724> The Hunger Games: Catching Fire / Bado žaidynės. Ugnies medžioklė

Rež.: Francis Lawrence
Vaidina: Jennifer Lawrence, Josh Hutcherson, Liam Hemsworth, Woody Harrelson, Donald Sutherland, Elizabeth Banks, Stanley Tucci, Philip Seymour Hoffman, Jena Malone ir kt.
2013 m., JAV, 146min
Žanras: nuotykių, mokslinė fantastika.
imdb nuoroda čia.

Tai antroji ,,The Hunger Games“ dalis, kurioje tęsiama Ketnės istorija: su Pitu laimėjusi Bado žaidynes dabar jie turi leistis į Nugalėtojų turą ir toliau vaidinti, kad jiedu pora. Tuo tarpu netyla kalbos apie sukilimus apygardose, kas ypač nepatinka Sostinės prezidentui Snou – jis numano, kad viso to kaltininkai yra Pitas ir Ketnė. Taigi, netrukus jiems pateikiamas nemenkas išbandymas.

Šis filmas pastatytas pagal antrąją trilogijos dalį, kuri lietuviškai išversta kaip ,,Pavojinga meilė“, taigi, pirmiausia, džiugu, kad bent jau filmas išvengė tokio pavadinimo, kuris parašytas tiesiog ,,iš oro“. Filmo peržiūrą vis atidėliojau kad ir kaip būtų keista, dėl vos po jo pasirodymo pasipilusių itin teigiamų komentarų, į kuriuos žiūrėjau įtariai. Na, ir trukmė (daugiau nei pora valandų) iš pažiūros atrodė kiek ilgoka tokio žanro filmui.

Bet užteko pažiūrėti filmą, kad visos spėlionės būtų patikrintos. Visų pirma, trukmė. Nė minutės neteko nuobodžiauti ar žiūrėti, kiek čia to laiko dar liko. Rodės, kad jis truko žymiai trumpiau. O ir teigiami komentarai visgi nepasirodė visiškai iš piršto laužti. Ypač, jei lygintume pirmąją ir antrąją dalį.

Kaip ir pirmojoje, taip ir šioje dalyje patiko kostiumai, kontrastas tarp Sostinės ir apygardų, o taip pat ir žaidynių aikštė (taigi, šioks toks spoileris, kad ir šioje dalyje žaidynės vyks), kuri šįsyk išsivertė ir be tų kvailų padarų, kurie man visiškai nepatiko pirmosiose žaidynėse. Visame filme netrūko veiksmo, įvairių siužeto posūkių, o tai ir darė kino juostą įdomią ir nenusibostančią. Didelį pliusą norisi dėti ir už šioje dalyje nebelikusio nesusipratimo: vykstant intensyvesniam veiksmui nemaloniai judančios kameros.

Atsiradę nauji personažai, kurie bus ir tęsinyje (o gal abiejuose), pateikiami kaip įvairialypės asmenybės. Nors ir didžioji dalis ryškesnių veikėjų atrodė įdomūs, tačiau turėčiau pasakyti, kad filme nėra nė vieno personažo, kurį galėčiau pavadinti mylimiausiu – kiekvienas turi savybių, kurios manęs nežavi. Kalbant apie Ketnę, buvo scenų, kuriose ji susiliedavo su Jennifer Lawrence. Stovėdama ant scenos ir atsakinėdama laidos vedėjui Ketnė man atrodė kaip visiška J. Lawrence iš matytų interviu ištraukų su ja. Nors nepasakyčiau, kad tai suteikė kažkokių neigiamų emocijų.

O štai kaip nemėgstamiausią galėčiau pavadinti vieną vienintelį (neskaitant tų visų prezidentų Snou, be kurių apskritai nebūtų šios istorijos) – Pitą. Jis kaip koks išlepęs berniukas prisimąsto visokių pievų, kurias būtinai reikia pasakyti, kai jį filmuoja (prisimenat pirmą dalį? šioje kūryba pasiekia kur kas aukštesnį lygį), bet labiausiai nervino be abejonės tai, kad per abejas žaidynes jis tampa tuo, kurį reikia tempti, nešti, kuriam kas nors atsitinka – na, toks iš dalies nevykėlis. Žiūrėjau ir galvojau: kada gi jį numes.

Geilas, kuris lyg ir galėtų būti ganėtinai svarbus, šioje dalyje tampa ir vėl neryškus, neesminis veikėjas, kurį iš filmo išėmus, niekas nepasikeistų. Kad ir kaip bebūtų gaila, nes knygose man jis patiko.

