Archyvas

Archive for the ‘Mathieu Kassovitz’ Category

1108> Le fabuleux destin d’Amélie Poulain / Amelija iš Monmartro (2001)


Būsiu labai nepopuliari, bet labai nusivyliau. Lūkesčiai buvo aukštai, keistokas istorijas lyg ir mėgdavau kine, tad kaip ir įsijungiau, būdama rami. Taip, jis gražiai pastatytas: spalvos, muzika, kai kurios scenos, personažai. Bet siužetas, ypač romantinė dalis, manęs visiškai nepalietė, o kai kurie Amelijos poelgiai atrodė tokie vaikiški ir ir erzinantys, kad žiūrėjau ir nesupratau, kuo jis toks fainas kitiems.

6/10

imdb

839> Birthday Girl / Nuotaka iš Rusijos (2001)


nadia_birthday_girl_2001_portrait_w858Rež.: Jez Butterworth
Vaidina: Nicole Kidman, Vincent Cassel, Ben Chaplin, Mathieu Kassovitz
2001 m., Didžioji Britanija, JAV, 93 min
Žanras: kriminalinė komedija, trileris
imdb nuoroda čia.

Kiek vyresnis nei trisdešimties banko darbuotojas Džonas nusprendžia iš Rusijos nusipirkti nuotaką. Netrukus pasirodo ji – Nadia. Visa velniava užverda, kai moters gimtadienio proga į namus atvyksta jos giminaitis su draugu.

Mano nuomone, aktoriai tiko savo vaidmenims. Ben Chaplin galbūt atrodo kiek per daug išvaizdus, kad galėtų vaidinti tą, kuriam taip beviltiškai nesiseka meilės santykiai, kad net nutaria iš Rusijos atsisiųsti sau nuotaką. Tačiau netrukus jo vaidinamas personažas Džonas atsiskleidžia kaip itin vienišas, drovus, gyvenantis rutina persmelktą gyvenimą, didžiąją laiko dalį dirbantis nemėgstamą darbą, o laisvu laiku bandantis išnaikinti namuose esančias skruzdėles. Nicole Kidman vaidina Nadią – nuotaką iš Rusijos. Keistas apsirengimo stilius, rūkomos cigaretės viena po kitos – vėlgi, pradžioje nesužavi ir neatrodo, kad taip turėtų atrodyti tobuloji nuotaka. Bet toks jausmas, kad viskas ,,nurašoma“ tautybei, po truputį pripratau prie jos keistumų. N. Kidman teko ir ilgą laiką tik šypsotis, ir elegantiškai rūkyti, ir draskytis, ir muštis, ir ašaroti, ir t.t. – įvairiapusė jos vaidinama veikėja reikalavo, manau, ir pastangų atskleisti ją visokią. Amžinasis marozas (galbūt yra suvaidinęs ir kitokių vaidmenų, bet jį visad įsivaizduoju būtent tokių vaidmenų atlikėju) Vincent Cassel buvo savo vietoje – t.y. karštakošiški, brutalūs vaidmenys jam tinka ir smagu jį stebėti vaidinantį būtent tokį personažą. Mathieu Kassovitz vaidmuo tikriausiai nykiausias iš visų, jokios įtakos nepadaręs siužetui ir apskritai toks ,,foninis“, netgi sakyčiau nereikalingas.

Stereotipai suvešėję taip, kaip jau senokai neteko matyti (nors paskutiniu metu tik gan neprastus serialus žiūriu). Degtinės gėrimas, treningai, asocialus elgesys, machinacijos, nešvarus biznis, nusikaltimai, muštynės. Net ir standartinės rusiškos muzikos išgirsite. Tiesa, į ją atkreipiau dėmesį tik vienoje vietoje, kur kaip ir laiku ji skambėjo, būtent tuomet, kai buvo atskleidžiami rusų ,,gyvenimo ypatumai“. Stereotipų visiškai išvengti galbūt yra sudėtinga, bet kai perspaudžiama ir parodoma visi, kurie, rodos, tik įmanomi, pradeda darytis ,,neskanu“.

