Archyvas

Archive for the ‘Matthew Goode’ Category

933-935> Leap Year / Keliamieji metai (2010), One Day / Viena diena (2011), Lost in Translation / Pasiklydę vertime (2003) [pakartotinės peržiūros]

18 liepos, 2017 Komentarų: 1

Pastaruoju metu kažkokių kvailokų filmų (ir pagrinde romantinių) metas, ką galbūt pamatysite, jei tik prisiruošiu visus paminėti, o ten dvejetų ir trejetų įvertinimuose prisitaikė… Bet kol kas pradėsiu nuo bene geriausių, ką teko matyti per artimiausias kelias savates. Norėjosi romantikos, bet kažkaip sunku išsirinkti nesyk buvo, kokį dar nematytą žiūrėti, tad jau žinomus įsijungdavau, kurie garantuotai bus geri. Atskirą įrašą daryti kiekvienam nebesinorėjo, o užsižymėti, kad nepasimestų, norisi.

Išsidėstė visai neplanuotai pavadinime pagal patikimo lygį, tad ir įraše po truputį iki geriausio ir mylimiausio prieisiu.

Leap Year / Keliamieji metai. Aptartas jau čia. Dabar vertinimą sumažinau iki 7, nebepasirodė toks puikus kaip tada, bet kaip romantinis, vis vien vienas mieliausių. Dar ir Amy Adams, Matthew Goode vaidina. Smagus, kaip ir minėjau, mielas, neužknisantis, aišku, klišių ir viso kito yra, bet humoras gan neblogas, išjungti ar nudobti kurio nors veikėjo nesinori. Romantinė komedija.

One Day / Viena diena. Aptartas jau čia. Pakėliau įvertinimą iki 9. Nežinau, gal ant tinkamos nuotaikos pataikiau, bet pažiūrėjus iš karto antrąsyk norėjosi jungti (tiesa, to nepadariau). Senoje apžvalgoje išsakyta nuomonė tinka ir dabar. Žavi aplinka, kostiumai, aktoriai, liūdnos gyvenimo peripetijos, piktinantis, bet tuo pačiu taiklus parodymas, kaip nematome to, kas yra visai arti, kaip nesustojame pagalvoti, ko išties norime iš gyvenimo, o dar ir ten visokie dalykai apie nežinojimą, ką daryti su gyvenimu, ko siekti, užsisėdėjimą ir dar krūvą visko, su kuo pačiai tenka susidurti jau kurį laiką. Tai tas matyt ir paveikė. Romantinė drama.

Lost in Translation / Pasiklydę vertime. Aptartas jau čia. Pakėliau įvertinimą iki absoliutaus 10. Vienas mylimiausių. Senoji apžvalga gan nebloga ir išsami. Vienatvė, žmogaus, su kuriuo gera kalbėtis, kurį supranti ir su kuriuo tiesiog gera būti, radimas, toji pabaiga, kurią interpretuoti galima kaip tik norisi, jaukus, liūdnas, bet kartu ir šviesus filmas, kai žiūri, pamatai tas retas šypsenas veikėjų veiduose ir taip gera pasidaro. Nemanau, kad paskutinįkart žiūrėjau. Puikus. Drama.

807> The Imitation Game / Vaizduotės žaidimas (2014)


imitationgameRež.: Morten Tyldum
Vaidina: Benedict Cumberbatch, Keira Knightley, Matthew Goode
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, 114 min
Žanras: biografinė karinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Prisipažinsiu, tai buvo labiausiai dominantis filmas iš visų šių metų ,,oskarinių“. Taip, nei Boyhood, nei Birdman kol kas manęs pernelyg netraukia, bet bent jau pastarąjį tikrai žadu žiūrėti.

The Imitation Game – tai filmas apie matematiką Alaną Turingą. Nors matematikas – per menkas apibūdinimas. Jis buvo genijus ir ne kitaip. Taigi, Alanas ir dar keletas talentingų vyrukų pakviečiami slaptam planui II pasaulinio karo metu: jie turi iššifruoti ,,Enigmos“ kodą, kad padėtų Didžiajai Britanijai pasiekti pergalę kovojant kare.

