757> Frank (2014)

Rež.: Lenny Abrahamson
Vaidina: Michael Fassbender, Domhnall Gleeson, Maggie Gyllenhaal
2014 m., Didžioji Britanija, Airija, 95 min
Žanras: mistinė drama, komedija
imdb nuoroda čia.

Šį mėnesį tai tik antrasis matytas filmas – kažkaip pristabdžiau visus žiūrėjimus. Frank mane domino kaip šių metų naujiena, kuriame vaidina M. Fassbender. Kažkaip nešmėžuoja jis niekur kol kas, sakyčiau, nepelnytai nepastebėtas, o pati visai atsitiktinai prisiminiau, kad jis kaip ir turėtų greit pasirodyti,  ir nutariau patikrinti, ar jau yra jis internete. Ir ne veltui.

Džonas – jaunas žmogus, trokštantis būti visiems žinomu muzikantu. Jo gyvenimas ima keistis, kai jis sutinka prisidėti prie muzikos grupės, kurios lyderis – ekscentriškas Frankas, visuomet savo veidą slepiantis po kauke.

Tai nėra filmas masėms. Ir todėl tikrai ne kiekvienam patiks. Tai lėta, mažai veiksmo turinti kino juosta, kurioje vyrauja savęs pažinimas, įdomūs dialogai ir išties nemažai muzikos. Jos tiek, kad norisi, jog prie žanrų būtų muzikinis paminėtas. Kalbant apie žanrus, bent man tai atrodo kaip kuo tikriausia drama, mistikos čia jokios nėra (ta mistika matyt dėl kaukės, bet kad paaiškinimas, kodėl nešioja, visiškai paprastas ir nuspėjamas), komedijos – irgi nelabai, gal tik viena scena buvo itin smagi. Vaidyba paprasta, bet neprasta, personažai – keisti, gan uždari, todėl pažinti juos sudėtinga. Bet visi kartu jie sukuria tokią harmoniją, kad rodos, kiekvienas veikėjas reikalingas, net ir vos kelis žodžius ištariantis grupės narys. Nes be jo jau kažko trūksta.

Taigi, taip trumpai aš apie jį. Šiaip jau patiko. Vis kažkas naujo. 7/10

P.S. O iš Michael Fassbender lūpų sklidusi vokiečių kalba (ten labai trumpai), kurios šiaip jau nemėgstu, skambėjo kaip kokia prancūzų.. Reiktų šio aktoriaus filmografijoje labiau pasiknaisioti. Dargi ne viską peržiūrėjusi esu

737> The Dark Knight / Tamsos riteris

Rež.: Christopher Nolan
Vaidina: Christian Bale, Heath Ledger, Aaron Eckhart, Michael Caine, Maggie Gyllenhaal, Gary Oldman, Morgan Freeman, Cillian Murphy
2008 m., JAV, Didžioji Britanija, 152 min
Žanras: veiksmo kriminalinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Iš tiesų, šį filmą jau buvau mačiusi. Tai buvo pirmasis Ch. Nolano trilogijos apie Betmeną filmas, kurį žiūrėjau. Pirmasis žiūrėtas filmas su Ch. Bale. O gal net ir su H. Ledger, tik nepamenu, nes galbūt prieš jį ,,Candy“ jau buvau žiūrėjusi (o gal ir po jo). Bet tai buvo senokai, tad norėjau prisiminti. Buvau pasiplanavusi, kad per vasarą visą trilogiją peržiūrėsiu, bet galop nusprendžiau, kad kol kas pakaks tik dar kartą pasidžiaugti nuostabiuoju Joker’iu.

