1054> Revolutionary Road / Nerimo dienos (2008)

Pagaliau ir rimta drama atsirado mano filmų padangėje, o tai vien tik visokiais šeimai skirtais filmais save maitinau iki tol (nors šeimos pas mane nė su žiburiu nėra).

Šeštasis dešimtmetis, o centre – sutuoktinių santykiai. Viskas buvo tobula pradžioje – gražūs žmonės, idealus namas jaunai šeimai. Visgi po truputį atsiskleidžia tai, kas slypi už išorinės idilės. April norėjo būti aktorė, bet tuomet sukūrė šeimą, susilaukė vaikų, o visi bandymai grįžti į sceną buvo nesėkmingi. Jos vyras Frankas nekenčia savo darbo. Asmeniniai nusivylimai, nesulaukiamas palaikymas iš kito pereina į nesibaigiančius konfliktus.

Stipri, rimta drama. Ir pati karts nuo karto ašarojau, žiūrėdama. K. Winslet ir L. DiCaprio puikūs. Liūdnas, niūrus filmas, kuriame veikėjai pasimetę, bando vienas kitą įtikinti, kad kažkas gali pasikeisti tiek, kad net patys ima tuo tikėti. Pabaigos kitokios norėjosi, čia gal per daug dramos gavosi. Ir vietomis vaikų man trūko, nes neretai atrodė, kad jie net neegzistuoja.

imdb

8/10

838> Catch Me If You Can / Pagauk, jei gali (2002)

Pasirodau, kad dar esu gyva ir kad tikrai nesiruošiu apleisti šio tinklaraščio. Pastarąjį mėnesį, kol nebuvo čia nė vieno įrašo, iš tiesų filmų ir nežiūrėjau – jei rasdavau laiko, akį užmesdavau į Game of Thrones, True Detective, Younger, o visa kita liko tik ateities svajonėse. Šį filmą žiūrėjau gal prieš porą savaičių būdama pas tėvus, nes labai jau ten geru laiku per televiziją jį rodė.

Rež.: Steven Spielberg
Vaidina: Leonardo DiCaprio, Tom Hanks, Christopher Walken, Martin Sheen, Nathalie Baye, Amy Adams, James Brolin, Jennifer Garner, Nancy Lenehan, Elizabeth Banks
2002 m., JAV, Kanada, 141 min
Žanras: biografinė kriminalinė drama
imdb nuoroda čia.

Esu jį mačiusi labai seniai, mažai ką teprisiminiau, taigi, buvo proga atnaujinti atmintį. Tai biografinė drama apie sukčių, kuris klastojo čekius, tapatybes, o jo intensyviai ieškojo vienas FTB agentas.

Nors ir nepriskiriamas, bet šį filmą rašyčiau prie komedijų – man jis būtent toks pasirodė. Linksmas, nuotaikingas, kartais net pikta darydavosi dėl absurdiškumo. Nesidomėjau, kaip skamba tikra istorija ir įsivaizduoju, kad daug kas pasaldinta, hiperbolizuota, bet iš esmės vietomis galvojau, kad yra gi žmonių, kuriems taip sekasi. Ypač pabaigoje, jau kai einant titrams buvo pasakojama, kaip kam užsibaigė, teliko tik atsidūsti ir nusijuokti.

Spalvingi charakteriai. Ne tik Leonardo DiCaprio (jis man labai priminė savo veikėju The Wolf of Wall Street vaidintą personažą), bet ir Christoper Walken žavėjo savo gebėjimais vaidinti. Amy Adams ,,kvailutė“ matyta jau ne pirmą kartą ankstesnėje jos filmografijoje, todėl, kaip kažkada, pasidžiaugsiu, kad ji sugebėjo išaugti iš tokių vaidmenų.

Visai nenuobodus ir nuotaikingas – tiek, kad net nekreipiau dėmesio į ilgiausias reklamas ir neužmiršdavau iki jų pabaigos, ką ten rodė. Pramoginis, be kažkokios ten gilios užslėptos minties, prie geriausių matytų nepriskirčiau, bet prie tų, kuriuos su malonumu pažiūrėčiau darsyk – tikrai taip.

