Archyvas

Archive for the ‘Laura Linney’ Category

689> The Life of David Gale / Deivido Geilo paslaptis


david002Rež.: Alan Parker
Vaidina: Kevin Spacey, Kate Winslet, Laura Linney, Melissa McCarthy
2003 m., JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, 130 min
Žanras: kriminalinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Deividas Geilas – žmogus, ilgą laiką stengęsis, kad mirties bausmė būtų panaikinta jo gyvenamoje valstijoje, dabar pats laukia savo egzekucijos dienos. Likus vos kelioms dienoms iki jos, jis sutinka papasakoti savo istoriją žurnalistei Bitsei, kuri netrukus ims abejoti Deivido kaltumu, todėl turės pati išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko tą lemtingą dieną.

Na ką, po šiokios tokios pertraukos, kai peržiūrėjau keletą didesnių jausmų nesukėlusių (išskyrus You’re Next, tik tiek, kad jis buvo labiau smagus pramogine prasme) filmų, grįžtu su kino juosta, kuriai parašiau tvirtą 8/10.

Jei turėjau pradžioje dar kažkokių abejonių (kita vertus, kai surinkti tokie aktoriai kaip Kevin Spacey ir Kate Winslet, tikimybė išvysti prastą filmą yra maža), tai gan greitai jų neliko. Filmas įtraukė nuo pat pradžių, o jau po kiek laiko ir ašaras braukiau, dar vėliau – vėl braukiau, ir taip kelis kartus. Pasakojama istorija sugraudino ir paliko nemažą įspūdį.

Deivido gyvenimą galima būtų suskirstyti į tris etapus. Pirmasis – jo laimingas gyvenimas. Antrasis – melagingas apkaltinimas ir gyvenimas po to. Trečiasis – nuteisimas mirčiai.

Pirmajame jo gyvenimo etape viskas pakankamai gražu: jis – dėstytojas, turintis gražią šeimą, o laisvalaikiu kovojantis su kolege ir kitais bendraminčiais, kad būtų panaikinta mirties bausmė jo valstijoje.

Tačiau viskas pasikeičia, kai prasideda antrasis etapas. Ir tuomet emocijos ima lietis per kraštus. Situacija itin panaši į The Hunt (2012), tad paliesti tiesiog negali. Nesvarbu, kad esi nekaltas ir tai yra įrodyta, žmonėms visgi liksi nusikaltėlis ar tas, kuris visgi galėjo tai padaryti, bet neaiškiu būdu išsisukęs nuo teisingumo. Sunku buvo stebėti, kaip gali vienas vienintelis melas sugadinti visą gyvenimą ir, rodos, net nebėra jokios išeities, kad vieną dieną vėl į tave imtų žiūrėti kitaip.

Na, ir trečiasis gyvenimo etapas, kurio svarbiausias esminis dalykas išaiškėja pačioje pabaigoje, sukėlė ganėtinai prieštaringų jausmų. Tai buvo netikėta, netgi nesuvokiama ir absurdiška. Galvojau, kas tai per nesąmonė. Tačiau tik pradžioje. Netrukus viskas galvoje pradėjo dėliotis į savo vietas ir ganėtinai patikėjau, kad kodėl gi ne, galėjo viskas taip ir būti, priežasčių tam radau keletą. Ir tuomet teliko stebėtis ir žavėtis sumanumu, beprotiška stiprybe, tikėjimu. Ir aišku, nuridenti dar keletą ašarų. Negalėjau atsitokėti dar kurį laiką po šio filmo.

349> Love Actually / Tegyvuoja meilė (2)


love_actually1811Dvejetukas prie pavadinimo reiškia, kad šį filmą aprašinėju jau antrą kartą. Pirmą kartą jis buvo aptartas per 2011-ųjų Kalėdas, tada jį ir pamačiau pirmą sykį. O šiuos, 2013-uosius metus taip pat nusprendžiau pradėti žiūrėdama šį filmą.

Aštuonios poros ir skirtingos jų meilės istorijos. Netektys ir praradimai, naujos pažintys- ir visa tai jungia prieškalėdinis laikotarpis.

