Archyvas

Archive for the ‘Lenny Abrahamson’ Category

Normal People / Normalūs žmonės (1 sezonas) (2020)


Prieš keletą savaičių pasirodęs serialas (imdb nuoroda) yra pastatytas pagal to paties pavadinimo knygą, kurią galima rasti ir lietuviškai. Romanas sulaukė daug atgarsių, buvo palankiai sutiktas ne tik skaitytojų, bet ir kritikų. Nors knyga man patiko, bet jos fenomeno kritikų tarpe nelabai suprantu. Serialas susideda iš 12 serijų, kiekviena – po 30 minučių (paskutinė netgi dar trumpesnė), tad net ir aš neužtrukau ilgai, kol peržiūrėjau visas serijas. Skaičiau, kad yra norinčių antro sezono, bet svajoju, kad kūrėjai liktų prie šio vienintelio sezono – pabaiga, mano manymu, ideali, atitinkanti ir romane esančią.

Nežinau, kaip serialą vertinčiau, jei nebūčiau skaičiusi knygos, bet dabar man jis pasirodė labai gerai pastatytas, išties dėmesio verta ekranizacija, kažin, ar norėtųsi dar kažko daugiau. Iš pirmo žvilgsnio, tai romantinė istorija, tačiau gan greitai tampa aišku, kad romantikos čia kur kas mažiau, daugiau dramos, toksiškų santykių, savęs nevertinimo, nepasitikėjimo, psichikos problemų, emocinio ir fizinio smurto. Kelerių metų istorija pasakojama fragmentiškai, lėtai, atmosferą kuriant puikiai serialui derančiu muzikiniu takeliu. Pagrindinių veikėjų gyvenimai ,,pagauna“, o vienoje iš paskutinių serijų klausant Connell monologo ašaros riedėjo tiek, kad tikriausiai nudžiuvo tik peržiūrėjus serialą iki pabaigos.

Tiesa, ne viskas pasakoma aiškiai. Pavyzdžiui, Marianne santykiai su mama ir broliu ne iki galo paaiškinti. Norisi tikėti, kad yra kažkas dar šalia minėtų tėvo elgesio ypatumų, bet apie tai ir knygoje nebuvo kalbama plačiau. Dar reiktų nusiteikti ir nuogybėms – sekso scenų trukmė kai kada vertė stebėtis. Skaičiusieji knygą supras, kad jos reikalingos šiam siužetui, bet vietomis man buvo gaila serijos laiko. Tai prie to paties perspėju nuogo kūno bijančiuosius, kad čia jo bus, vien plikomis nugaromis tikrai neapsiribota.

Tad serialas tiems, kurie mėgsta žiūrėti į komplikuotus gyvenimus, stebėti ekrane istoriją, kurioje ne viskas bus pateikta ant lėkštutės, kai kurias serialo dėlionės detales teks rankiotis patiems, gaudant užuominas. Jaučiu šiai istorijai prielankumą, tad man jis pasirodė ir jautrus, ir gražus, ir tuo pačiu baugus savo skaudžia tikrove, nesibaigiančiomis savęs ir meilės paieškomis.

8/10

757> Frank (2014)


Frankweb_2795601bRež.: Lenny Abrahamson
Vaidina: Michael Fassbender, Domhnall Gleeson, Maggie Gyllenhaal
2014 m., Didžioji Britanija, Airija, 95 min
Žanras: mistinė drama, komedija
imdb nuoroda čia.

Šį mėnesį tai tik antrasis matytas filmas – kažkaip pristabdžiau visus žiūrėjimus. Frank mane domino kaip šių metų naujiena, kuriame vaidina M. Fassbender. Kažkaip nešmėžuoja jis niekur kol kas, sakyčiau, nepelnytai nepastebėtas, o pati visai atsitiktinai prisiminiau, kad jis kaip ir turėtų greit pasirodyti,  ir nutariau patikrinti, ar jau yra jis internete. Ir ne veltui.

Džonas – jaunas žmogus, trokštantis būti visiems žinomu muzikantu. Jo gyvenimas ima keistis, kai jis sutinka prisidėti prie muzikos grupės, kurios lyderis – ekscentriškas Frankas, visuomet savo veidą slepiantis po kauke.

Tai nėra filmas masėms. Ir todėl tikrai ne kiekvienam patiks. Tai lėta, mažai veiksmo turinti kino juosta, kurioje vyrauja savęs pažinimas, įdomūs dialogai ir išties nemažai muzikos. Jos tiek, kad norisi, jog prie žanrų būtų muzikinis paminėtas. Kalbant apie žanrus, bent man tai atrodo kaip kuo tikriausia drama, mistikos čia jokios nėra (ta mistika matyt dėl kaukės, bet kad paaiškinimas, kodėl nešioja, visiškai paprastas ir nuspėjamas), komedijos – irgi nelabai, gal tik viena scena buvo itin smagi. Vaidyba paprasta, bet neprasta, personažai – keisti, gan uždari, todėl pažinti juos sudėtinga. Bet visi kartu jie sukuria tokią harmoniją, kad rodos, kiekvienas veikėjas reikalingas, net ir vos kelis žodžius ištariantis grupės narys. Nes be jo jau kažko trūksta.

Taigi, taip trumpai aš apie jį. Šiaip jau patiko. Vis kažkas naujo. 7/10

P.S. O iš Michael Fassbender lūpų sklidusi vokiečių kalba (ten labai trumpai), kurios šiaip jau nemėgstu, skambėjo kaip kokia prancūzų.. Reiktų šio aktoriaus filmografijoje labiau pasiknaisioti. Dargi ne viską peržiūrėjusi esu