7/10

745> The Basketball Diaries / Krepšininko dienoraštis

Rež.: Scott Kalvert
Vaidina: Leonardo DiCaprio, Lorraine Bracco, Mark Wahlberg, Juliette Lewis
1995 m., JAV, 108 min
Žanras: biografinė kriminalinė sporto drama.
imdb nuoroda čia.

Dar vienas šioks toks spragų lopymas (nes vis dar daug kalbančių apie jį atsiranda, tai reikėjo suprast, kas jame jau tokio yra). Šį kartą – vienas ankstesnių Leonardo DiCaprio vaidybos darbų. Ir, pasirodo, ne tik jo, bet ir Mark Wahlberg. Beje, pasirodo, šio filmo režisierius mirė šiemet, sulaukęs vos 49.

Bet visgi kino juostos centre – L. DiCaprio vaidinamas Džimas, kuriam sekasi žaisti krepšinį ir yra žadama šviesi ateitis, kuris turi keletą labai gerų bendraminčių draugų, o šalia viso to vaikinas mėgsta laisvalaikiu rašyti. Bet viskas staiga ima griūti, kai jis su draugais po truputį įsitraukia į narkotikų vartojimą.

Siužetas vidutiniškas, pakankamai nuspėjamas, su aiškiu moralu, žiūrėti vietomis įdomiau, vietomis nuobodžiau, sakykime, Requiem for a Dream panašia tematika nepalyginus stipresnis. Aišku, ,,The Basketball Diaries“ pastatytas pagal biografinę knygą, o tikras gyvenimas ne visada toks įdomus, koks gali būti rodomas filmuose. Arba tiesiog kūrėjai nesugebėjo visko daug įdomiau perteikti. Nežinia.

Tačiau ši kino juosta turi tai, dėl ko nedvejodama rekomenduočiau šį filmą. Leonardo DiCaprio. Jau ne kartą gyriau jo vaidybą, o šįkart ir vėl nepašykštėsiu gerų žodžių apie jį. Ne, aš vis dar jo nepamėgau, bet nepastebėti, kaip puikiai jis perteikė savo vaidinamo personažo charakterį, tiesiog neįmanoma. Pamažu vykstanti veikėjo degradacija, iš aukštumų ėjimas vis labiau žemyn, negalėjimas pačiam tvarkytis su savo problema (nors visgi noro buvo rodyta irgi nedaug, bent man vos keliose scenose buvo pasirodę jo galvoje trumpi akimirkos blyksniai, kokioj padėty jis dabar yra, bet tuoj pat ji pranykdavo, jokio stengimosi iš jo pusės bent dienai ar dviem priversti save atsisakyti narkotiko nesimatė (kaip kad pvz. filme ,,Candy“ su H. Ledger, kur pagr. veikėjai patys bandė tvarkytis su šia problema) ). Visa tai matėsi ir nebuvo sunku įtikėti.

Dar patiko trumpam išnyranti prostitutė Diana, kuri kaip koks simbolis sušmėžuodavo ir parodydavo, kad niekada nežinai, koks gyvenimas tavęs laukia už kampo.

6/10

657> The Aviator / Aviatorius

Toliau ,,kamšau skyles“. Šį kartą atėjo laikas dar vienam Martin Scorsese filmui ,,The Aviator“, kuris laimėjo penkis Oskarus ir dar šešiems nominuotas.

Tai biografinė drama, pasakojanti apie garsų režisierių ir aviatorių Howard Hughes, apimanti maždaug dvidešimties metų laikotarpį, kuriame netrūksta tiek pakilimų, tiek nuopuolių.

Kino akademija išties gaili Leonardo DiCaprio statulėlės – už šį filmą jam irgi pavyko gauti tik nominaciją, nors vaidyba jo puiki. Aišku, kad geriau įvertinčiau, kiek teisingai jis pavaizdavo Howard Hughes, man reikėtų daugiau pasidomėti apie šį asmenį, pamatyti nufilmuotų vaizdų su juo ir pan. Tačiau užteko man pamatyti Leo , kad suvokčiau matanti dar vieną gerą pavyzdį, įrodantį, kad jis talentingas. Nejučia prisiminiau ir What’s Eating Gilbert Grape, kur jis dar visai nedidutis atliko superinį vaidmenį. Jo vaidinamas personažas įtikina nuo pat pradžių, jame tiek spalvų, išraiškos, kad net jei vietomis siužetas atrodydavo nuobodesnis, visą dėmesį sulaikydavo būtent Howard: sudėtingas, siekiantis savo tikslų ir ieškantis tobulumo visame kame, ką daro, turintis kone liguistą bakterijų baimę. Per rodomą laikotarpį jis patiria visko, pabaigoje visiškas taškas irgi nepadėtas, nes gyvenimas tęsiasi ir toliau, o nuo tam tikrų dalykų pabėgti sunku.