Pažiūrėjau, kad buvau įvertinus šį filmą devynetu, bet kad jis puikus, absoliučiai puikus.. Tikrai žiūrėsiu dar ne kartą jį, nes dabar, žiūrėdama antrą kartą, nė kiek nenuobodžiavau, nors ir žinojau, kas ir kaip toliau vyks. Daug puikių aktorių, įdomios ir skirtingos meilės istorijos, nemažai linksmų scenų, kurios vietomis ir banalios, bet bent jau ne lėkštos ir tikrai priverčiančios nuoširdžiai juoktis (ar bent jau šypsotis). Patinka ir tai, kaip visos istorijos supinamos tarpusavyje, o ne rodoma kiekviena atskirai kaip kokiame …, I Love You . Gražus, šventiškas, be proto mielas filmas, kurį galima žiūrėti ir žiūrėti.

10/10

Rež.: Richard Curtis, vaidina: Keira Knightley, Colin Firth, Bill Nighy, Hugh Grant,  Alan Rickman, Laura Linney, Liam Neeson, 2003 m., JAV, Didžioji Britanija, 135 min.

334> The Truman Show / Trumeno šou


Kaip gali būti nemačiusi šio filmo? – paklausė manęs neseniai viena draugė. O šiandien, po ilgų paieškų, nes vis nenusprendžiau, kokį filmą noriu pažiūrėti, galop akis užkliuvo už Trumeno šou.

Filmas yra apie tai, kaip eilinis ir niekuo, rodos, iš kitų neišsiskiriantis Trumenas suvokia, kad jį kažkas stebi ir reguliuoja jo gyvenimą. Pasirodo, visas jo gyvenimas- vienas didelis televizijos šou.

Galima, pradėsiu nuo blogų dalykų? Taigi, blogų dalykų buvo… Vienas vienintelis: bent jau mane šis filmas įtraukė ganėtinai negreitai, po kiek daugiau nei pusvalandžio. Net buvo noras išjungti, nes pagalvojau: ai, pabaigsiu kitąsyk. Bet džiaugiuosi taip nepadariusi, nes, žinodama save, nutuokiu, kad vargu, ar kada būčiau jį įsijungusi, kad pažiūrėčiau iki galo… Ir tokiu atveju būčiau padariusi didelę klaidą. Įdomumas prasideda tada, kai imama atvirai rodyti visa filmavimo grupė, o ir pats Trumenas ima suprasti, kas čia vyksta, nors visi aplinkiniai tai neigia. Nuo tada jau negalėjau atsitraukti.

Idėja- originali, dar niekad nematyta ir labai gerai išpildyta, tokia, kad po filmo (t.y. dabar) jaučiuosi tarsi kas nors per galvą maišu būtų trenkę. Įsivaizduokit, žiūrovai Trumeno gyvenimą stebi nuo pat jo gimimo, jau trisdešimt (ar panašiai) metų. Vadinasi, kai kurie žiūrovai su juo augo, brendo, seno. Tikrai neabejoju, kad, jei toks šou vyktų iš tikrųjų, atsirastų ne vienas ir ne du, kurie šį šou žiūrėtų. Kvailumas yra beribis, bet juk čia didelę reikšmę turi pinigai, apie kuriuos ir sukasi visas šis mūsų pasaulis. O kur reitingai, ten sukasi ir jie. Taigi, 24 h per parą, septynias dienas per savaitę Trumenas rodomas ekranuose. Žiūrovai taip susigyvenę su juo, kad išgyvena kartu visas jį apimančias emocijas, kilusias problemas, ,,serga“ už jį, vos tik iškyla bėda. Tačiau liūdniausia, kad daugelis nė nesusimąsto apie tai, kad su Trumenu elgiamasi blogai, kad yra tiesiog bjauru be žmogaus sutikimo visą jo gyvenimą pakeisti didžiuliu realybės šou, kad jį reikia išleisti iš sukurto pasaulio..

Buvau tiesiog priblokšta. Jau senokai išgyvenau šitiek daug įtampos: maždaug pusę filmo aš tiesiog žiūrėjau ir ,,sirgau“ už jį, pykau ant visų aktorių ir kūrėjų grupės, kurie reguliavo viską taip, kaip jiems patogu. Jim Carrey, šiaip jau geriausiai žinomas kaip komikas, filme parodė, kad gali puikiai atlikti ir draminį vaidmenį. Aišku, neišvengsime ir juokingų jo mimikų, kurios nuoširdžiai prajuokina. Nors juoko šiame filme ne tiek ir daug, bet smagiai nuteikia ir reklamos, įkištos į realybės šou (t.y. visi aplinkiniai tarsi natūraliai prieš ekraną parodo kokį nors daiktą/maisto produktą ar pan. ir dar jį visaip išgiria), kadangi šio šou nenutraukia netgi reklaminiai intarpai. Tie ,,pareklamavimai“ atrodo ypač nenatūralūs, tačiau, tikriausiai, jei tai vyktų ir su mumis, to nepastebėtume visiškai. Taip kaip ir Trumenas: jis viską ėmė tik tada pastebėti, kai jam kilo įtarimas, kad kažkas yra ne taip ir kad viskas primena realybės šou.

