Archyvas

Archive for the ‘Marisa Tomei’ Category

1101> Spider-Man: Homecoming / Žmogus-voras: grįžimas namo (2017)


Po šio filmo supratau, kad reikia daryti pertrauką, nes visiškai ,,persivalgiau“ ir Marvel man nebetinka net tais vakarais, kai atrodo, kad tik tokie filmai ir tiks nuo darbo suskystėjusioms smegenims. Deja. Po šio pusę mėnesio nežiūrėjau nieko.

Man atrodo, kad aš apie visus jau kurį laiką sakau, kad oi, šitas veikėjas tai man nelabai patinka. Na, bet tiesa ta, kad filmus apie man pačiai įdomiausius superherojus iš Marvel visatos aš jau peržiūrėjau (žinoma, Black Widow lauks šiemet, bet dar reikia palaukti). Todėl ir gaunasi, kad norėdama peržiūrėti likusius susiduriu su tais ne itin mėgstamais. Tačiau jungiuosi su ta mintimi, kad galbūt asmeninis filmas paveiks nuomonę ir ji pasikeis. Taip nesyk yra buvę.

Na, bet buvo nuobodu. Arba per vaikiški veikėjai. Nežinau. Bet tiesiog nei tie bajeriai labai lipo, nei siužetas itin įtraukė. Iš tikrųjų, blogiukai buvo tokie neįdomūs, kad įdomiau buvo stebėti mokyklos peripetijas, o ne tai, dėl ko visi prie ekranų ir susirenka, jungdamiesi tokio pobūdžio filmą.

imdb

6/10

603> The Wrestler / Imtynininkas

18 lapkričio, 2013 Komentarų: 1

the-wrestler_1239456cDarren Aronofsky – be abejonės, vienas geriausių šių dienų režisierių. Tai ketvirtasis jo rimtas darbas, o man – ketvirtoji matyta jo kurta juosta. Pasakojama apie profesionalų imtynininką Rendį, kuris priverstas palikti ringą ir išmokti gyventi už jo ribų.

Priežastis, dėl kurios vilkinau jos peržiūrą, galvoju, buvo toks, kad kiek prisibijojau pačios tematikos. Imtynės – tikrai ne pati įdomiausia sporto šaka, apskritai, nesuprantu tokio sporto, kuriame reikia žaloti kitą ir kuriame pats žalojiesi ,,savanoriškai“. Tačiau buvo išties netikėtai įdomu. Iki šiol esu mačiusi keletą ,,Amerikietiškų imtynių“ laidų, į kurias kažkada užmesdavau akį, kai žiūrėdavo tėtis. Filme yra atskleidžiami užkulisiai, kurie sukelia dvejopus jausmus. Imtynininkai apsitaria prieš tai, kas ką darys ir kaip smūgiuos, bet vis dėlto, žinojimas nepadeda išvengti traumų, jie – lygiai tokie patys sportininkai kaip ir visi kiti, nepaisant to, kad šiek tiek viskas stilizuotai ir surežisuotai pateikiama tam, kad žiūrovai liktų patenkinti. Ir jau nuo pat pradžių aplanko niūri nuotaika, kai rodoma, kaip atrodo jau savo laiką ,,atitarnavę“ imtynininkai: dažnas jų – invalidas. Ar dėl to reikia šitiek metų stengtis, kad galiausiai likusį laiką turėtum praleisti prikaustytas prie lovos ar invalido vežimėlyje?..

Rendis turi išmokti gyventi be ringo, tačiau tai, kaip ir visai nekeista, yra sunku. Paraleliai yra rodoma striptizo šokėja, kurios karjera taip pat eina į pabaigą, ji tai puikiai supranta ir lygiai taip pat ima galvoti, kaip reikės gyventi kitokį gyvenimą, kai iki šiol tik šis darbas padėjo jai išlaikyti save ir sūnų. Tačiau, jos atveju, beviltiškumas perauga į tam tikrus veiksmus, į norą nepasiduoti ir ryžtingai eiti tolyn. Tuo tarpu Rendžiui – tai pernelyg sunku. Buvęs žiūrovų numylėtinis jis negali išlaikyti bent jau pakenčiamų santykių su dukra, darbas nesuteikia jokių teigiamų emocijų, kai tuo tarpu ringe jis jausdavo kuo tikriausią kaifą. Ir tai skaudi tema, kuri paliečia kone kiekvieną žmogų, ypač tokį, kuris visą gyvenimą dirbęs ir priverstas palikti darbą dėl išėjimo į pensiją. Tuomet jis pasijaučia niekam nebereikalingas…

