Game of Thrones / Sostų karai (1-8 sezonai) (*papildyta paskutiniu sezonu)

Sostų žaidime arba laimi, arba miršti– toks šūkis lydi visą šį serialą, kuris žaibiškai išpopuliarėjo visame pasaulyje ir daugeliui sukelia liūdesį kas kartą, kai užsibaigia sezonas, nes kito laukti tenka pakankamai ilgai. Vos po dešimt epizodų viename sezone turintis serialas pagal George R. R. Martin knygų seriją prikaustė ir mano dėmesį.

Septynios karalystės, kurias valdo kilmingos šeimos, varžosi dėl geležinio sosto, o prie viso to veikėjai patiria ir kitų nuotykių. Tai fantastinis serialas, kuris šiek tiek primena viduramžius dėl savo kostiumų, esančių lordų ir riterių, kovų su kardais ir dukterų, kurias ištekina tėvai pagal savo norą. Tačiau šalia viso to yra nemažai fantastikos: praeity čia skraidė drakonai, o Šiaurėje stūksto Siena, kuri Septynias karalystes saugo nuo paslaptingųjų padarų. Tačiau, kaip Starkai sako, Winter is Coming, o tai nežada nieko gero.

1 – 3 sezonai

Iš tikrųjų net nežinau nuo ko pradėti. Žiūrint šį serialą atsivėrė akys, o didelė dalis serialų, kuriuos žiūriu, atrodo kone perpus mažiau įdomūs nei kad atrodė prieš Game of Thrones žiūrėjimą. Serialas įtraukia nuo pat pirmos serijos ir įdomumas nedingsta iki pat pabaigos, tad dabar bus kankynė laukti naujojo sezono.

Tie, kurie nežiūrite jo, sakysite: tai kas jau ten tokio ypatingo? Na, ypatingo gal ir nieko, o bet tačiau. Pirma, aktorių vaidyba- puiki. Charakteriai stiprūs ir nesikeičiantys (na, gal Sansa keitėsi tik laikui bėgant), o aktoriai į juos įsijautę labai tikroviškai. Pavyzdžiui, Džiofrį vaidinantis aktorius man visą gyvenimą tik ir sietųsi būtent su šiuo vaidmeniu, kadangi aš žiūriu į jį ir mano viduje kraujas užverda, kaip norisi jį pasmaugti. Toks įtikinamas, kad net sunku patikėti! Ir vis dėlto, jis sukeldavo ir juoko (nors ne visi suvoktų, kas ten taip juokinga man). Tiesiog idealus blogiukas. Kalbant apie mylimiausius, tai be abejonės tokiais tampa žavusis Tairionas Lanisteris bei Arija. Tikiuosi, kad jie niekuomet nemirs! Antra, kaip tikriausiai esate girdėję, čia miršta tie, kurie realiai turėtų likti gyvi iki pabaigos. Ne vieno to, kuris neturėjo mirti, paskutinės valandos atėjimas atimdavo žadą ar tiesiog sukeldavo ašaras, kadangi išties gaila, bet kita vertus, tai prideda šiam serialui dar vieną didelį pliusą. Veiksmo pakanka kiekvienoje serijoje – visuomet įvyksta kas nors naujo, o kai kuriuos personažus išvystame visai kitokiomis spalvomis nei kad prieš tai. Rodos, vietomis net imi gailėtis tokių kaip Sersi Lanister ar pan (tik Džiofris išlieka absoliutus blogis). Kadangi skaičiau pirmąją dalį, tai likau patenkinta serialu kaip ekranizacija, kadangi stengiamasi pateikti knygos turinį kuo tiksliau, o ir pati aplinka pasirodė įdomi, nes kiek sunkoka buvo įsivaizduoti, kaip tikrovėje turėtų atrodytų tas pasaulis.

Tiesa, visgi perspėju, kad yra nemažai nuogo kūno ir sekso scenų, kadangi tikiu, kad kai kam tai nelabai gali patikti. Nors asmeniškai man, tai pateikta gražiai, estetiškai, kadangi niekas nesigėdija savo nuogumo, nusimeta rūbus, lyg tai būtų įprasta, viskas atrodo labai… Natūraliai – gal toks žodis labiausiai tiktų.