Aplinka, atmosfera, aktorių vaidyba, na, ir be abejo, apskritai visas siužetas- tikrai puikus. O jau pabaigoje iš viso buvau užgniaužusi kvapą..

Jei dar kas nematėt, būtinai pažiūrėkit.

8/10

Rež.: Peter Weir, vaidina: Jim Carrey, Laura Linney, Natascha McElhone, 1998 m., JAV, 103 min

184> Mystic River / Mistinė upė


Nelemtas susitikimas su apsimetėliais policininkais ilgam laikui išskiria tris vaikystės draugus Džimą, Šoną ir Deivą. Daugiau niekuomet negrįš tie gražūs laikai, kai berniukai bėgiojo kieme paskui kamuolį ir savo vardus įamžindavo ant asfalto. Jie užaugo atskirai, beveik nebendravo tarpusavyje ir pasirinko skirtingus gyvenimo kelius. Nenorėdami prisiminti to, kas nutiko tą nelemtą dieną, buvę draugai stengiasi vengti vienas kito. Tačiau juos netikėtai suvienija žiaurus nusikaltimas.

Hm. Na, turint omenyje, kad imdb jis įvertintas 8, yra 235 vietoje imdb Top 250, na, ir du Oskarus (dar keturiems nominuotas), tikėjausi kažkokio ,,vau“. Toks jausmas buvo pabaigoje, bet tai tik apibūdino vieną įvykį ir jo pasekmes. Lig tol viskas ėjosi kaip kokiame detektyve, kai ieškomas žudikas, plius, nemažai dramos elementų, nes tėvas, nepasitikintis policija, pats irgi ieško dukros žudiko. Be abejo, dar viena vystoma siužetinė linija sukasi apie tris vaikystės draugus.. Bet man trūko joje kažko.. Galbūt daugiau jausmų parodymo.. O galbūt tas šaltumas ir buvo parodymas, kad jie daugiau nebebus tokiais draugais, kokiais buvo vaikystėje?.. Bet tai manęs neįtikino..Ir vietomis man jis nuobodokas pasirodė..

Tačiau situacija yra baisi. Ir niūri. Būtent nuotaika išlaikyta viso filmo metu buvo puiki. Yra momentų, kai tiesiog negali nesusimąstyti, kas būtų, jeigu būtų. Ir toji pabaiga.. Norėjosi tiesiog rėkti: ką tu darai? Ir ne vieną kartą, ne vienam asmeniui…Na, ir žinoma, aktoriai puikūs: Sean Penn (beje, jis už šį vaidmenį gavo Oskarą) ir Kevin Bacon.

Šiaip jau rekomenduoju. O gal patiks!

7/10

Rež.: Clint Eastwood, vaidina:Laura Linney,  Kevin Bacon, Tim Robbins, Sean Penn, Connor Paolo, Emmy Rossum, 2003 m., JAV, Australija, 136 min.

 

166> The Nanny Diaries / Auklės dienoraštis

gegužės 22, 2012 Komentarų: 1

Šis filmas jau seniai buvo patraukęs mano dėmesio, tad telaukiau, kol užsinorėsiu mielo filmo. Ir toks metas atėjo.

Anė pabaigusi koledžą nebežino, ko iš tiesų nori iš gyvenimo, o dar mama kišasi ir neleidžia jai savarankiškai apsispręsti. Vieną dieną ji išgelbsti berniuką ir taip gauna pasiūlymą dirbti aukle. Anė nusprendžia, kad tai- puiki galimybė pakeisti aplinką ir išbandyti save naujoje srityje.