Pastatymui priekaištų neturiu: atmosfera atspindi rodomą laikotarpį, gražūs kostiumai, apie DiCaprio besisukančios moterys – fatališkos, ypač žavi Cate Blanchett, kuri buvo atitinkamai ir įvertinta apdovanojimuose (o naktį iš sekmadienio į pirmadienį matyt bus įvertinta ir antrąsyk). Stiprus, išlaikantis dėmesį filmas, kurį žiūrėti įdomu, o ilga trukmė šiuo atveju visai netrukdė.

8/10  – jei yra nemačiusių, pažiūrėkite.

Rež.: Martin Scorsese, vaidina: Leonardo DiCaprio, Cate Blanchett, Kate Beckinsale, John C. Reilly, Alec Baldwin, Jude Law, 2004 m., JAV, Vokietija, 170 min

647> The great Gatsby / Didysis Getsbis

Didysis Getsbis – tai garsaus romano ekranizacija, nominuota dviems Oskarams ir pasakojanti apie tai, kaip karo veteranas prisimena praeitį ir kaimynystėje gyvenusį milijonierių Getsbį, apie kurį sklandė įvairiausios kalbos.

Būsiu prie tų, kuriems šis filmas pasirodė įdomus savo pastatymu, bet tik tiek. Gražios dekoracijos, kostiumai apskritai fantastiški (šioje kategorijoje noriu The Great Gatsby matyti kaip laimėtoją Oskaruose), vietomis gal pompastikos kiek per daug – bet visumoje, įspūdingai parodytas turtingųjų gyvenimas, pilnas spalvų, blizgučių, linksmybių (kas už viso to slepiasi – jau kitas klausimas). Daugelis giria muzikinį takelį, bet man jis kėlė dvejopus jausmus. Kai kurie kūriniai išties neblogai derėjo prie atmosferos, tačiau buvo kūrinių, kurie skambėjo pernelyg šiuolaikiškai ir atrodė iškritę iš konteksto.

Tačiau siužeto prasme nieko kabinančio nebuvo. Knygą perskaityti vis dar noriu ateity, noro tikrai nenumušė, bet tikėjausi kažko ypatingesnio, o dabar buvo tik vienintelė vieta, kur išties nustebino ir nesitikėjau – kulminacinė dalis. Visa kita – nuobodoka, be jokios intrigos (nors tarsi norėta ją sukelti), net nepasakyčiau, kad personažai labai išvystyti. Nepavyko pamėgti nė vieno veikėjo, viskas tarsi plaukė pro šalį, jokio įtraukimo nejaučiau, emocijų irgi nesukėlė išskyrus per minėtąją filmo vietą.

Vien grožio neužtenka, tuo jau ne kartą įsitikinau. Čia buvo lygiai taip pat: akims – rojus, bet viduje nieko nepalieka.

6/10

Rež.: Baz Luhrmann, vaidina: Leonardo DiCaprio, Carey Mulligan, Isla Fisher, Tobey Maguire, Gemma Ward, 2013 m., Australija, JAV, 143 min

645> The Wolf of Wall Street / Volstryto vilkas

Tai biografinė kriminalinė komedija/drama, pasakojanti apie Džordaną Belfortą nuo pat jo pakilimo dirbant biržos makleriu, apimanti ne tik pasakojimą apie tai, kaip jis užsidirbo pinigus, bet ir tai, kaip juos leido. Narkotikai, įspūdingi pirkiniai, seksas ir dar visa krūva pinigų, kuriuos jau nė nebežino kaip leisti.