4 sezonas

Tai serialas, kurį noriu matyti dar ne vieną sezoną (dabar aišku, kad dar du tikrai bus), bet iš kitos pusės – žiūriu realistiškai ir mąstau, kad svarbiausia, jog jis užsibaigtų taip, kaip ir prasidėjo: būdamas viršūnėje. Tokiu atveju liūdėsiu aš, liūdės ir didžiulis būrys žiūrovų, bet bent jau galėsime tvirtai sakyti, kad tai – vienas geriausių matytų serialų. Tad to ir norisi jam linkėti: kad ir toliau liktų viršūnėje.

O šis sezonas puikus. Ir ganėtinai vertas dėmesio jo šūkis: All Men Must Die. Tiek mirčių (prieš sezoną žinojau tik apie vieno personažo žūtį, kuri įvyko 9 serijoje) tikriausiai gal net dar ir nebuvo. Vestuvės – George R. R. Martin stiprioji pusė ir tą jis nuostabiai parodė šiame sezone. Iš tikrųjų, iš visų mirčių labiausiai buvo gaila, kaip bebūtų keista, to, kurio mirties ir norėjau: tiesiog buvo prarastas stiprus personažas, kas kad jį pamačius sukildavo neigiamos emocijos, bet tos emocijos ir įrodydavo, koks jis geras. Bet veiksmui reikia judėti, o jis ganėtinai tam ėmė trukdyti. Dėl vieno personažo (to, apie kurio mirtį žinojau iš anksto) kažkaip ir ašara nubyrėjo, nors ir buvau nusiteikusi, kad jo nebebus, na, o visų kitų mirtys daugiau mažiau pradžiugino. Apskritai, tos mirtys yra gėris! Prašluojami nereikalingi veikėjai ir be didelių nuostolių judama toliau. O ir kol kas pavyko išsaugoti tuos, kurių labiausiai nenoriu matyti negyvų.

Ir vėl netrūko puikiai kurtos įtampos (vien 9 serijoje man buvo ištisos 50 min įtampa), geros vaidybos (Tyrion’ą vaidinantis Peter Dinklage atsiskleidžia kaip aktorius visu gražumu), įdomių personažų, nuostabių vaizdų, o svarbiausia – netikėtų siužeto vingių.

Ar yra, kas nepatiko? Asmeniškai manęs labiausiai nežavi viskas, kas susiję su Branu Starku, o ir vis labiau Daneiris mane erzina. O šiame sezone dar ir nelabai ką ji tenuveikė, o pradžioje buvę pačiu įdomiausiu objektu drakonai iš viso tapo nebenaudingi. Galbūt vėliau pasikeis.

O pas mane ant stalo jau trečioji knygos dalis guli, galėsiu pasinerti į jau matytus nuotykius darsyk.

5 sezonas

Šis sezonas man sukelia dviprasmiškus jausmus. Didžioji dalis šio sezono buvo nuobodi ir visai neįtraukianti. Girdėjau, kad paskutinėse dviejose knygose yra panašiai – guma tempiama tiek, kad net pikta. Liūdėjau žiūrėdama serijas, nes veiksmas ir judėjimas buvo tai, kas veda šį serialą į priekį. Taigi, kodėl tuomet dviprasmiški jausmai, jei kalbu apie tai, kad nuobodu buvo? Ogi todėl, kad trys paskutinės sezono serijos buvo geriausias dalykas, koks begali nutikti. Winter is coming – tai šūkis, kuris vis labiau įgauna prasmę. Mirtys – taip, jų bus ne viena, o kas svarbiausia, mirs ne tie, kurių mirčių jau buvo galima tikėtis žiūrint šį sezoną. Liūdna, kad viena mirtis, kaip pasirodys, buvo visiškai beprasmė (ne, kalbu tikrai ne apie paskutinėje serijoje įvyksiančią kurią nors mirtį), nes būtent to veikėjo nužudymas man sukėlė daugiausiai emocijų. Kitos buvo visai reikalingos – atsikratyta nuobodžių personažų, o vienas jų – dar ir nekęstas. Kiek pamenu, paskutinėje serijoje dažniausiai susidėliodavo, kas kur vyksta ir ką veikia – šiame sezone to nebuvo, nes liko nemažai neatsakytų klausimų apie tai, kas nutiko su vienu ar kitu veikėju. Ir nejučia ėmiau svarstyti: galbūt vienam veikėjui, kuriam visą gyvenimą nesiseka, pagaliau ims sektis?