Sakysit – matematika? neįdomu visai! Kas per nuobodybė. Bet anaiptol. Alanas Turingas buvo keistuolis, tačiau pernelyg talentingas, kad į jį visiškai būtų nekreipiama dėmesio. Dėl savo keistumo jis nebuvo mėgiamas, tačiau jo protui pasipriešinti nebuvo galima dėl paprastos priežasties: idėjos jo galvoje virsdavo į itin gerą apčiuopiamą rezultatą. Benedict Cumberbatch savo vaidmenį atliko išties gerai. Apskritai, jo veikėjo charakteris yra išplėtotas, pažvelgta tiek į vaikystę, tiek į suaugusiojo gyvenimą tuo laikotarpiu, kai buvo kuriama ,,Enigmos“ kodą galimai šifruojanti mašina. Atskleidžiamas jis ir kaip genijus, užsispyręs ir siekiantis savo tikslų, ir kaip vienišas bei paslaptį turėjęs nešiotis su savimi žmogus. Pažvelgta į šią asmenybę iš įvairių pusių, tad žiūrėti buvo įdomu. Keira Knightley, kuri kaip ir Benedict, yra irgi nominuota Oskarui (nors spėju, kad tikriausiai nei vienas negaus), suvaidino stereotipus griovusią ir savo tikslų siekusią protingą moterį. Ir tai ji darė natūraliai ir neperspaustai. Kiti aktoriai (tarp jų ir mano mylimas M. Goode) pasirodė taip pat gerai, taip prisidėdami prie bendros juostos sėkmės.

Siužetas įtraukiantis, atmosfera sukurta tinkamai. Nepamirštama ir to, kad vyko karas, taigi, karts nuo karto parodydavo scenų iš karo lauko ar dokumentinių kadrų – nors jų buvo minimaliai, tačiau pakankamai, kad filmas atrodytų aprėpiantis viską, ko šiai kino juostai reikia, bei išpildytas iki paskutinės minutės.

Ir nesvarbu, kad galima nuspėti filmo baigtį. Ir nesvarbu, kad po pusės filmo pasigooglinau apie A. Turingą ir tokiu būdu sužinojau svarbių filmo pabaigos detalių, vis vien lygiai taip pat buvo įdomu žiūrėti, net nenorint sukėlė įvairių emocijų: ir liūdesio, ir pykčio, ir džiugesio. Šios emocijos keitė viena kitą viso filmo metu, o pabaigus žiūrėti net sunku pasidarė nuo užgriuvusių minčių.

8/10

748> Confessions of an Ugly Stepsister / Negražios įseserės išpažintys

24 rugpjūčio, 2014 Parašykite komentarą

MV5BMTIxMTUxMjcxNl5BMl5BanBnXkFtZTYwMjM0NjA3._V1_SY323_SX485_AL_Rež.: Gavin Millar
Vaidina: Azura Skye, Jenna Harrison, Matthew Goode
2002 m., Kanada, Liuksemburgas, 90 min
Žanras: fantastinė romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Šis televizijai kurtas filmas atsirado pas mane, kai buvo užėjęs Matthew Goode bumas. Kadangi mėgstu ieškoti man patikusių aktorių ne tik pastarojo meto, bet ir ankstyvųjų vaidmenų, buvo tik laiko klausimas, kada ne tik susirasiu, bet ir peržiūrėsiu filmą, kuris tapo pirmuoju šio aktoriaus karjeroje.

Tai kitokia pasakos ,,Pelenė“ versija. Istorija pasakojama ne iš Pelenės (Klaros), o iš jos įseserės Airis pusės. Pradedama nuo to, kaip Airis su seserimi ir motina pateko į Klaros ir jos tėčio namus, baigiama… Taip taip, jūs juk žinote.