Meilės linija, kuri ir toliau plėtojama, nepatiko, vertė vartyti akis ir taip toliau. Per daug saldu ir neįtikinama, o dar tos dvejonės, išsisukinėjimai (tarsi myliu, tarsi nemyliu, tai vėliau pažiūrėsim, gal kas išeis iš to ir t.t.) erzino. Laimei, tai bent jau neužgožia veiksmo. Ir niekaip negalėjau nuvyti minties, kad Ketnę nužudyti būtų galėjęs prezidentas Snou bet kada, vieno mygtuko paspaudimu. Bet juk nebūtų Ketnės, nebūtų ir visos trilogijos…

Pabaiga daug kam pasirodė intriguojanti, tikiu, kad taip ir galėjo pasirodyti neskaičiusiems knygų, ir kad privertė susimąstyti apie tai, kokių įspūdingų scenų gali būti ateityje.

Sprendimas perskirti trečiąją dalį man pasirodė visai nereikalingas. Sakykim, dar visai suprantama, kad buvo nuspręsta padalinti jau užmiršto ,,Saulėlydžio“ ketvirtąją knygą pusiau, nes ten knyga gan solidi (nepaisant to, kad vis tiek šis sprendimas pasirodė visiškai prastas), tačiau ,,Bado žaidynių“ trečioji dalis – ,,Liepsnojantis įtūžis“ yra ploniausia iš visų trijų. Reikia tikėtis, kad nepasišiukšlins.

O ši dalis išties geresnė už pirmąją. 7/10

181> The Last Song / Paskutinė daina

Visų pirma, šiandien baigėsi visi mokslai, kadangi parašiau paskutinį egzaminą. Ta proga pagalvojau pažiūrėti kokį filmą, kuris būtų lievas (taip, iš karto buvau susidariusi nuomonę apie jį), koks nors meilė-seilė tipo. Na, ir įsijungiau šį.

Pasakojama apie merginą, atvykusią vasaroti pas tėtį. Jie abu bando surasti abipusį ryšį, kurį yra praradę. O vieną dieną Roni sutinka gražuoliuką Vilą.

Na, įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad tai filmas sukurtas pagal Nicholas Sparks knygas. O jo knygų ekranizacijų stengiuosi vengti, nes kiek teko matyti, visi nepatiko (A Walk To Remember, Dear John), bet šį norėjau pamatyti, kadangi jame vaidina Liam Hemsworth, o jį norėjosi pamatyti ne tik kaip Geilą iš The Hunger Games.

Ir net nežinau, gal tinkama nuotaika, bet žiūrint jį neteko vien tik vartyti akis… Buvo momentų, kai žiūrėjosi tiesiog kaip mielas filmas.. Nors negalėjau ironiškai nežiūrėti į visokius besivartymus purve, ,,šlapius marškinėlius“ ir pan. Na, šiaip jau sudėta viskas, kas banaliausia. Be abejo, kaip ir kituose, taip ir šiame atsiranda problemų, kurios neleidžia būti kartu. Būtent ši dalis man nepasirodė tinkamai išvystyta, nes visgi daugiausiai laiko jie praleidžia šypsodamiesi, bučiuodamiesi, vaikščiodami ar bėgiodami… O visa kita nueina į antrą planą ir pabaigoje toks ,,bum“, kai viskas tiesiog sugriūva ir jie, ak, kaip gaila, tiesiog negali būti kartu. Dar nepatiko, kad per dažnai jie pykosi, dėl kiekvienos smulkmenos: tu melagis, apgavikas, tu mergišius, tu toks anoks, pasitrauk nuo manęs. Tai va, tas man nepatiko. Merginos namuose esanti situacija- liūdna, bet ir šviesi..

Ir paskutines kelias minutes užsinorėjau miego ir apie tai begalvodama kažką praleidau, bet kažkaip net nebuvo įdomu ką.

Visai patiko kai kurios dainos iš soundtrack’o.

Žiūrėti galima. Bet rekomenduotina nebent jaunimui.

Tiesa, čia šiaip įdomi detalė: M. Cyrus su Liam Hemsworth kaip tik neseniai susižadėjo. Na, nuomonę apie tai pasilaikysiu sau. Bet vat kaip nutinka.

Rašau 4/10

Rež.: Julie Anne Robinson, vaidina: Miley Cyrus, Liam Hemsworth, Kelly Preston, 2010 m., JAV, 107 min.