Šiame sezone dar labiau išryškėjantis personažas (Ramzis) skatina serialo gerbėjus kurti meme’us su Džiofriu, klausiančiu: ,,tai ką, pasiilgote manęs?“, nes išties, kartais atrodo, kad Ramzis blogesnis už Džiofrį. Kas jau kas, bet blogiukų charakteriai šiame seriale išties stiprūs.

Prieš sezono pradžią buvo labai išreklamuoti Marteliai. Žinoma, kai ketvirtajame sezone turėjome tokį puikų personažą kaip Oberyną, visi tiesiog troško pamatyti, ko galima tikėtis iš jo šeimos. Aktorių pristatymai tik dar labiau kėlė susidomėjimą, tačiau galiausiai kas gavosi? Visiškas nulis. Jei ne paskutinė serija, sakyčiau, kad jie visiškai nenaudingi ir beprasmiai veikėjai buvo, užpildę eterį vietoj įdomesnių personažų.

Drakonai čia kiek pasirodys, bet vėlgi, na labai jau nieko gero su jais nevyksta, vis dar tokie pat užsispyrę ir nevaldomi, o ir pasirodys, kad sužeisti juos ne taip ir sudėtinga. Tad visas tas reikalas ,,drakonai visus nugalės“ atrodo vis labiau neįtikinama, nors kita vertus, jie turi tai, ko neturi žmonės – ugnį, kuri tikrai pravers atėjus žiemai.

Ir galiausiai tampa įdomu, kokias pabaigas dabar svarstys tie, kurie išlikimui buvo pasirinkę tuos veikėjus, kurių šio sezono metu nebeliko.

6-8 sezonai (*2019/07) – minimaliai spoilerių bus

Gaila, apie 6-7 sezonus nieko nerašiau, tad ir dabar, jau pasibaigus visam serialui, nesiplėsiu, galvodama, kas ten tiksliai vyko. Užtat paskutinis sezonas, kuris kėlė daug emocijų ne vienam, vis dar sukasi galvoje, nors jau užsibaigė prieš daugiau nei mėnesį. Ir nors ne vienas sako, kad burbėjimas vyksta dėl to, kad nepatiko, kas liko soste ar kas mirė, mano (ir ne vien mano) atveju visai kas kita mane nuvylė. Tai nebuvo toks jau tragiškas sezonas: mėgavausi keletu serijų, kurias kritikai sumalė į miltus, žiūrėdama ketvirtą seriją galvojau, kaip taip galima sau leisti sukurti tokią ilgą ir visiškai nieko neduodančią serialui seriją paskutiniame sezone, kur ir taip serijų – vos šešios. Kas mirė, kas gavo sostą – tebūnie. O bet tačiau. Man pritrūko logikos. Tiek daug kalbėjo apie padarus už sienos, o galiausiai gavome vieną seriją, o po to – lyg nieko nebūta. Ariją tiek mokė kelių sezonų metu būti žudike, o kaip ji pasirodė šitame sezone? Sublizgėjo porą minučių, o daugiau buvo kaip vos ne Sansos lygio. Bran’o galios – absoliučiai nieko neduodančios, jis nieko nedarė, negelbėjo, jau anksčiau jis mane erzino, bet šiame sezone – ypatingai. Cercei likimo norėjosi kur kas ryškesnio parodyto, nes dabar – ir saldu, ir visai netinka jai. O toji paslaptis dėl Daneiris ir Jon Snow – kas iš to? Nieko, tai visiškai nepakreipė siužeto jokia linkme. Va. Šiaip šitam sezone jau buvau nusistačiusi savo mėgstamiausius veikėjus, kurie visai ne pagrindiniai – Jaime, The Hound, Brienne. Labiausiai likau patenkinta The Hound vaidmeniu ir viskuo, ką jis darė iki pat paskutinės serijos. Puikus personažas.