Panaši tematika yra ir kol kas naujausiame D. Aronofsky darbe ,,Black Swan“, tačiau ,,Imtynininkas“ skiriasi ne tik nuo minėtojo, bet ir kitų jo filmų, nes žiūrovas ,,imamas“ paprastumu, nepasitelkiant jokių ,,šizofreninių“ (ar kaip tai pavadinti ;D )vaizdų ar mokslinės fantastikos. Jokių įmantrybių, viskas realiai ir todėl taip jautriai ir tikroviškai, rodos, pati ėmiau justi tai, ką personažas. Kino juosta neprailgsta ir nė trupučio nenuobodi. Aktorių komanda – puiki (ar reikia paminėti, kad abu pagrindiniai aktoriai buvo nominuoti Oskaro statulėlei už vaidmenį šiame filme?), muzikinis takelis, pateikimas – na viskas tiesiog šauniai, na, bet nėra ir ko stebėtis, kai darbo imasi šis režisierius. Ir žinokit, tikrai netikėjau, kad šis filmas išspaus man ašarą, o žiūrint paskutines scenas būtent tai ir nutiko. Pati pabaiga kiek sutrikdė, nes palikta vietos interpretacijai, o tikėjausi išsprendimo ir kad nebus jokių klaustukų palikta. Ir vis tiek tai buvo efektinga, mintis atskleista būtent taip, kaip ir turėta, o po filmo pagalvojau, kad jau ilgą laiką nieko tokio paveikiančio nebuvau mačiusi. Bet ir kaip gera jausti tą tokį jausmą, kuris aplanko pažiūrėjus išties gerą, vertą dėmesio filmą, tikras malonumas!

Dabar belieka sulaukti kitamet pasirodysiančio Noah. Bei žinoma, prisiruošti kada nors pažiūrėti ,,Pi“.

stiprus 8/10

Rež.: Darren Aronofsky, vaidina: Mickey Rourke, Marisa Tomei, Evan Rachel Wood, 2008 m., JAV, Prancūzija, 109 min

480> Alfie / Alfis


05alfi.2.390Tai 1966-ųjų perdirbinys, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Jude Law – paskutiniu metu kaip niekad dažnai žiūriu filmus su juo, tačiau tai pavyksta visiškai netyčia. O ir jo filmografijoje yra tikrai vertų dėmesio kino juostų.

Alfis- mergišius, bijantis įsipareigojimų. Jis keičia moteris tarsi kojines. Tačiau tik patirdamas nuopuolius jis suvokia savo veiksmų pavojus.

Ši juosta skiriasi nuo tipinių romantinių komedijų. Pagrindinis veikėjas dažnai kalba į ekraną, komentuoja sutiktas moteris, poelgius ar ištartus žodžius. Tad visą istoriją matome iš vyriškosios pusės, galime spręsti apie jį ne tik iš jo elgesio, bet ir minčių, žinoti, ką jis galvoja vienu ar kitu momentu. Toks pasakojimo būdas man pasirodė įdomus.

Pati kino juosta- pakankamai miela, spėliojau, su kuria jis liks, tačiau pabaiga- absoliučiai netikėta. Yra keletas smagių scenų iš kurių, be abejo, pati įsimintiniausia: Alfis parodijuoja Singin’ in the Rain pagrindinio veikėjo šokį baloje, kuri sukėlė nuoširdų juoką. Žinoma, daugiausia rodoma, kaip jis vaikšto nuo vienos moters prie kitos, o karts nuo karto jo gyvenime įvyksta koks įvykis, kuris šiek tiek supurto jį ir priverčia susimąstyti- tiesa, ne visuomet taip, kaip turėtų.

Nors romantinės komedijos labiau mėgstamos moterų, bet šis daugelio rekomenduojamas ir vyrukams, kad pasimokytų iš kito klaidų.

Gal ir neįsimintina, bet paliekanti tokį gan mielą jausmą viduje. Tiesa, muzikinis takelis tikrai neblogas.

6/10

Rež.: Charles Shyer, vaidina: Jude Law, Marisa Tomei, Susan Sarandon, 2004 m., Didžioji Britanija, JAV, 103 min