Penkiais Oskarais nominuotas filmas (geriausio metų filmo, pagrindinio ir antraplanio aktoriaus, scenarijaus, režisieriaus kategorijose), kurio tematika ir trukmė man atrodė (ir tebeatrodo) nesuderinami dalykai. Asmeniškai man gaila leisti laiką žiūrint komediją, pilną svaigalų ir sekso, beveik tris valandas. Būtent todėl ir atidėliojau aš jį, nors, turėdama planą šiemet pamatyti bent jau didžiąją dalį ,,oskarinių“ filmų, žinojau, kad vieną dieną prieisiu ir prie jo. Na, ir po vakar, kai pamačiau išties puikų M. Scorsese’s filmą, pagalvojau, kad gal tik iš trailer’io atrodo neįdomus, tuo labiau, kad visi išsijuosę jį giria.

Iš tikrųjų, man čia visai netrukdė veikėjai, vartojantys žodį ,,fuck“ kelissyk viename sakinyje, narkotikai, sekso scenos, juokeliai apie antrą galą – nežinau kokiu būdu, nes ypač to ,,humoro“ esu nemėgėja, bet šiame filme buvo visai linksma, kai kurios scenos (na, kad ir ta, kai Džordanas bandė nusigauti iki savo automobilio būdamas apsvaigęs nuo narkotikų – tikriausiai ir antrą ar trečią kartą žiūrėdama šią sceną juokčiausi lygiai taip pat) privertė labai smagiai pasijuokti. Nors  antipatija, kuri vis dar atstumia nuo filmų su Leonardo DiCaprio, kad ir kokie po to jie pasirodo esantys puikūs, dar jaučiama, tačiau prisidėsiu prie visų ir pasakysiu, kad jo pasirodymas šiame filme yra nuostabus. Tikriausiai pirmą sykį matau jį tokį nutrūktgalvišką, atsipalaidavusį ir, rodos, tiesiog kaifuojantį – vaidmuo įtaigus ir įsimenantis, tad gal vis dėlto duokit jam šiemet tą Oskarą? Nors taip, kaip ir daugelis, jau kažkaip ir pati apsipratau su mintimi, kad matyt šiemet Matthew McConaughey šlovės valanda bus… Bet tai yra antras geriausias jo vaidmuo iš tų, kuriuos man teko matyti (nors pripažinsiu, daug ko dar su juo nemačiusi, o pats geriausias vaidmuo – What’s Eating Gilbert Grape), toks jausmas, lyg jis būtų išsinėręs iš savo odos ir peržengęs savo ribas.

Bet, kaip ir minėjau, trukmė tiesiog neadekvati. Po valandos jau nuobodžiavau. Jau kurpiau planus, kaip iki pusės pažiūrėsiu ir kitą dalį jau ryt užbaigsiu, tačiau kažkaip prastūmiau ir antrąją valandą, tikėdamasi, kad neužmigsiu bežiūrėdama, o trečioji valanda buvo bene įdomiausia iš visų trijų, tad sugebėjo netgi prabudinti ir todėl nėjau iš karto užbaigusi miegoti, o dar nusprendžiau ir ,,šviežiais“ prisiminimais paremtą atsiliepimą parašyti. Dvi valandos – dar sutikčiau, bet nė minutės daugiau. Siužetas – eilinis ir ganėtinai nuspėjamas, tačiau linksmos scenos neleidžia visą kino juostos laiką sėdėti abejingai laukiant, ar pamokys Džordaną likimas ir jei taip, tai kaip.

Aš suprantu, kad būsiu iš mažumos, kuriai šis filmas – vidutinis, bet man visų pirma svarbiausia tai, kiek filmas įtraukia, suteikia kokių nors emocijų ir pan., o tik tada eina pastatymo kokybiškumas ir kiti niuansai. Todėl nepaisant patikusių dalykų, ilga trukmė ir tik tarpais jaustas įsitraukimas į filmą skatina mane vertinti jį gan vidutinišku balu. Bet M. Scorsese nežadu paleisti ir jau turiu numačiusi keletą jo filmų, gal net pažiūrėsiu ir netolimoje ateityje.

Ir beje, kaip smagu pamatyti buvo Jean Dujardin! Norėtųsi, kad ,,Artisto“ šlovė jį dar sykį aplankytų ar kad bent jau jį matytume didžiuosiuose ekranuose kur kas dažniau.