Bet iš esmės ši istorija itin skiriasi nuo originalo. Aš nekalbu apie tai, kad Airis yra ganėtinai toli nuo ,,negraži“ apibūdinimo. Daug labiau į akis krinta skirtumai. Čia Klaros naujoji pamotė – ne tokia ir ragana, greičiau tik besistengianti dėl savo vaikų. Ji nėra žiauri ir nepasakyčiau, kad labai blogai elgėsi su įdukra. Įseserės Klarą mėgsta, lygiai kaip ir ši jas. O kas svarbiausia – Klara tapti Pelene panoro pati, niekieno neverčiama apsirengė prastesniais rūbais ir rado prieglobstį virtuvėje. Nemanau, kad ją būtų išvarę iš jos kambario, jei ji nebūtų to norėjusi. Aišku, kai kurie svarbūs šios pasakos elementai yra paliekami, ypač antrojoje istorijos pusėje tai matyti. Bet tai, kad neliko blogųjų veikėjų (aišku, pamotė nebuvo šventoji, bet ragana pavadinti ją neapsiverstų liežuvis), kad buvo pamiršti kai kurie siužeto vingiai ar pakeisti kitais, man atrodo lyg būtų atimtas šios istorijos pagrindas. Ar ne geriau būtų tuomet iš viso atsisakyt ,,kitokios versijos“ ir sukurt naują pasaką?

Nepatiko man ir kuriama aplinka. Žinoma, tai televizijos filmas, tad biudžetas mažas, tačiau trūko prabangos jausmo, ypač princo rūmų vidus atrodė pernelyg skurdžiai: šokių salė (ar kaip tai pavadinti) tokia tuščia, be papuošimų. Vaidyba nežavinti, bet kad būtų prasta, nepastebėjau. Princas pasirodė pernelyg nudailintas, net nejauku žiūrėti.

Tiesa, buvo visgi ir kas patiko. Patiko sprendimas kiekvienos scenos pabaigą tarsi sustabdyti ir padaryti kaip paveikslą – tai siejosi su viena svarbesne siužetine linija: dailininku ir jo mokiniu, kurį įsižiūri pagrindinė veikėja Airis. Nemažai dialogų yra susijusių su menu, pašaukimu, siunčiama nebloga žinutė apie tai, kad vertėtų rinktis tai, ko pačiam norisi, o ne tai, ką kiti liepia.

Tik štai grožio ir proto kova pasirodė keista. Princą sužavėjo Airis iškalbumas, sumanumas ir tam tikrų temų išmanymas, tačiau tai visai nublanko prieš jo priblokštą miną, kai pamatė gražiąją Klarą – Pelenę.

O gal per daug tiesiog noriu iš tos pasakos. 5/10

691> Imagine You & Me / Įsivaizduok, kad esame kartu


imagine-me-you-1Rež.: Ol Parker,
Vaidina: Piper Perabo, Lena Headey, Matthew Goode
2005 m., Vokietija, Didžioji Britanija, 94 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Reičelė ir Hečas – ką tik susituokę. Per savo vestuves jie susipažįsta su gėles pardavinėjančia Liuse. Netrukus Reičelė ima svarstyti, kokie iš tikrųjų yra jos jausmai tiek Hečui, tiek Liusei.

Jau kelinta diena, kai nenoriu nieko rimto. Vakar iš Matthew Goode repertuaro išsirinkau šį filmą, ypač, kai pamačiau, kad be jo vaidina dar ir Lena Headey. Tačiau gan greitai supratau, kad tradicinės meilės istorijos tam tikra prasme negausiu. T.y. siužetas – toks, koks yra daugelyje tokių filmų, bet meilės istorija čia ne tarp vyro ir moters, o tarp dviejų moterų. Esu mačiusi keletą filmų apie gėjus, tuo tarpu apie lesbietes – lyg ir nė vieno, tad pasidarė įdomu, kaip man čia viskas atrodys…

O atrodė gerai. Net nepasakyčiau, kad kažkas trikdė, juolab, kad ten kokių nors atvirų scenų ir nebuvo. Jaučiausi lyg žiūrėdama įprastą romantinę komediją. Ir netgi geresnę nei pirmoji. Šioje bent jau nuoširdžiai pasijuokti buvo galima: nemažai spalvingų personažų, juokingų scenų ir dialogų. Aišku, pabaiga, dar ten kai kurios vietos vertė vartyti akis ir galvoti, kas per pievos, bet visumoj laikas neprailgo visiškai. Tiesa, gal kiek gaila, kad visi personažai gan vienalypiai, t.y. nėra nė vieno blogiuko, kuris viskam trukdo, todėl jokių didesnių konfliktų ar sunkumų veikėjai nepatyrė. Tik buvo gaila M. Goode personažo, kuris be proto mielas, kiek nuliūdau pradžioje, kai paaiškėjo, jog Liusė simpatizuoja ne Hečui, o Reičelei. O didžiausią įspūdį iš veikėjų paliko vėlgi, antraeiliai, t.y. Reičelės tėvai. Jų amžinos peštynės, ironija veikė išties gerai ir visuomet apsidžiaugdavau, kai po jau per ilgai užsitęsusių scenų, su ilgesingais žvilgsniais, ekrane pasirodydavo jie.