Galutinis vertinimas krito iki 8/10, nes kaip bebūtų, tai vis vien liko tas serialas, kurio sezono peržiūros neatidėliodavau ir kiekvieną seriją žiūrėdavau vos jai pasirodžius.

Rež.: David Benioff, D.B. Weiss, vaidina: Peter Dinklage, Lena Headey, Emilia Clarke, Richard Madden, Iwan Rheon, Maisie Williams, Kit Harington, Nikolaj Coster-Waldau, Carice van Houten, 2011- … m., JAV, Didžioji Britanija, 60 min x 50 epizodų

698> The purge / Purgenas

Rež.: James DeMonaco
Vaidina: Ethan Hawke, Lena Headey
2013 m., JAV, Prancūzija, 85 min
Žanras: siaubo trileris, mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia.

Svajojau keletą dienų apie siaubo filmą, tad šiandien pagaliau radusi laiko kam nors pažiūrėti, gan greitai iš kelių pirmų pasitaikiusių watchlist’e siaubo žanro filmų, išsirinkau ,,The Purge“. Tiesą sakant nesitikėjau iš jo labai daug, nes visi skaityti ir girdėti atsiliepimai – gan prasti, bet home invasion tematika man patinka, tad galvojau, kad o galgi man patiks, tuo labiau, kad ir idėja iš pažiūros skamba įdomiai.

Filmas nukelia mus į ateitį, kur Amerikoje vyrauja taika, klesti ekonomika, beveik nėra nedarbingumo (vos 1% nedirbančių)  – ir visa tai tik dėl to, kad per metus viena naktis (tiksliau – dvylika valandų) skirta nusikaltimams, kuriuos gali atlikti kas tik nori ir už tai nebus baudžiami. Taigi, viena iš tokių naktų ir yra rodoma.

Taigi, bet idėja viskas ir užsibaigia. Todėl nesusilaikiau neįdėjusi nuotraukos iš filmo su ironišku užrašu. Buvo blogai kone viskas.

Vertėtų pradėti nuo veikėjų. Tiesiog neįmanoma jų pamėgti. Rodoma turtuolių šeimynėlė, kuri pralobo būtent iš šios dienos, kadangi vyras pardavinėja namų apsaugos sistemas. Žmona – ne itin apibūdinama, ji tiesiog užjaučianti/jautri ir visokia kitokia mama, na, ir du vaikai: amžinai verkšlenanti dukra, kenčianti nuo paauglystės ir užmezgusi abejotinus santykius su vyresniu vaikinu, bei sūnus, kuris visoje šioje situacijoje yra kalčiausias.

Kalbant apie pačią idėją, tai kuo toliau, tuo labiau man ji nepatiko. Jei pradžioje dar taip atgrasiai neatrodė, tai einant į pabaigą suvokiau, kad visa ši idėja primena kažkokią keistą religiją. Ši naktis skirta tam, kad visą įniršį ir bjaurastį išsilietum ant kitų, o po to visus metus būtum ramus. Tačiau tam, kad žmonės nesijaustų padarę nusikaltimo ir negraužtų po to sąžinė, bandoma visiems įteigti, kad nužudytieji – tai aukos, pasiaukoję dėl tokios Amerikos, kokia ji yra šiandien. Tad turime visi būti jiems dėkingi už pasiaukojimą. Tik ar nužudytieji džiaugiasi save ,,paaukoję“?

Norėjosi, kad būtų daugiau parodoma, kaip viskas atrodo gatvėse, kaip žudoma kitų namuose, tačiau tai buvo parodyta šiek tiek pradžioje, na, ir dar užsiminta pabaigoje. Kai yra vardijami tokie faktai kaip kad 200 žmonių žudynės aikštėje, nori nenori, susimąstai, kad žymiai įdomiau būtų buvę stebėti jas, o ne visiškai neišradingai pateiktą įsilaužimą į vos vienos šeimos namus. Todėl manau, kad kada nors duosiu šansą jau gan greitai pasirodysiančioje antroje dalyje The Purge: Anarchy, kur vyks būtent tai, ko ir norisi išgirdus šią idėją!