 

139> The Hunger Games / Bado žaidynės

Pagaliau sulaukiau šio filmo! Visai nenustebino tai, kad tarp žiūrovų su draugėm buvom vienos vyriausių kaip ir tai, kad vaikinukų beveik nebuvo. Juk tai vienaip ar kitaip susiję su visokiom meilėm seilėm, kad ir kaip norėtųsi, kad būtų kitaip.

Jei dar kas nežino, tai filmas pasakoja apie ateitį, kai teritorija suskirstyta į dvylika apygardų (šiaip dar trylikta yra, bet ji šioje dalyjebeveik neminima), iš kurių Sostinė kasmet išrenka po vieną merginą ir vaikiną, kurie turi kovoti Bado žaidynėse. Laimi tik vienas.

Kadangi knygos jau seniai perskaitytos, tai siužetą žinau nuo iki. Ir man nepatinka tai, kad žinau, jog niekas nebus keičiama (na, ne tai, kad žinau, bet numanau), nes paskutinė dalis man nepatiko. Na, bet pakalbėkime apie pirmąją dalį, kurios ekranizacija čia ir yra.

Nuo pat pradžių buvo labai įdomu tai, kaip kūrėjams pavyks perteikti viską, kas aprašyta knygoje. Pagal aprašymus viskas turėjo būti tikrai įspūdinga. O kaip filme? Na, pažiūrėti buvo tikrai buvo į ką. Kažką geriau padaryti net nežinau, ar būtų galima, nes tokiu atveju viskas pasirodytų persistengta.. Na, bent jau mano nuomonė tokia. Ypač gražiai man Ketnė atrodė su raudona suknele.

Nežinau, gal kažkur jau ir minėjau, kad man nelabai patiko išrinkti aktoriai, atliekantys Geilo, Pito ir Ketnės vaidmenis. Na, ir nuomonė šiek tiek pasikeitė pažiūrėjus filmą. Kažkaip visai gerai jie ten žiūrėjosi, nors Jennifer Lawrence man ir ne itin patinka.

Labai mielas personažas Ru. Ir aktorė tokia pati pasirodė, labai tiko šiam vaidmeniui. Kiek žiūrėjau, nedaug ji tevaidinusi, tai tikiuosi, kad ši trilogija (nes ir taip aišku, kad kitos dalys bus) ją išgarsins.

Gal ir buvau kažkada mačiusi, bet kažkaip užsimiršo, nes nustebau pamačiusi, kad čia vaidina ir Isabelle Fuhrman. Siaubo filme ,,Orphan“ ji atliko pagrindinį vaidmenį, kuris tikrai buvo sudėtingas. Ir ji su juo susitvarkė puikiai. Ir čia ji paliko įspūdį.

Kaip ir minėjau, esu patenkinta tuo, kaip buvo pateiktos visos žaidynės, atmosfera, dalyvių išvaizda. Ryškios spalvos buvo tiesiog atgaiva po visokių miško ir tamsių atspalvių gausa.

Bet kalbant apie siužetą, tai visgi norėtųsi patarti, kad perskaitytumėte knygą. Nesvarbu, ar prieš, ar po to. Kai kurios detalės, kurios visai svarbios (pvz. nuo ko priklauso lapelių su vienu vardu skaičius) buvo arba visai nepaminėtos, arba tik prabėgomis, kurias neskaitęs knygos žmogus tikriausiai net praleistų pro ausis. O tos detalės padeda susidaryti bendrą vaizdą.

O šiaip gal ir neblogai viskas. Nors pati noriu kabinėtis prie itin saldžių momentų ar pernelyg fantastiškų dalykų (ten ir taip daug fantastikos, bet tie padarai tiesiog nesižiūrėjo), tačiau tai man kliuvo ir knygose. Dėl to kaip ir žinojau, ko tikėtis.

Dar prisikabinčiau prie operatoriaus darbo. Tose vietose, kur vyko muštynės, kautynės ar pan. vaizdas per daug juda.. Net nesmagu žiūrėti į ekraną ir matyti, kad nieko nematai.

Žinoma, eikite, jei tik patiko knygos ar jei norite lengvo filmo su trupučiu kraujo. Nes laikas neprailgsta, o filmas visai ilgas.

Pati rašau 7/10.

Rež.: Gary Ross, vaidina: Jennifer Lawrence, Josh Hutcherson, Liam Hemsworth, Stanley Tucci, Wes Bentley, Elizabeth Banks, Woody Harrelson, Amandla Stenberg, Donald Sutherland, Isabelle Fuhrman, 2012 m., JAV, anglų k., 142 min.