6/10

Rež.: Martin Scorsese, vaidina: Leonardo DiCaprio, Jonah Hill, Margot Robbie, Matthew McConaughey, Jean Dujardin, 2013 m., JAV, 180 min

643> The Departed / Infiltruoti

Du skirtingas organizacijas atstovaujantys jaunuoliai sėkmingai įsilieja į didžiausių priešininkų gretas, kad įvykdytų jiems patikėtas užduotis. Drąsus pareigūnas paslapčia tampa gangsteriu, o nusikaltėlių informatorius pradeda kopti karjeros laiptais policijos skyriuje. Dviveidžiai apsimetėliai vaikšto ant pavojingos dviejų skirtingų gyvenimų ribos, kol pagaliau išsiaiškina skaudžią tiesą ir privalo atversti visas kortas, kad apsaugotų savo gyvybes ir išvengtų žiauraus keršto. – taip skamba lietuviškoji anotacija. Nors tikriausiai vargu, ar reikia pristatyti šį filmą, nes daugelis jau tikriausiai matėt. Ir gal net ne kartą.

Tai garsiojo režisieriaus Martin Scorsese filmas, trečiasis bendras darbas su Leonardo DiCaprio (kaip žinote, šiemet pasirodęs The Wolf of Wall Street yra berods penktasis jų bendradarbiavimo rezultatas). Filmas išgirtas ne tik žiūrovų (šiuo metu jis užima 45-ąją vietą imdb Top 250), bet ir kritikų: filmas laimėjo keturis Oskarus, dar vienam buvo nominuotas, jau nekalbant apie krūvą kitų apdovanojimų.

Filme surinktas didelis būrys garsių aktorių: Leonardo DiCaprio, Matt Damon, Jack Nicholson, Mark Wahlberg, Vera Farmiga, Alec Baldwin ir kt. Iš jų visų Mark Wahlberg buvo pastebėtas ir Oskarų apdovanojimuose, kadangi buvo nominuotas geriausio antraplanio aktoriaus kategorijoje. Ir iš tiesų, jo personažas – ryškiausias ir įdomiausias nuo pat pradžių, sukeliantis dvejopus jausmus: vietomis jis man atrodė atstumiantis, o vietomis kėlė susižavėjimą. Kalbant apie kitus, tai niekas tikriausiai nepaneigs, jei pasakyčiau, kad kiekvienas jų parodė esantys verti vadintis aktoriais, nes aktorių komanda visgi nulemia nemažą dalį kino juostos sėkmės. Galime turėti puikų siužetą, bet jei nepatikėsime veikėjais, jei aktoriai jausis kaip ne savo kailyje, ne kažin kas gausis. O čia ir buvo tai, ko žiūrovas tikisi iš gero filmo: išvystyti charakteriai, vieni geri, kiti blogi, bet kiekvienas jų atrodo reikalingas ir įdomus.

Kalbant apie siužetą, buvo baimės dėl ilgos trukmės (tai priežastis, kodėl tikriausiai visus dominančius M. Scorsese filmus atidėlioju), ji neišnyko ir pradžioje, kai dar viskas judėjo lėtai ir buvo tik supažindinama su charakteriais, viskas tik pradėta vystyti. Tačiau maždaug po pusvalandžio siužetas įgavo pagreitį, o pati pajutau, kad viskas čia bus gerai ir nesijausiu prašvaisčiusi laiko veltui. Filmas darėsi vis įdomesnis su kiekviena minute, ypač antroji filmo pusė buvo tiesiog puiki, kai kurie siužetiniai vingiai maloniai nustebindavo, įtampos jaučiau pakankamai, kad nesinorėtų atsitraukti nė minutei, kol nepradės rodyti pabaigos titrų. Suktas siužetas, puikūs aktorių pasirodymai, o ir pats pastatymas išties geras. Gilumo, mano nuomone, čia tikrai nereiktų ieškoti, tačiau nuobodžiauti irgi nepavyks, nes žiūrint atrodo, kad kiekvieną minutę vis kas nors nenumatyto gali įvykti (ir, tiesą sakant, įvyksta).