Žodžiu, vėlgi, neprarasite nieko, jei nepažiūrėsite. Bet man patiko. 6/10

690> Chasing Liberty / Laisvės troškimas

29 balandžio, 2014 Komentarų: 4

tumblr_ljkwe3WNeH1qg4blro1_500Rež.: Andy Cadiff
Vaidina: Mandy Moore, Matthew Goode,
2004 m., JAV, Didžioji Britanija, 111 min
Žanras: Romantinė komedija
imdb nuoroda čia

Chasing Liberty pasakoja apie Aną Foster – aštuoniolikametę, kuri nori gyventi paprastą gyvenimą, tačiau negali: ji yra Amerikos prezidento dukra. Ją nuolat seka apsauginiai,  tad mergina niekuomet nebūna viena. Kovodama prieš tėvo valią ji nusprendžia pasprukti nuo apsauginių ir pajusti nors kiek laisvės. Atsitiktinai sutiktas vaikinas sutinka jai pagelbėti, bet ji nenutuokia, kas jis iš tiesų yra.

Skystokas ir nuspėjamas iki pat paskutinės sekundės filmas. O ko tikėjausi? Iš tiesų būtent to. Ypač, kai filme pasirodo ir nuolatinė tokių kino juostų aktorė Mandy Moore, tikėtis kažko daugiau nei mielos, kvailokos meilės istorijos būtų nelabai logiška.

Taigi, Ana nori laisvės. Ir tai jai reiškia ne tik kažkur keliauti žinant, kad niekas neprižiūri, bet ir maudytis nuogai ar šokti su guma nuo tilto. Beje, ar jai tikrai uždraustų tėvai šokti nuo tilto su guma? Net nemanau, kad ji apie tai buvo susimąsčiusi, jog to norėtų (neįtikino manęs ir tai, kad tokį dalyką ji pirmąsyk išvydo. Juk ji nebuvo izoliuota visiškai nuo aplinkos). Ar į jos planą įėjo tai, kad paskui ją važiuos nepažįstamas vaikinas, kuriuo ji pasitikėjo nuo pat pirmos minutės (aš suprantu, kad jis gražus, bet…), o svarbiausia, kad bent man tikrai momentais būtų kilęs klausimas, ko jis būna su ja, jei iš pažiūros jam daug kas, ką Ana darė, nepatiko. Tačiau Ana nemąstė. Ji apskritai nelabai mąstė, darė, kas jai tuo metu šaudavo į galvą, kas ne taip ir žavi, kai pagalvoju dabar, praėjus porai dienų po filmo.

Aišku, viena, kas paliks gerą įspūdį, tai kelionės: būtų smagu taip neplanuotai pasivažinėti po įvairias šalis, gražių vaizdų parodo pakankamai, tai jei kartais užknisdavo pagrindinė veikėja, būdavo galima gėrėtis fonu. Arba gan smagiais pora asmeninių sargybinių, kurie bandė surasti Aną. Kad ir kokie banalūs ir kad ir koks aiškus jų likimas, bet į juos buvo ne tik kad smagu žiūrėti, bet ir daug smagiau nei į Aną.

Kalbant apie M. Goode veikėją, tai pabūsiu visiškai subjektyvi (nors mano visa šita rašliava visiškai subjektyvi), nes man jis puikus, kad ir ką bevaidintų. Aišku, vaidindamas blogiukus, jis sukuria kur kas įsimintinesnius vaidmenis (vien Stoker ko vertas!), bet šarmo nepraranda net tokioje romantinėje komedijoje.