Siužetas – chaosas. Pradžia – lyg ir komedija, lyg ir romantinis filmas. Vėliau atsiranda trileris, bet žiūrėti kaip trilerį sudėtinga, nes vis dar gan stipriai išlieka komedijinis žanras. Aišku, tik smagiau, kai tokie skirtingi žanrai derinami. Tačiau, kaip minėjau, galiausiai lieka chaoso įspūdis. Iš pradžių viskas lyg ir lėtai eina, netrukus siužetas apsiverčia aukštyn kojom ir veiksmas vyksta netgi pernelyg greitai, o į pabaigą – vėl sulėtėja. Daug rišimų, burnų klijavimo, muštynių, daužymų, tačiau tai dažniausiai pateikiama irgi humoristine forma (pavyzdžiui, kai klausiama, ar ne per stipriai surišo). Aišku, pasitaikė ir ganėtinai rimtų scenų. Labiausiai įsiminė Džono ir Nadios muštynių scena – kažkokia keista, juolab, kai peržengiama tokia trapi riba (t.y. vyras muša moterį), bet tuo pačiu ir smagi (net sunku tą pripažinti, nes realybėje tai nė kiek nelinksma, bet kai pateikta nerimtai, tai ir sukelia tokius neadekvačius vaizdui jausmus).

Pramogai – neblogas, į gilumas nesitaiko, bet juk to ir nežada nuo pat pradžių. Ar antrąsyk žiūrėčiau? Galbūt, jei nebūtų ką veikti ir jokio kito filmo neturėčiau po ranka. 6/10

666> La Haine / Neapykanta


tumblr_m79twczaYy1qaf7nco1_1280Pagrindiniai filmo herojai – trys draugai, žydas Vincas, afrikiečių kilmės Hubertas ir arabas Saidas – yra įsipainioję į sudėtingus santykius su policijos pareigūnais, skustagalviais ir banlieues komerciniu pogrindžiu. Dar vienas jų draugas Abdelis, kovodamas su policija, patenka į komą. Vincas dėl to niršta ant policijos ir prisiekia Abdelio mirties atveju atkeršyti pareigūnams – vieną jų nušauti. Jis sako: „Akis už akį”, o Hubertas bando jį raminti: „Neapykanta gimdo neapykantą”.

Šis filmas yra giriamas visur, o dar kai socialiniame tinkle pamačiau, kad vienai pažįstamai jį rekomendavo pažiūrėti, nutariau nebeatidėlioti. Nuo pat pirmos minutės mane sužavi techninė šio filmo pusė. Nespalvotas vaizdas, filmavimo rakursai, muzikinis takelis paliko malonų įspūdį. Vincent Cassel kaip visuomet pasidarbavo šauniai ir ką jau čia besakyti, tinka jam tokie marozų vaidmenys.

Tačiau be abejo, labiausiai visiems užkliūva pats siužetas, o tiksliau viso filmo mintis. Daug rodoma apie smurtą dėl smurto, apie policiją, kuri nesibodi naudoti ir fizinių veiksmų, taip rodydami savo galią ar netgi smagindamiesi. Be abejo, pabaiga labai gerai apibendrina viską, kas norėta pasakyti: visuomenė ritasi žemyn. Kalbant apie pačią pabaigą, tai tikėjausi, kad kažkokiu būdu Taip nutiks, bet kad būtent tokiu būdu, ne. Apskritai, paliesta daug socialinių temų, nepaisant to, kad pastatytas 1995-aisiais, jo aktualumas išlieka iki pat šių dienų.

O prieinant prie mano asmeninės nuomonės, tai niekaip negalėjau įsijausti. Visą laiką žiūrėjau ir galvojau, kada gi jis baigsis, laikas ėjo lėtai… Nors lygiai tas pats vyksta visur, kad ir toje pačioje mūsų Lietuvoje, manęs tai nepalietė. Aišku, galėjau išjungti, palikti kitam kartui (peržiūrėti visą visgi norėjau), bet eilinį sykį galvojau, kad kai palieku nebaigtą filmą, kuris man iki išjungimo nepaliko jokio susidomėjimo, tai vargu, ar artimiausius metus dar grįžčiau prie jo.. Nors pabaigą efektinga. Ir visa kita, ką antroje pastraipoje minėjau.

5/10

Rež.: Mathieu Kassovitz, vaidina: Vincent Cassel, Hubert Koundé, Saïd Taghmaoui, 1995 m., Prancūzija, 98 min