Ir taip, Joker’is iš tikrųjų yra šio filmo žvaigždė. Jo juokas tobulas. Net ir įprotis laižytis lūpas (skaičiau viename straipsnyje, kad toks įprotis atsirado lyg ir dėl to, kad H. Ledger buvo paprasčiausiai nepatogu su grimu) gerai derėjo ir nė kiek neerzino. ,,Why so serious?“ frazė jau tapo neatsiejama nuo Joker, bet ją matyti ne kokiam 9gag ar panašiam puslapy, o išgirsti iš paties personažo lūpų – visai kas kita. Taigi, Heath Ledger vaidyba man paliko puikų įspūdį ir ,,Oskaras“ buvo pelnytai laimėtas. Apskritai, ši trilogijos dalis gavo/buvo nominuota didžiausiu kiekiu apdovanojimų iš visų trijų.

Kaip ir būdinga šiuolaikiniams veiksmo filmams, netrūksta nei veiksmo, nei puikių specialiųjų efektų. Taigi, visa tai mėgstantys turės į ką paganyti akis. Siužetas įtraukia iš karto, vėliau susidomėjimas blėsta, bet po to vėl atsigauna ir toliau jau be problemų išlaiko dėmesį. Briusas, besislepiantis po Betmeno kauke, sulaukia nemažai išbandymų, bene didžiausias – toks, kad jis yra skatinamas atskleisti, kas yra iš tikrųjų. Kaip ir kitose dalyse, taip ir šioje įdomu žiūrėti, nes Betmenas – tik žmogus, kurį galima fiziškai sužeisti, kuris nori geresnio pasaulio, kuriam nereiktų jokio supeherojaus. Tačiau nusikaltimų nemažėja, o realaus žmogaus, kuris stotų į kovą su nusikalstamumu neatsiranda, tad nebelieka kito pasirinkimo.

Jaučiuosi kaip maža mergaitė, žiūrėdama ir vos ne krykštaudama per kai kurias scenas.  8/10.

Kol kas į kitus superherojus kreivai žiūriu, bet ateity planuoju susipažinti bent jau su Thor (nors labiau domina visur internete šmėžuojantis Loki) ir Iron Man.

734> Secretary / Sekretorė

Rež.: Steven Shainberg
Vaidina: James Spader, Maggie Gyllenhaal, Jeremy Davies
2002 m., JAV, 104 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Šią savaitę pasirodė garsiojo romano 50 Shades of Grey ekranizacijos pirmasis trailer’is. Kodėl apie jį prakalbau? Matyt todėl, kad ,,Sekretorė“ įtartinai atrodo kaip knygos autorės įkvepėja. Romaną ir filmą sieja ne tik šiokie tokie siužeto panašumai (apie tai sprendžiu tik iš keliasdešimties skaitytų puslapių ir nuogirdų), bet ir bendrapavardis pagrindinis veikėjas – Mr. Grey.

Grįžtant prie Secretary, jame pasakojama apie jauną moterį Li, kuri tik neseniai paleista iš psichiatrinės ligoninės, kur gydėsi dėl dažno noro save žaloti. Tačiau grįžusi į tėvų namus, ji mato tas pačias nedingusias problemas, kurios ir skatina ją žalotis. Vieną vakarą ji nutaria susirasti darbą ir štai, kitą dieną ji jau tampa teisininko sekretore. Netrukus jų santykiai ima keistis.

Ir keičiasi į keistąją pusę. Tokią, kuri kažką galbūt sutrikdys, kažkam atrodys juokingai. Bet iš esmės, to sadistinio ar mazochistinio elgesio yra ne tiek daug, kad nusibostų ar atrodytų, kad išėmus jas nieko tam filme neliktų. Čia dėmesys skiriamas Li, jos keitimuisi. Savęs žalojimo pakeitimą į boso keliamą fizinį ar psichologinį skausmą. Todėl šioje vietoje galima dvejopai mąstyti apie Li jausmus. Iš vienos pusės, ji galėjo būti dėkinga, kad Grėjus ją darė stipresnę, labiau savimi pasitikinčią, bet iš kitos pusės, vienoks savęs žalojimas pakeičiamas kitokiu – ar tai rezultate nėra tas pats? Nors vėliau jos noras, kad Grėjus ir toliau ją muštų/verstų atlikti užduotis neįprastu būdu man atrodė labiau kaip dėmesio troškimas… Taigi, kaip supratote, pamąstymams vietos palikta (nors gal tik man vienai?).