Iš tikrųjų, tai nėra linksmas filmas. Anaiptol, jame daugiau liūdesio. O svarbiausia tai, kad negalima sakyti, kad ,,tai tik filmas“. Tai vyksta ir šiomis dienomis ir galbūt net ieškoti nereikia toli, ir gal net nebūtinai reikia, kad šeima būtų tokia turtinga, kokia šiame filme… O kalbant apie šį filmą, tai šeimyna, kurios berniuką pagr. veikėja prižiūri, gyvena turtuolių kvartale, kur yra visiškai normalu turėti auklę. Ir toji auklė- yra viskas, ką turi vaikas, nes tėvai pernelyg paskendę savo reikaluose. Šiuo aspektu filmas kiek primena The Help, kur auklės- bene svarbiausia šeimos sudėtinė dalis. Ir tas berniukas, kuris nori, kad mama jį apkabintų ir pažaistų, kad tėtis jį rankose laikytų ne minutę, o valandą ar dvi, berniukas, kuris prie kelnių prisitvirtinęs tėčio vizitinę kortelę, nes patį tėtį mato labai retai. Į ką tuomet jam reikia remtis? Žinoma, į auklę. Ir taip norisi, kad nors ji, tas vienintelis žmogus, jo niekada neišduotų ir nepaliktų…

Bet jau nuo pat pradžių žinojau, kad pabaiga nebus linksma. Tas vaikas galėjo likti su Ane nebent tuo atveju, jei būtų turėjęs tik kokį simpatišką  vienišą tėvelį, su kuriuo auklė imtų artimiau pradėjusi bendrauti- o iš pradžių galvojau, kad toks siužetas ir bus. Bet tėvelis ne vienišas ir visiškai nesimpatiškas, netgi toks, kurį reikėtų smarkiai papurtyti, kad atsibustų. Netgi šlykštokas… Taigi, tas atsisveikinimas buvo kad ir numanytas, bet nelaukiamas. Ir toji scena vos neprivertė manęs susigraudinti…

Taip, tai vis dėlto nėra labai rimtas filmas, nors kiekvienas gali įžvelgti tai, kas jam patinka. Kažkas labiau dėmesį kreips į visą šeimos situaciją, kaip tai dariau aš, kiti- į kuriozines situacijas, kurių irgi pasitaikė, kiti galbūt į tai, kokia yra Anė… Galbūt kažką papiktins mama, kažką tėtis, o kažką- pati auklė? Bet man pastaroji man paliko tikrai malonų įspūdį. Scarlett Johansson ne tik graži, ji dar ir gerai vaidina- o tai tikrai svarbu.

Yra filme ir romantinė linija, tik ji ne tokia ir išplėsta, bet gal ir gerai?..

Ir žinoma, negaliu nepaminėti šuniuko! Toooks mielas ir belekaip fainas.

Rekomenduoju, kai norisi paprasto, šilto, tačiau visiškai ne per banalaus filmo.

Vertinu 7/10

Rež.: Shari Springer Berman, Robert Pulcini, vaidina: Scarlett Johansson, Nicholas Art, Paul Giamatti, Laura Linney, Chris Evans, 2007 m., JAV, anglų k., 106 min.

74> Love Actually / Tegyvuoja meilė

gruodžio 24, 2011 Komentarų: 1

Šią šv. Kūčių pavakarę ateinu ne tik pristatyti jums neseniai matyto filmo (kurį, beje, ar tik ne šiandien rodys per kažkurią televiziją), bet ir pasveikinti su šventėmis. Tegu šv. Kalėdos jūsų namuose būna šiltos ir pilnos meilės. Pabūkite su artimaisiais- visais tais, kurie jums svarbūs. Linkiu jums santarvės, laimės, švelnumo.

O Love Actually puikiai įsipaišo čia. Tai- puikus kalėdinis filmas, kuriame net nėra pagr. veikėjo- jų yra keletas. Ir jiems visiems trūksta meilės, vieni ją prarado, kiti- kenčia dėl to, kad ši meilė be atsako, o treti paprasčiausiai jos neranda. Bet Kalėdų laikotarpis- stebuklingas…

Gražus filmas, kuris maloniai nuteikia. Būtent apie tokį filmą ir svajojau. Nemažai gerų aktorių, kurie ne visada būna gero filmo rodiklis. Bet šį sykį viskas pasiteisino. Šiltas, stebuklingas, paprastas ir labai mielas filmas. Lengva susigyventi su veikėjais, net buvo gaila, kai atėjo filmo pabaiga. Šis filmas mums primena apie tai, kad nereikia laukti- niekas savaime nepasikeis. Reikia veikti, kažką daryti- net paprastas gestas gali pakeisti viską 🙂

Rekomenduoju ir rašau 9/10

Rež.: Richard Curtis, vaidina: Keira Knightley, Colin Firth, Bill Nighy, Hugh Grant,  Alan Rickman, Laura Linney, 2003 m., JAV, Didžioji Britanija, angų, portugalų, prancūzų k., 135 min.