Visi žudikai atrodė absoliučiai netikroviškai, tarsi kokios lėlės. Jie – visiškai atsipūtę ir vaikštantys laisvai, nepaisant to, kad jų aukos yra pasiruošusios gintis. Pagrindinis veikėjas primena kurį nors iš Funny Games nuostabiųjų įsilaužėlių, tik tas panašumas toks akivaizdus, kad net atrodo perspaustas, o ir tokio žavesio kaip anie jis nesukelia, greičiau jau tik erzulį. Įsiveržimas į namus – ganėtinai greitas ir neįdomus. Iš aukų pusės šiek tiek pasirodo svaičiojimų apie žmoniškumą ir jo praradimą, bet turint omeny kaip greitai pasiduoda pirmoms mintims (arba mes, arba jis), kad jie atrodo labiau juokingi.

Vyksta keletas pasišaudymų, daug slėpimosi tamsoje ir apskritai ta tamsa išties nervino, nes argi būtina vieniems kitus medžioti tamsoje? Juk realiai nemato ir užpuolikai, tai kam apsisunkinti sau užduotį? Viskas pateikta kažkaip buitiškai, nykiai, neįdomiai, žudymai – kaip ir minėjau, neišradingi. Nors tie visiškai nenormaliai besielgiantys užpuolikai tai buvo tikriausiai lemiamas dalykas, dėl kurio požiūris į šį filmą gan greit nukrito ir vis labiau mažėjo. Daug geriau būtų žiūrėjęsi vietiniai marozėliai su beisbolo lazdomis nei šie pernelyg savimi pasitikintys dabitos su mečetėmis ir įvairiais šaunamaisiais ginklais.

3/10

 

691> Imagine You & Me / Įsivaizduok, kad esame kartu

Rež.: Ol Parker,
Vaidina: Piper Perabo, Lena Headey, Matthew Goode
2005 m., Vokietija, Didžioji Britanija, 94 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Reičelė ir Hečas – ką tik susituokę. Per savo vestuves jie susipažįsta su gėles pardavinėjančia Liuse. Netrukus Reičelė ima svarstyti, kokie iš tikrųjų yra jos jausmai tiek Hečui, tiek Liusei.

Jau kelinta diena, kai nenoriu nieko rimto. Vakar iš Matthew Goode repertuaro išsirinkau šį filmą, ypač, kai pamačiau, kad be jo vaidina dar ir Lena Headey. Tačiau gan greitai supratau, kad tradicinės meilės istorijos tam tikra prasme negausiu. T.y. siužetas – toks, koks yra daugelyje tokių filmų, bet meilės istorija čia ne tarp vyro ir moters, o tarp dviejų moterų. Esu mačiusi keletą filmų apie gėjus, tuo tarpu apie lesbietes – lyg ir nė vieno, tad pasidarė įdomu, kaip man čia viskas atrodys…

O atrodė gerai. Net nepasakyčiau, kad kažkas trikdė, juolab, kad ten kokių nors atvirų scenų ir nebuvo. Jaučiausi lyg žiūrėdama įprastą romantinę komediją. Ir netgi geresnę nei pirmoji. Šioje bent jau nuoširdžiai pasijuokti buvo galima: nemažai spalvingų personažų, juokingų scenų ir dialogų. Aišku, pabaiga, dar ten kai kurios vietos vertė vartyti akis ir galvoti, kas per pievos, bet visumoj laikas neprailgo visiškai. Tiesa, gal kiek gaila, kad visi personažai gan vienalypiai, t.y. nėra nė vieno blogiuko, kuris viskam trukdo, todėl jokių didesnių konfliktų ar sunkumų veikėjai nepatyrė. Tik buvo gaila M. Goode personažo, kuris be proto mielas, kiek nuliūdau pradžioje, kai paaiškėjo, jog Liusė simpatizuoja ne Hečui, o Reičelei. O didžiausią įspūdį iš veikėjų paliko vėlgi, antraeiliai, t.y. Reičelės tėvai. Jų amžinos peštynės, ironija veikė išties gerai ir visuomet apsidžiaugdavau, kai po jau per ilgai užsitęsusių scenų, su ilgesingais žvilgsniais, ekrane pasirodydavo jie.