Jei dar yra nemačiusių, žiūrėkit. O aš sau palinkėsiu atrasti laiko ir ilgiems filmams, nesibodėti aktorių sąraše esančios L. DiCaprio pavardės (na, nieko negaliu padaryti sau: žinau, kad aktorius neprastas ir tuo ne kartą įsitikinau, bet automatiška atmetimo reakcija įvyksta pamačius jo pavardę ir tiek), nes tik tokiu būdu pamatysiu ne vieną vertą dėmesio filmą.

9/10

Rež.: Martin Scorsese, vaidina: Leonardo DiCaprio, Matt Damon, Jack Nicholson, Mark Wahlberg, Vera Farmiga, Alec Baldwin, Robert Wahlberg, 2006 m., JAV, Honkongas, 151 min

476> Django Unchained / Ištrūkęs Džango

Pagaliau prisiruošiau pažiūrėti naujausią Quentin Tarantino filmą, kuris giriamas ir kritikų, ir žiūrovų, 2013-ųjų Oskarų ceremonijoje juosta buvo paminėta penkissyk tarp nominantų, o po vieną statulėlę atsiėmė Christoph Waltz kaip geriausias aktorius antraplaniame vaidmeny bei režisierius už geriausią originalų scenarijų. Vis dėlto, man sunkiausia buvo prisiruošti jį pažiūrėti dėl ilgos trukmės – kiek daugiau nei pustrečios valandos.

Vergo Džango likimas pasikeičia, kai jį iš vergovės į savo rankas paima vokietis premijų medžiotojas daktaras Kingas Šultzas. Padedant išvaduotojui, Džango pasiryžta išgelbėti ir savo žmoną.

Niekada nereikia bijoti ilgos trukmės, kai kalbama apie Q. Tarantino filmus. Nebent iš tikrųjų neturite jam laiko, nes nepatarčiau užsiimti pašaliniais darbais jį žiūrint. Laikas pralekia labai greitai.

Jau nuo pat pradžių neįmanoma nepastebėti puikaus muzikinio takelio. Juokingiausia, kad jį buvau atsisiuntusi jau gan seniai, bet po to taip ir užmiršau, na, o dabar jis kurį laiką bus tarp mano klausomiausių. Galėčiau girti kiekvieną skambėjusį kūrinį atskirai, kiekvienai scenai buvo parinkta tinkama daina- ir dar tokia, kad greitai iš atminties nedingstanti.

Aktoriai. Christoph Waltz- aktorius, kurio kiekvieną filmą, net ir banaliausią, žiūrėčiau. Jis puikus visur, pamenu, kaip žavėjausi juo, kai pirmąsyk išvydau Water for Elephants- palyginus su romanu juosta buvo banali, tačiau būtent Ch. Waltz ją išgelbėjo nuo visiškos vidutinybės. Q. Tarantino jam padeda atsiskleisti kaip tikram profesionalui – juk tikriausiai ne veltui abu gauti Oskarai yra už vaidmenis šio režisieriaus filmuose. Jamie Foxx kaip Džango taip pat vertas dėmesio, ne ką įdomesnį personažą suvaidinti turėjo ir Leonardo DiCaprio. Man patiko, kad jis nusimetė rimtuolio kaukę, matyti jį tokį vietomis kone pakvaišusį buvo įdomu. Kažkas naujo jo filmografijoje ir personažų charakteristikose.

Tarantino braižas labai ryškus. Kažkam gal pasirodysiu truputį pakrikusiu protu, bet man patinka tokios linksmos scenos jo filmuose, kai kulkos skrieja į visas puses ir visur kur liejasi kraujas. Apskritai, jo filmuose taip susilieja humoras su žiaurumais, kad atrodo, kartais net ir širdies taip neskauda matant ištaškytas smegenis. Tiesa, pastarąjį dalyką dažniau galima matyti Inglourious Basterds. Ištrūkęs Džango vietomis buvo labai dramatiškas, ypač toji scena su šunimis man įsiminė, taip ir troškau, kad kas nors imtųsi ką nors daryti. Humoras, ironija- tai visuomet džiugina, nešyptelti visos juostos metu- tiesiog neįmanoma.

