domisi jausmais ir .t.t – net ir pati žiūrėdama negalėjau suvokti, kaip tokia sistema apskritai galėtų egzistuoti, nes žiūrint atrodė, kad Samanta – tiesiog žmogus, kuris kalba su Teodoru telefonu ar kita susisiekimo priemone. Na, bet čia ,,neįmanomumo“ klausimas nė nekeliamas, nes ne esminis. Melancholiškas, iki sielos gelmių nuoširdus ir paprastas filmas, atmosfera sukurta tobulai, o dar ir muzikinis takelis kaip ir sudeda paskutinius taškus. Jau prieš kiek laiko skaičiau, kad jei būtų koks nors apdovanojimas tik už balsą, tai jį šiemet tikrai būtų gavusi Scarlett Johansson , jos balso skambesys ir atitinkamos intonacijos čia itin tiko. Joaquin Phoenix buvo šiokia tokia priežastis, dėl kurios filmą vis atidėliojau, bet, kaip neretai būna, be reikalo, nes jis čia buvo puikus. Jo vaidyba buvo įtikinanti, tuo labiau, kad čia nemažai jausmų ir išgyvenimų teko rodyti vien tik veido mimika, o ne žodžiais ar veiksmais.

Pažiūrėjau, kuriose kategorijose šis filmas nominuotas Oskarams (iš viso penkiems), tai, nors dar ir nemačiau daug nominuotų filmų, laikau kumščius, kad šis laimėtų bent jau apdovanojimą už geriausią scenarijų.

8/10

Ir, beje, šis filmas jau yra įkopęs į imdb Top250 ir šiuo metu yra 120-oje  vietoje.

Rež.: Spike Jonze, vaidina: Joaquin Phoenix, Amy Adams, Scarlett Johansson, Rooney Mara, Kristen Wiig, 2013 m., JAV, 126 min

522> Forgetting Sarah Marshall / Velniop tą Sarą Maršal

Po penkerių metų draugystės Piterį palieka Sara. Susitaikyti su išsiskyrimu vyriškiui sunku. Jis sugalvoja vykti į Havajus, kad lengviau užmirštų mylimąją, tačiau pasirodo, kad lygiai tame pačiame viešbutyje apsistoja ir Sara su naujuoju savo vaikinu.

imdb.com šio filmo įvertinimas pakankamai nemažas (ypač kaip komedijai) – 7,2 , tad galvojau, kad galbūt viskas su šia komedija bus pakankamai gerai ir praleisiu puikų vakarą. Na, bet norėti daug ko galima, bet tai nereiškia, kad visuomet šie norai išklausomi. Nuogutėlis (taip, nuo galvos iki kojų) Jason Segel tarsi įrėmina kino juostą, mat jį tokį, atskleisiu, išvysite ir pradžioje, ir pabaigoje. Daugybė juokelių apie antrą galą irgi nesužavėjo, iš tikrųjų, gal jau po dešimties minučių nuo pradžios norėjau išjungti, bet eh, galvojau, o gal ne viskas bus taip baisu, kaip iš pažiūros atrodo. Ir tikrai, buvo keletas smagesnių momentų, tačiau vis dėlto visuma – tiesiog klaiki. Mila Kunis laviravo tarp visos tos klaikybės, jos personažas vienintelis buvo žavesnis ir kėlęs kažkokius teigiamus jausmus, nes visa kita – baisuma. Tikiu, kad yra tokių komedijų mėgėjų, bet man tai buvo absoliučiai bevertis laiko gaišimas. Arba aš ir vėl kažko nesupratau.

Nerekomenduoju. 3/10

Rež.: Nicholas Stoller, vaidina: Kristen Bell, Jason Segel, Mila Kunis, Russel Brand, Paul Rudd, Jonah Hill, Jason Bateman, Kristen Wiig, 2008 m., JAV, 111 min

492> Bridesmaids / Prinokusios pamergės

Po virtinės nesėkmingų filmų (ne tiek nesėkmingų, kiek pakankamai vidutinių) nusprendžiau pažiūrėti paprasčiausią komediją. Bridesmaids- vos prieš porą metų pasirodžiusi komedijinio žanro kino juosta, pakankamai palankiai sutikta tiek kritikų, tiek žiūrovų.

Nežinau, ar kada jau išsakiau savo pasamprotavimą, tad atleiskite, jei pakartosiu, tačiau vis labiau įsitikinu, kad geriausios komedijos tos, kuriose pagrindinė tema- bet kuri kita išskyrus meilę. Nesakau, kad nėra gerų romantinių komedijų (nes pati ir tokių esu mačiusi), tačiau vis dėlto, kitoks siužetas dažnai pritraukia prie ekrano daug geriau.

Anė paskiriama vyriausiąja pamerge savo draugės vestuvėse, tačiau netrukus ji pamato, kad turės varžytis su viena iš pamergių- žymiai turtingesne, visuomet pasitempusia gražuole, kuri gali išpildyti kiekvieną nuotakos slaptą norą. Tuo tarpu Anės gyvenime viskas eina tik blogyn.

Meluočiau sakydama, kad viso filmo metu juokiausi iki ašarų. Taip tikrai nebuvo, nes vietomis juosta buvo netgi liūdnoka ir slogi. Tačiau smagių momentų taip pat netrūko. Net numoju ranka į tuos pavienius juokelius apie antrąjį galą- jų buvo tiesiog per mažai, kad gadinčiausi sau nuotaiką ir kraipyčiau gatvę iš visai nejuokingo humoro, kadangi buvo išties nemažai smagių scenų, kurios priversdavo nuoširdžiai nusijuokti. O jau kokia nuostabi Melissa McCarthy – nenuostabu, kad ir Oskarui už savo vaidmenį buvo nominuota.

Šis filmas man pasirodė mielas, toks mergaitiškas, tinkamas žiūrėti kartu su draugėmis. Nei nuobodus, nei toks, kur neišgirdus sakinio jau nesuvoktum, kas ekrane vyksta, nei vulgarus. Tik sukeliantis šypseną ir paliekantis gerą jausmą po savęs. Paprastutis ir galbūt greitai išsitrinsiantis iš atminties, bet karts nuo karto tokių reikia. Tik gal kiek ilgokas kaip tokio žanro juosta.

Tiesa, nekreipkit dėmesio į populiarųjį plakatą, kuriame pamergės rodomos rožinėmis suknelėmis- jos bus visiškai ne tokios filme.

7/10

Rež.: Paul Feig, vaidina: Rose Byrne, Melissa McCarthy, Kristen Wiig, Rebel Wilson, 2011 m., JAV, 125 min