Taigi, šiaip jau tai skystaliukas ir labai vidutinis, bet tą vakarą man jis puikiai tiko. 5/10

638> A Single Man / Vienišas vyras


Single_Man_8_LĮ šių metų planus kaip ir buvau įtraukusi šį filmą (neseniai atnaujintą norimų filmų sąrašą, iš kurio bent jau pusę norėčiau peržiūrėti per šiuos metus, galite rasti čia), bet tik šiandieninė rekomendacija galutinai paskatino nebeatidėlioti ir pažiūrėti šią istoriją, pasakojančią apie Džordžą, kurio mylimasis žūva avarijoje. Vyriškis gyvena tik prisiminimuose ir bando atrasti naują gyvenimo prasmę.

Colin Firth buvo nominuotas Oskarui už Džordžo vaidmenį. Ir, manau, ne veltui, nes perteikti kančią, jaučiamą gyvenimo beprasmybę mirus mylimiausiam žmogui, su kuriuo jis praleido ne tiek ir mažai – šešiolika metų, jam pavyko išties gerai. Taip, tai niūrus filmas, kuriame stebime vyriškio jaučiamą vienatvę, didėjantį bejėgiškumą, netgi kruopštų nusižudymo planą – rodos, jokios prošvaistės, kad bus geriau. Pasirodo vienas kitas personažas, bet jie, na, išskyrus gal studentą, taip ir lieka iki galo nepažinti, nes akys vis vien krypsta į Colin Firth vaidinamą personažą, jis šio filmo žvaigždė. Taip ir turi būti. Jausmų perteikimas, kaip ir minėjau, yra įtaigus, o filmo atmosfera užkrėtė ir mane tąja niūria nuotaika. Negana to, žiūriu, kad paskutiniu metu vis užtaikau ant filmų, pasižyminčių gražiais muzikiniais takeliais – šis ne išimtis. Be viso to, filmas dar ir stilingas (C. Firth – amžinai su kostiumu, moterys demonstruoja septintojo dešimtmečio madas (iš viso to tik šukuosenos nežavi nė kiek).

Tai subtilus, niūrus filmas, kurio pabaigą žiūrėdama galvojau ,,tik ne tai!“ , o Colin Firth nepriekaištinga vaidyba tik dar labiau padidina šio filmo vertę.

8/10

Rež.: Tom Ford, vaidina: Colin Firth, Julianne Moore, Matthew Goode, Nicholas Hoult, 2009 m., JAV, 99 min

616> Stoker / Stokeriai

9 gruodžio, 2013 Komentarų: 2

StokerPagaliau prisiruošti pažiūrėti šį filmą mane paskatino neseniai pasirodęs video The 25 Best Films of 2013 in 11 minutes. Ne, ne todėl, kad jis buvo pavadintas geriausiu, o būtent į jį įdėtos scenos ir keista aktoriaus Matthew Good šypsenėlė.

Miršta Indijos tėvas ir į namą, kuriame gyvena ji su mama, tuomet atsikrausto tėčio brolis –  jos dėdė Čarlis apie kurį mergina nieko iki šiol nežinojo. Vyriškis Indijai atrodo įtartinas, bet tuo pačiu ir traukia.

Visų pirma, ne, tai nėra meilės istorija. Ir ne, šis filmas niekuo nesusijęs su ,,Drakulos“ autoriumi B. Stoker, kaip, tiesą pasakius, kažkada ir aš maniau. Tačiau mistikos filme apstu.

Nuo pat minutės negalėjau atsigrožėti tuo, kaip gražiai šis filmas nufilmuotas. Vizualinė filmo pusė tokia preciziška ir maloni akiai, kad tiesiog neįmanoma atrasti nieko, prie ko būtų galima prisikabinti. Muzikinis takelis – dar viena stiprioji kino juostos pusė, puikiai ,,prilipęs“ prie bendros atmosferos ir, jei dažniausiai pasibaigus pabaigos titrams jau išjungiu įrašą, tai šį kartą taip ir likau besiklausanti muzikos, skambančios per titrus, kol šie baigėsi. Aktorių vaidyba taip pat verta gerų žodžių. Veido išraiškos tiesiog idealiai tiko prie bendros atmosferos, jau minėtasis Matthew Good nuo pat pradžių priminė visai ne kokį ,,mielą dėdulę“, o kuo tikriausią psichopatą, o įtarūs M. Wasikowska žvilgsniai tik didino įtampą ir galvoti, kas jis toks iš tiesų, ko atvyko ir kas dėsis vėliau?.. Kartais bijau to žodžio, bet man šio filmo techninė pusė ir aktorių vaidyba kone tobula.