Pačiam siužete nėra nieko ypatingo, galima būtų kabinėtis prie standartiškumo, tačiau kažką ypač originalaus mažai kas sukuria, o ką jau kalbėti apie pastarąjį metą. Bet čia svarbiausia ne kas rodoma, o kaip. Juk turėdami tą patį siužetą skirtingi režisieriai sukurtų visai kitokius filmus. Todėl burbėti, kad nieko gero ten nėra, koks čia siužetas, kai viskas daroma iš meilės- banalu ir t.t., pripažinsiu, prieš žiūrėdama galvojau, kad tai bus apie Džango kuris kovos tiesiog prieš vergovę, tad supratusi, kad dėl visko kažkiek kalta ir moteris, šiek tiek nusivyliau, bet greitai tai užsimiršo, nes čia tiesiog reikia mėgautis reginiu. Tai yra pramoginis filmas, suteikiantis pakankamai emocijų. Tai ne tas filmas, kuris ilgam privers susimąstyti.

Kam patinka Tarantino, daugiau ar mažiau patiks ir šis.

9/10

Rež.: Quentin Tarantino, vaidina: Jamie Foxx, Christoph Waltz, Leonardo DiCaprio, Kerry Washington, Samuel L. Jackson, Amber Tamblyn, 2012 m., JAV, 165 min

454> The Beach / Paplūdimys

Tarp Danny Boyle, ,,The Beach“ režisieriaus, kino juostų yra tokios kaip ,,Slumdog Millionaire“, ,,127 Hours“, ,,Trainspotting“ (beje, kitais metais numatomas šios juostos tęsinys praėjus 18 metų nuo pirmosios) bei šiais metais pasirodęs ,,Trance“. ,,Paplūdimys“ kad ir nėra taip gerai vertinamas kaip kai kurie mano išvardinti, tačiau turiu pripažinti, kad dėmesio vertas.

Ričardas- keliautojas, kurio didžiausia aistra- kompiuteriniai žaidimai. Būdamas Bankoko viešbutyje jis randa vieno kaimyno paliktą voką su į jį įdėtu žemėlapiu, kuriame parodyta, kur galima rasti paslaptingą paplūdimį, apibūdinamą kaip tikru rojumi. Tad Ričardas, pasiūlęs bendrakeleiviais tapti dviems taip pat viešbutyje apsistojusiems prancūzams, leidžiasi į kelionę.

Nors žinojau, kad tai- ne siaubo filmas, bet pradžia pasirodė tipinė tokio žanro filmui. Įtraukė tiesiog nuo pirmųjų minučių, dar vietomis galvodavau, kad įdomu, kokia bus pabaiga, kadangi pagr. veikėjas visą istoriją pasakoja kaip praeity įvykusį įvykį. Ir žinoma, spėliojau, kas slypės tame paplūdimyje po visu tuo išoriniu rojumi. Na, iš dalies, tai kiek per daug aš ten prisifantazavau, todėl antroji filmo pusė nebeatrodė visiškai tokia pat puiki kaip pirmoji, kai tiesiog nekantravau sužinoti kulminaciją. Tačiau tai nereiškia, kad toji antroji pusė bloga. Buvo įdomu, mat pati idėja visai šauni, o už ją reikia dėkoti knygos autoriui, pagal kurią ir buvo šis filmas pastatytas. Pritrūko to viso reikalo su kompiuteriniais žaidimais didesnio išpildymo (kiek domėjausi po peržiūros, knygoje tam buvo skirta kur kas daugiau dėmesio), gal tam tiesiog pritrūko laiko, bet tuomet buvo galima jo atimti apkarpant kai kurias neesmines scenas. Nes išplėtojimas būtų dar labiau pagerinęs įspūdį apie juostą. Vis dėlto, visumoje siužetas įdomus ir pakankamai nenuobodus, nes judesio yra, neapsistojama ties viena vieta.