Žodžiu, vėlgi, neprarasite nieko, jei nepažiūrėsite. Bet man patiko. 6/10

685> 300 / 300

Rež.: Zack Snyder
Vaidina: Gerard Butler, Lena Headey, Michael Fassbender, Dominic West
2006 m., JAV, 117 min
Žanras: Veiksmo, fantastinis, istorinis, karinis
imdb nuoroda čia.

300 pasakoja apie tai, kaip karalius Leonidas su 300 vyrų kariauna stoja į kovą prieš persus.

Šiais metais pasirodė antroji šio filmo dalis, o aš tuo tarpu pagalvojau, kad pats metas pamatyti pirmąją dalį, juolab, kad joje vaidina ne vienas mano mėgstamas aktorius. Tačiau net ir jie nepakėlė filmo vertės mano akyse. Lyg ir žinojau, apie ką jis, lyg ir buvau nusiteikusi būtent tokiai kino juostai, tačiau nuobodžiauti ėmiau itin greitai. Pradžioje dar buvo visai įdomu, kas ir kaip ten bus, tačiau vėliau bežiūrėdama teturėjau galvoje mintį: o gal paskui bus įdomiau? Bet ne, nebuvo. Visgi, buvo vienas dalykas, už kurį didelį pliusą dedu: kinematografija, kuri paliko itin malonų įspūdį. Deja, kaip jau pati ne kartą pastebėjau, vien gražaus ir įsimintino pastatymo man nepakanka.

Ar žiūrėsiu antrąją dalį? Pripažinsiu, kol kas nebelabai traukia, tačiau ateity – galbūt. 5/10

623> The Mortal Instruments: City of Bones / Mirties įrankiai: kaulų miestas

Pagal populiarios knygų serijos Mortal instruments pirmąją dalį sukurtas filmas mane domino ne per daugiausiai, bet kompanijoje norėjosi kokio lengvo filmo, tad pamanėm, kad turėtų ,,sueiti“ šis. Ir visai neblogai jis mums susižiūrėjo, žandai nuo juoko įsiskaudo, o kas taip mus juokino, tuoj ir papasakosiu.

Taigi, Klerės mama kažkur dingsta, o namas viduje atrodo kaip po karo. Tuo pat metu Klerė susipažįsta su keistu nepažįstamuoju, kuris jai greitai išaiškina, kad Klerė, kaip ir jos mama, nėra paprasta.

