Archyvas

Archive for the ‘Marija Kavtaradze’ Category

1036> Išgyventi vasarą / Summer Survivors (2018)


Jau seniai norėjau pažiūrėti šį lietuvišką filmą (imdb), nors šiaip mūsų šalies kino vengiu. Geri atsiliepimai iš žmonių, kurių nuomonė man įdomi, skatino pasitaikius progai įsijungti. Na, ir galiu sakyti, kad nors nebuvo jis kažkoks įspūdingas, bet turėtus lūkesčius tikrai viršijo.

Indrė, neseniai įsidarbinusi psichiatro padėjėja, gauna užduotį nuvažiuoti su dviem pacientais – Pauliumi ir Juste – į Palangoje esančią psichiatrijos ligoninę. Pauliui nustatyta maniakinė depresija, šiuo metu jam kaip tik atėjęs manijos periodas. Tuo tarpu Justė serga depresija, jos žaizdos ant riešų – vis dar gyja, bet mergina niekaip nenori pripažinti savo ligos. Iki kelionės jie buvo beveik nepažįstami, o važiuodami Palangos link po truputį ima pažinti vienas kitą.

Buvo ,,lietuviškos“ tylos ir tuščių scenų, bet šįkart pernelyg netrukdė. Ko norėjosi – daugiau aiškumo, nes kai kur tik užuominos ir dėl to tas veikėjas taip ir neparūpsta. Pavyzdžiui, Indrė. Jai kelissyk skambina kažkoks vyras, kiti veikėjai daro prielaidas, kas jis toks, bet ji taip nieko ir nepasako. Arba labai norėjosi pamatyti psichiatro raštelį Pauliui. Aišku, konteksto reikia ne visur, pavyzdžiui, Juste pajausti nebuvo sunku ir nežinant, kokios priežastys paskatino ją žudytis, šiuo atveju užteko pačios jos būsenos. Ryškiausias veikėjas, be abejo, Paulius, jis įnešė dinamikos į filmą, kuris kitu atveju būdu visiškai monotoniškas ir niūrus. Nors iš principo liūdna nuotaika visad buvo šalia, nepriklausomai, kiek jis stengėsi. Tokia jau tema, tad kažkokių pernelyg didelių pozityvumų ir nereik.

Tiesa, kai rašiau, kad norėjosi kažkokios veikėjų praeities, turėjau galvoje tik minimalų atskleidimą, tiek, kad viskas neliktų tik spėjimu (Indrės atveju), išsamesnio plėtojimo čia nereikėjo, nes ,,Išgyventi vasarą“ – labiau kelio filmas, kur viskas vyksta čia ir dabar, o į praeitį nelabai gręžiamasi. Iš veikėjų Indrei nelabai simpatizavau, kai kurie jos pasakymai ir reakcijos kiek nemaloniai stebino. O šiaip labai ryški atmosfera, nostalgiją net pajutau tokiems pokalbiams, kur gali su žmonėmis šnekėti nuo oro iki rimtų temų, kur gali juokauti apie dalykus, kurie iš šono nelabai juokingi ir jausti bendrumą, ryškų buvimą toje akimirkoje ir nutolimą nuo kasdienybės. Pagyrų turiu ir pabaigai – įsimintina.

Muzikinis takelis fainas, suderinta šiuolaikinė (Junior A) ir jau ne vieną dešimtmetį žinoma (Hiperbolė) muzika.

7/10, bet šiaip ir apie aštuonetą galvojau.