Vis dėlto, ypač pirmoje filmo dalyje svarbūs yra pačios Li išgyvenimai, jos santykiai su šeima, aplinkiniu pasauliu. Baikšti, susilenkusi, kenčianti dėl padėties namuose. Patiko man M. Gyllenhaal vaidyba, įtikino mane jos personažas, tik, dėl anksčiau minėtų priežasčių, antroje filmo dalyje iškilo daugiau klaustukų, kuriuos bandau sau atsakyti ir susidėlioti atsakymus į vietas taip, kaip man atrodo geriausia. James Spader vaidinamas Grėjaus personažas pasirodė keistokas, jo elgesys filmo metu kinta, tas kintamumas visai įdomiai žiūrėjosi.

Pabaiga gali kažkam ir nepatikti, bet man ji pasirodė puiki. Pradedant ,,delnai ant stalo“, baigiant pabaigos titrais. Jau nekalbant apie tai, kad visas filmas daugiau mažiau yra išlaikantis dėmesį, tai pabaigoje man ir įtampa jautėsi. Pastatymas ganėtinai malonus akiai, nuogumo nedaug (kaip galbūt buvo galima pagalvoti), įtraukiantis, įdomūs personažai. Tik pati tema man tokia +/- . Bet kuriuo atveju, kūrėjai išspaudė iš šio siužeto daugiau nei būčiau galėjusi tikėtis.

6/10

546> Donnie Darko / Donis Darko

Mistinė mokslinės fantastikos drama gal kiek ir nepritinka prie krūvos filmų, kuriuos pastaruoju metu peržiūrėjau, bet kažkodėl buvau susidariusi išankstinę nuomonę, kad tai baisus filmas. O toks tikrai nėra, tad buvo šiokia tokia atgaiva nuo kraupių (ir nelabai) kino juostų.

Donis Darko – paauglys, nesutariantis su tėvais ir prisidarantis problemų mokykloje. Laisvu laiku jis lankosi pas psichiatrę. Donis turi nematomą draugą – didžiulį kiškį Frenkį, kuris liepia jam įvykdyti vis naują nusikaltimą.

Jei ne triušis ir ne pabaiga, būtų galima šį filmą laikyti tiesiog paaugliška drama, kuri kėlė lengvą šypsnį ir buvo pakankamai maloni akiai. Sci-fi dalykėlių ne per daugiausiai prikišta, kas man visai patiko. Žiūrėti buvo pakankamai smagu ir nenuobodu, tuo labiau, kad kuo toliau, tuo daugiau klausimų kilo, bet bent pradžioje atrodė, kad viskas lyg ir dėliojasi į savo vietas, kad viską kaip ir galima paaiškinti. Aišku, pabaiga viską sumaišė ir paliko mane visiškoje sumaištyje. Pasidariusi savo šiokią tokią nuomonę (kurioje buvo tam tikros spragos) ėjau googlintis ir žiūrėti, kaip kiti galvoja.

Jake Gyllenhaal mažai kuo pasikeitė per dvylika metų, tik labiau apaugęs. Pastebėjau, kad jis mėgsta vaidinti keistuolius, bet kad jam ir tinka tokie gyvenimo užguiti ir užslėptų genijų vaidmenys. Dar smagiau buvo išvysti jo seserį Maggie Gyllenhaal, kuri čia vaidino… Donio seserį. Kad ir mažyčiame vaidmenyje, bet ji sugebėjo įsiminti.

Šiaip jau muzikinis takelis patiko, ypač paskutinėse scenose skambanti daina. Ir triušis! Toks kartu ir komiškas, ir nemalonus.