Nenusivyliau ir aktorių komanda. Leonardo DiCaprio šiame filme puikus! Šis aktorius- vienas iš tų, kurių vengiu, nors ir žinau, kad jo filmografijoje ne vienas gerai vertinamas filmas. Bet būtent tokie ryškūs vaidmenys priverčia po truputį keisti nuomonę. Kažkur radau komentarą, kad ne kiekvienas aktorius vien akimis sugeba parodyti beprotybę- o jis tai sugebėjo. Nudžiugau išvydusi ir Guilaume Canet, su kuriuo ,,susipažinau“ filme Jeux d’Enfants. Mielas šis aktorius, lygiai toks ir jo personažas, kad ir neišskirtinis, bet žmogiškas. Ryškesnis- Tildos Swinton vaidmuo. Antipatiją jos personažams dažnai turiu, bet kad tokie jie paprastai (su išimtimis) ir būna.

Filme visai teisingų minčių pasakyta, kurias galima pritaikyti ir realiame gyvenime. Ypač kai buvo rodoma situacija, susijusi su dviem nukentėjusiais nuo ryklio.. Tas ,,kai nemato, tai neskauda“ toks teisingas buvo, bet kartu ir liūdnas..

Rekomenduoju. 7/10

Rež.: Danny Boyle, vaidina: Leonardo DiCaprio, Virginie Ledoyen, Guillaume Canet, Tilda Swinton, 2000 m., JAV, Didžioji Britanija, 119 min

162> What’s Eating Gilbert Grape / Kas neramina Gilbertą Greipą

Ar atpažįstate nuotraukoje dešinėje esantį berniuką? Taip, tai Leonardo DiCaprio. Jis suvaidino autistą šiame filme ir už tai buvo netgi nominuotas Oskarui. Iki šiandien šiam apdovanojimui jis buvo nominuotas dar du kartus, deja, tų kitų filmų dar nemačiau, tačiau šiame Leo pasirodė tikrai gerai!

O pasakojama apie Gilbertą, kuris rūpinasi savo broliu, mama, na, ir visa šeima..

Tai jau ketvirtasis Lasse Hallström filmas, kurį esu mačiusi. Kad jis- vienas mėgiamiausių mano režisierių, nepasakyčiau, nes pvz. Dear John– man totalus š.., nors pvz. Chocolat man labai patiko. Tiesiog taip pasitaiko, kad visai netyčia įsijungiu būtent jo filmus.

Šiame filme pagr. vaidmenį atlieka Johnny Depp. Žavus, įdomus kaip ir kituose matytuose filmuose. Ir aišku, tai dar toks laikas, kai jo karjera dar kilo. Tikrai įdomu pamatyti ankstyvąją aktorių vaidybą. Na, kad ir L. DiCaprio. Juk šiame filme jis dar visiškas vaikas, o vaidina tikrai įtikinamai. Nors kaip suprantu, jo liga nėra ypač sudėtingo lygmens (ar kaip tai pavadinti), nes susitvarko su juo dar visai neblogai. Juk pvz. The Black Balloon tikrai sudėtingesnė situacija (ar bent jau man taip pasirodė). Bet vienu žodžiu, tai ką mačiau, man patiko. Ir Depp’o vaidmuo toks… Mielas. Nežinau, kaip tiksliau išsireikšti, bet tegaliu pasakyti, kad tai tikrai vienas geriausių jo vaidmenų. Kad ir nesu mačiusi labai daug filmų su juo.

O siužetas… Iš pažiūros paprastas, bet užkabina giliai, paliečiama daug problemų. Gyvenimas miestelyje, ypač, kai kažkuo išsiskiri iš kitų, tikrai nelengvas. Ir, kad ir kaip būtų keista, bet atrodė, kad prie Arnio žmonės visai pripratę ir nekreipia dėmesio į jo elgesį. Tačiau yra kitas žmogus, kuris kelia didžiulį susidomėjimą.. Nagrinėjama ir Gilberto vidinė būsena, jo norai, poelgiai… Bet vėlgi, kas mane žavėjo, tai šeima ir jos vienybė. Gebėjimas būti kartu ir nepasiduoti, kad ir retkarčiais pasiožiuojant. Štai kas man patiko.

Na, kad nebenukrypčiau į lankas, tai tenoriu parekomenduoti jį. Pažiūrėkite.

8/10

Rež.: Lasse Hallström, vaidina: Johnny Depp, Leonardo DiCaprio, Juliette Lewis, Crispin Glover, 1993 m., JAV, anglų k., 118 min.