804> Big Eyes / Didelės akys (2014)

Rež.: Tim Burton
Vaidina: Amy Adams, Christoph Waltz, Krysten Ritter
2014 m., JAV, Kanada, 106 min
Žanras: biografinė drama
imdb nuoroda čia.

Jei būčiau nežinojus prieš filmą, kas šio filmo režisierius, tikrai jokiais būdais nebūčiau atspėjusi. Po pastarųjų ne itin įdomių kino juostų Tim Burton grįžta su filmu, kuris visai nepanašus į tai, ką jis daugiausiai kuria. Paprasčiausia biografine drama, kur nėra nei magijos, nei paslapčių, nei kitų jam būdingų savybių – tik didelės akys.

Pasakojama apie dailininkę Margaret Keane. Jos skiriamasis bruožas – didelės išraiškingos akys, kurios dominuoja visuose piešiniuose. Vieną dieną ji, bandydama parduoti vieną kitą savo darbą gatvėje, susipažįsta su netoliese taip pat pardavinėjusiu piešinius vyriškiu. Netrukus jų draugystė pereina į šiltus jausmus, o Margaret darbai ima populiarėti.

Nežinojau, kaip kitaip parašyti, neišduodant svarbaus siužetinio vingio. Juk įdomiau kuo mažiau žinant? Paveikslai išties įspūdingi, pati su malonumu tokį namuose pasikabinčiau. Tos akys – nuostabios. Beje, žiūrėdama filmą galvojau, kad nieko geriau už Amy Adams Margaret vaidmeniui ir nebuvo galima išrinkti: man jos akys tokios pat liūdnos ir išraiškingos kaip ir M. Keane piešinių.

Prie siužeto norint įmanoma būtų prisikabinti. Gal kažkurioje vietoje neišbūta, tiek kiek reikia, kažkas pernelyg greitai praėjo, kulminacija – gal ne tokia ryški kaip norėtųsi. Bet iš esmės filmas neleido atsiplėšt iki paskutinės minutės. Toks daugiau mažiau aiškus siužetas, vietom linksmesnis, vietom niūresnis, kartais pykau, kartais juokiausi, o buvo, kai ir baisėjausi vienu personažu. Lyg ir nieko ypatingo, bet turi kažkokį cinkelį.

Nors visgi pagirti yra ką. Vaidyba puiki. Ch. Waltz nuostabus šiame filme (kaip ir kituose, kuriuose yra tekę jį matyti). Išraiškingas, itin gerai atskleidęs savo personažo charakterį, emociškai stiprus ir įtaigus. Žiūrėjau ir negalėjau atsistebėti, kiek talento šis žmogus turi. Amy Adams, kuri už šį vaidmenį  jau gavo Auksinį gaublį, o tarp ,,Oskarų“ nominantų, deja, net nepakliuvo, pasirodo taip pat neprastai. Palaužta, nepasitikinti savimi, bijanti, stipri ir viltinga – kokia ji tik nebuvo šiame filme.

Muzikiniame takelyje pritrūko daugiau spalvų, gal tik Lanos del Rey viena ryškesnė daina buvo, o daugiau – net ir nelabai derinosi prie bendros atmosferos.

Patiko. Tim Burton, kurio filmais mano susidomėjimas buvo jau visiškai sumažėjęs, atsitiesė. Nors, tiesą sakant, tik išgirdusi apie projektą ir tai, kad jame nebus pastaruoju metu nuolatiniais jo aktoriais tapusių J. Depp ir Helenos Bonham Carter, pagalvojau, kad čia tikrai bus į ką pažiūrėti. Taip ir buvo.

8/10

430> Vamps / Vampyrės

Gudė ir Steisė- dvi vampyrės, geriausios draugės gyvenančios tame pačiame bute, dirbančios tokį patį darbą, taip pat, be viso to dar ir mokosi. Abi merginos geria tik pelių kraują ir yra nusiteikusios prieš tuos vampyrus, kurie maitinasi žmonėmis. Jos gyvena nerūpestingą gyvenimą, kol vieną dieną Steisė įsimyli savo bendramokslį, o Gudė sutinka savo buvusią meilę..

Paprasta, tačiau miela romantinė komedija su simpatiškais veikėjais. Steisė vampyre tapusi palyginus neseniai, todėl gyvenimas jai nesukelia jokių sunkumų, tuo tarpu Gudė paversta vampyre buvo dar 1840-aisiais, todėl prisitaikyti prie kintančių sąlygų jai ne visuomet lengva, ypač šiais laikais, kai technologijos tobulėja žaibo greitumu. Aktorės, vaidinančios šią porelę, pasistengė, kadangi dėl jų pakankamai geros vaidybos abu personažai atsiskleidė, buvo nesunku pamatyti skirtumus. Kūrėjai pasistengė neįvesti naujų taisyklių, būdingų vampyrams ir pasilikti prie stereotipų: saulėje jie dega, miega karstuose, maitinasi krauju, gali įtikinti žmones padaryti tai, ko jie trokšta, tiesa, nei česnakų, nei kryžių nebijo. Iš paprastų žmonių vampyrai išsiskiria tik patamsėjusiomis akimis, blyškia oda ir kūno šaltumu. Taigi, jos sėkmingai sau džiaugiasi gyvenimu, o situacijos, į kurias įsivelia, visai smagios, nenukrypstama į kvailumus (aišku, protingo nieko irgi čia nerasite) ar visiškus absurdiškumus, jokių nenormalių juokelių. Karts nuo karto pasirodo antraeiliai veikėjai, kurie prajuokinti sugeba ne mažiau nei pagrindiniai personažai, o laikas bėga visai greitai ir nenuobodžiai. Patiko tai, kad buvo gretinama dabartis su praeitimi- smagu, kad neapsiribojama vien tuo, kas vyksta ,,čia ir dabar“. Na, o artėjant pabaigai atsiranda kiek daugiau veiksmo, galima ir šiokį tokį moralą įžvelgti. Nors prie žanrų yra įrašytas ir siaubo, tačiau komedijos žanras pastarąjį nustelbia visu gražumu ir krentančios galvos išgąsdinti pajėgtų nebent tokį, kuris nieko panašaus iki šiol nebuvo matęs..

Nesigailiu, kad žiūrėjau, nors taip pat galiu teigti, kad jei praleisite jį, tai irgi nieko neprarasite. 6/10

Rež.: Amy Heckerling, vaidina: Alicia Silverstone, Krysten Ritter, Wallace Shawn, Ivan Sergei, Malcolm McDowell, Dan Stevens, Gael García Bernal, 2012 m., JAV, 92 min