Tai štai, Klerė – paprasta paauglė, ne itin populiari, mokykloje bendraujanti tik su vienu vaikinu – Saimonu, kuris yra moksliukas ir atrodo tipiškai pagal savo vaidmenį: aukštas, plonas, su akiniais, susitaršiusiais plaukais, truputį žioplas. Iš pradžių merginos dėmesį patraukia ženklas, kurį ji vis nė nesusimąstydama nupiešia, tą patį ženklą ji mato ir kitur, netrukus ji jau bando išsiaiškinti, ką jis reiškia, o dar ir paslaptingas gobtuvu apsigaubęs vaikinas vis pasirodo netoliese. Na, ir visas aiškinimasis prasideda ganėtinai greitai, netempiant gumos. O tada ir prasideda. Klerė gauna naujus drabužius, tarp jų – ir didžiausius aukštakulnius, kurių ji gyvenime nenešiojo, bet dabar ji su jais ne tik paeina ir puikiai laiko pusiausvyrą, bet ir ne ką blogiau bėga ar net vieną kitą kovinį judesėlį parodo. Klerės ir minėtojo blondino Džeiso užsimezgusi draugystė dienos eigoje perauga į meilė, o netrukus jau įvyksta pirmoji pavydo scena – vien dėl beprotiško greičio visa tai atrodė taip absurdiškai, kad nieko daugiau ir neliko, tik juoktis. Yra ir veikėjų, kurie atrodo, ateity žada būti potencialūs Klerės gerbėjai, bet kol kas istorija tai nutyli (sužinosime, jei sukurs ir kitas dalis, arba jei sumanysime skaityti knygas – man šis noras prapuolė). Negalima nepaminėti, kad Džeisas groja pianinu – toks jausmas, kad po twilight’o visi vaikinai turi mokėti groti šiuo instrumentu… Labai juokingai atrodė ir jo vaikščiojimas su gobtuvu, nuo pat pradžių įvykęs susižavėjimas Klere, o ką jau kalbėti apie sceną, kai jis ją atsiveda į stebuklingą sodą (kuo tai kvepia? vėlgi, neapsieita be twilight’o, kuriame yra daugeliui įsimintina gėlėtos pievelės scena). Pagrindinė porelė labiau juokina nei nuoširdžiai žavi savo jausmais, žvilgsniai, kuriais žvelgia vienas į kitą, labiau buki nei kažką pasakantys. Ir apskritai, viskas banalu, tad belieka žiūrėti kaip į kažkokią parodiją (o vietomis taip ir atrodo) ar tiesiog neimti į galvą ir stebėti įvykius.

Vienintelis personažas, kuris priversdavo nuoširdžiai šypsotis ir labiausiai patiko – jau minėtasis Saimonas. Smagu, kai tokie nevykėliai išsisuka iš pačių pavojingiausių situacijų, o dar kai prisimenu, kaip tas aktorius kelis sezonus vaidino Misfits seriale ir buvo mylimiausias iš visų, tai sukėlė ir nostalgiją. Pliusą uždėčiau ne tik dėl Saimono, bet ir dėl veiksmo, kurio čia netrūksta, kalbant apie fantastiką, tai smagu, kad neapsiribota vienos rūšies padarais: yra čia įvairiausių fantastinių būtybių, daug magijos, mistikos, kurią stebint atrodo, kad kažko dar daugiau primąstyti vargu ar bebūtų galima. Ir ne visi padarai gražūs, yra tokių, kurie ir šleikštulį sukelė.

Žiūrėkit tuo atveju, jei jums patinka tokio tipo filmai, kitu atveju nelabai išdrįsčiau rekomenduoti. Man jis pasirodė tinkamas nebent žiūrėti su kompanija, kai norisi vienu metu ir žiūrėti filmą, ir spėti paplepėti, arba kaip fonas..

4/10

Rež.: Harald Zwart, vaidina: Lily Collins, Jamie Campbell Bower, Robert Sheehan, Kevin Zegers, Lena Headey, Jonathan Rhys Meyers, 2013 m., JAV, Vokietija, Kanada, 130 min

314> Onegin / Oneginas

Iki šiol buvau girdėjusi, kad toks Oneginas egzistuoja, bet kas jis toks- nė neįsivaizdavau. O pasirodo, jis garsaus rusų rašytojo Aleksandro Puškino poemos ,,Oneginas“ pagr. veikėjas. Poemos ekranizacijoje pasakojama apie tai, kaip paveldėjęs giminaičio turtus jis atsikelia į provinciją ir čia sutinka gražiąją Tatjaną.

Pradžioje Oneginas rodomas kaip mergišius ir mėgstantis linksmintis, bet tuo pačiu ir visiškai nusivylęs aristokratų draugija, skendintis melancholijoje. Tačiau atvykęs į provinciją jis ima keistis. Dar vienas keitimasis bus po svarbaus įvykio-vieno didžiausių lūžių siužete. Deja, bet ar dėl laiko trūkumo, ar dėl scenarijuje esančių skylių, tas keitimasis buvo rodomas labai blankiai ir tik iš aplinkinių kalbų įmanoma suprasti: štai, jis pasikeitė, tapo toks ir toks.. O juk Ralph Fiennes tikrai geras aktorius, jam tikrai nebūtų buvę sunku susitvarkyti su besikeičiančiu personažo charakteriu, o dabar, kaip ir sakiau, to negalėjo parodyti, nes neskirta visiškai tam vietos.