O bendrai… Tikėjausi, kad bus įdomiau, bet visumoje nenuvylė. Rekomenduoju mistinių, mindfuck’ų ir pan. mėgėjams.

7/10

Šiuo metu filmas tupi 186-oje imdb Top250 vietoje.

Rež.: Richard Kelly, vaidina: Jake Gyllenhaal, Jena Malone, Mary McDonnell, Maggie Gyllenhaal, Patrick Swayze, Seth Rogen, Drew Barrymore, Ashley Tisdale, 2001 m., JAV, 113 min

180> Hysteria / Mano didysis O!

Galvojau įsijungti kokį rimtą istorinį filmą, bet galop pamąsčiau, kad ir taip paskutinėmis dienomis man jos ganėtinai per daug, taigi, įsijungiau ,,Hysteria“, kurį jau senokai norėjau pamatyti ir nekantriai laukiau pasirodant interneto platybėse.

Žaisminga romantinė komedija „Mano didysis O!“ pasakoja neįtikėtinai skambančią, bet tikrą istoriją, kaip prieš kiek daugiau nei 100 metų britų gydytojas Mortimeras Granville‘as, ieškodamas būdų gydyti moterų isteriją, atsitiktinai išrado pirmąjį elektromechaninį vibratorių.Taip netyčia gydytojas atrado raktą nuo moters malonumų skrynios.Visos Londono moterys akimirksniu išsirikiavo prie gydytojo kabineto durų.

Tuo laiku isterija buvo viena dažniausiai pasitaikančių ligų pas moteris. Ir gydymas ganėtinai įdomus, bet, kaip ir kiekvienas darbas, taip ir šis gydytojui tikrai yra sunkus ir turintis tam tikrų pasekmių. Taigi, Mortimerui reikėjo kažko, kas galėtų pakeisti jo ranką, kuri nuo daugybės darbo tapo kone neveiksni. Hugh Dancy labai tinka tokie ,,senoviniai“ vaidmenys, taigi, ir čia jis atrodė gerai, o jo vaidyba visuomet esu patenkinta. Man jis visada labai mielas atrodė.

Šalia pagrindinio įvykio yra kita- Šarlotės gyvenimo linija. Ji- kitokia nei jos sesuo ir tėtis. Ji- pasišventusi vargšams, nepaisant nepasitenkinimo, kurį patiria minėtieji artimieji. Taip pat, Šarlotė yra stipri ir turinti savo nuomonę moteris, kuri tiki, kad greitai po jos mirties moterys tikrai gaus balsavimo teisę ir taps lygiavertės partnerės savo vyrams. Ji sakosi ieškosianti tik savęs verto vyro, o ne tokio, kuris iš jos tikėsis tik indų ir kojinių plovimo. Negana to, ji turi ir įdomią nuomonę apie isteriją- pagal ją, tai visai ne ta liga, kurią reikėtų gydyti. Šį personažą vaidina žavioji Jake Gyllenhaal sesutė Maggie. Tikrai gerai įsijautė į vaidmenį ir buvo tiesiog gera į ją žiūrėti.

Smagus ir nuotaikingas filmas. Jokių banalių juokelių, tik spalvingi personažai, jų charakteriai ir pati istorija labai smagi. Tikrai rekomenduoju norintiems smagios komedijos, kuri nebūtų prikišta visų tų amerikietiškų juokelių apie antrą galą. Nors iš pažiūros gali atrodyti, kad filmas ir yra būtent apie jį, tačiau tereikia atsižvelgti, kad čia pasakojama apie XIX a., taigi, apie viską kalbama gan subtiliai.

Taigi, pažiūrėkit, tikrai viena geresnių komedijų pastaruoju metu. Labai patiko.

Rašau 8/10

Rež.: Tanya Wexler, vaidina: Maggie Gyllenhaal, Hugh Dancy, Felicity Jones, 2011 m., Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, 100 min.