Pati istorija- klasikinė uždraustos meilės istorija. Na, uždraustos- ne visai tas žodis apibūdinti tam, kas įvyko pradžioje. Greičiau, tai buvo klaida, didelė klaida, kuri vėliau padarė neatitaisomą žalą dviejų veikėjų gyvenimams. Žiūrėti buvo įdomu. Aktorių pora parinkta tikrai gerai, nors Liv Tyler ir nėra labai mano mėgstama. Bet tiesiog filmo trukmė pasirodė per trumpa (nors šiaip tai tikrai jis nėra trumpas), kad viską pakankamai atskleistų.

Pabaiga gal ir ne tokia, kokios norėtųsi, bet vis geriau.. Nes jau maniau, kad pasibaigs kažkuriam iš jų labai blogai.

Rekomenduoju kostiuminių dramų mėgėjams.

7/10

Rež.: Martha Fiennes, vaidina: Ralph Fiennes, Liv Tyler. Toby Stephens, Lena Headey, 1999 m., Didžioji Britanija, JAV, 106 min

264> The Brothers Grimm / Broliai Grimai

 

Du broliai – folkloro rinkėjai ir artistai Vilhelmas ir Džeikobas Grimai keliauja per Vokietiją. XIX a. Vokietijoje gyvenimas nėra paprastas ir broliams pragyvenimui uždarbiauti tenka ne
visada dorais būdais… Vilhelmas ir Džeikobas, pasitelkę pagalbon neribotą fantaziją ir kaimiečių prietarus, uždarbiauja „išvarydami“ iš apylinkių raganas, demonus ir kitas piktąsias dvasias. Bet kartą jie priversti susidurti akis į akį su tikra magija ir nematytomis būtybėmis.

Tikrai įdomu bus tiems, kurie mėgsta fantastinius nuotykių filmus. Pati nesu didelė panašių filmų mėgėja, tačiau pamaniau, kad bus įdomu vien todėl, kad filmas surištas su pasakomis, o ir vaidina Heath Ledger (noriu pamatyti visus filmus, kuriuose jis vaidino). Tie, kas yra skaitę brolių Grimų pasakas, turėtų atpažinti ne vienos pasakos motyvus. Įdomiai žiūrėjosi, kaip visas pasakas supynė į vieną kino juostą, kuriose vietose nusprendė jas panaudoti.

Pamenu, kai tik pasirodė šis filmas kino teatrų ekranuose, kabojo didelės iškabos su Monica Bellucci, taigi, galvojau, kad ji vaidins gan nemenką vaidmenį. Na, iš vienos pusės, jos vaidmuo svarbus, nes ji ir užvirė visą šią košę. Bet iš kitos pusės, ją rodė ne tiek ir daug.

Šis filmas priskiriamas gan skirtingiems žanrams: komedijai ir trileriui. Ir buvo gera matyti, kad tiek vieno, tiek kito bruožų atrasti tikrai nesunku. Buvo vietų, kai smagiai juokiausi, tačiau buvo ir tokių, kurios dideliame ekrane tikrai būtų padariusios nemenką įspūdį ir tokios, dėl kurių siūlyčiau mažamečiams šio filmo nežiūrėti (nebent jie nesibaimina baisesnių filmų). Vaizdo efektai tikrai neprasti.

Tačiau nepasakyčiau, kad filmas itin įtraukė, nepaisant veiksmo, kurio tikrai nemažai, man pasidarė netgi nuobodoka. Na, bet sakykime Hario Poterio filmų fanė irgi nesu, nors pastarieji pasižymi tikrai labai gerais spec. efektais ir ,,Brolių Grimų“ net lyginti negalima su tuo, ką mačiau žiūrėdama paskutiniąją Poteriados dalį.

Ai, o pabaiga pasirodė labai smagi.

6/10

Rež.: Terry Gilliam, vaidina: Matt Damon, Heath Ledger, Monica Bellucci, Lena Headey, 2005 m., JAV, Didžioji Britanija, Čekija, 118 min