Kalbėdama apie siužetą jau nesu tokia tikra. Įtampa išlaikyta viso filmo metu, nuo pat pradžių įtraukė, dėmesį išlaikė ir visi anksčiau minėtieji dalykai, buvo įdomu, kaip ir kas čia bus, bet vietomis suabejodavau, kadangi kai kurie momentai ar siužetiniai vingiai ne itin patiko ar nebuvo būtini. Kad ir tas pats žavėjimasis (na, truputį paspoilinau, bet kadangi tai ne esminis faktas, tai gal nepyksit) dėde. Rimtai? Ar būtina į tokias melodramas nukrypt? Nes toliau kaip ir viskas buvo ganėtinai neblogai, dar spėju, kad viskam reikės susigulėti, kad pajusčiau, kiek iš tikrųjų jis man paliko, nes pirmas žodis, kuriuo apibūdinčiau šį filmą, yra ,,keistas“. Ir taip sakau ne aš viena. Bet abejingos jis manęs nepaliko.

7/10 .

Rež.: Chan-wook Park, vaidina: Mia Wasikowska, Nicole Kidman, Matthew Goode, Lucas Till, Dermot Mulroney, 2013 m., JAV, Didžioji Britanija, 99 min

442> The Lookout / Saugokis


MCDLOOK EC014 Scott Frank debiutas- The Lookout – pagirtinas, kadangi sukūręs įdomų ir neeilinį pagrindinio veikėjo paveikslą visą istoriją surutuliojo taip, kad nuo ekrano tiesiog neįmanoma atsitraukti, o filmui nelemta likti tik vienu iš daugelio tipiškų trilerių.

Krisas buvo populiarus vidurinės mokyklos sportininkas, jam prieš akis buvo sėkminga ir daug žadanti ateitis, tačiau vienintelė avarija jo gyvenimą pakeitė negrįžtamai. Dabar jis dirba banke valytoju ir dalijasi butą su neregiu, kuris bene vienintelis jo draugas. Tačiau vieną dieną bare jį užkalbina vyrukas ir netrukus Krisui vėl atrodo, kad jis ima gyventi visavertį gyvenimą. Bet netrukus jis sužino tikrąją susidraugavimo priežastį.

O būtent ir buvau susidariusi klaidingą nuomonę, kad tai tebus vienas iš šaudo-gaudo trilerių, kažkodėl tokį įvaizdį sukūrė filmo plakatas.. Tai galvojau, bent jau į Joseph Gordon-Levitt paganysiu akis, jei siužetas bus nieko vertas. Todėl vos po kelių akimirkų nuo įsijungimo buvau maloniai nustebinta. Krisas- įdomus veikėjas, apie kurį per tas pusantros valandos galima susidaryti aiškią nuomonę, kadangi jo charakteris išplėtotas puikiai, o minėtasis aktorius savo vaidmeniui dar ir kaip tiko. Krisas po avarijos nemažai laiko praleido komoje, o pabudęs ėmė gyventi gyvenimą, kuriame užrašų knygutė tampa viena iš svarbiausių priemonių nepamesti galvos, kadangi jis dažnai viską pamiršta, negana to, jis sunkiai bendrauja ir turi dar visokių kitokių sutrikimų, dėl kurių į jį daug kas žiūri atlaidžiai, o yra ir tokių, kurie mėgina gauti naudos. Tokie keistuoliai visuomet man daro įspūdį filmuose. Taigi, o kadangi žinojau, kad veiksmas turi pasisukti į konkrečią pusę, laukiau nesulaukiau, kaip viskas bus. Isla Fisher, kuri, galvojau, bus ganėtinai ryški veikėja, pasirodo, deja, kaip nelabai reikšmingas personažas, nors kalbant apie visus, tai kiekvienas kuo nors išsiskyrė, kad ir tas policininkas, kiekvieną naktį atvežantis Krisui spurgų- labai smagus.

Tad maždaug du trečdalius filmo ir stebime dramą, Kriso bandymą irtis tolyn, stengtis nepasiduoti, kad ir koks nuobodus ir nuspėjamas tas jo gyvenimas bebūtų. Tik likusį pusvalandį galėčiau pavadinti trileriu, kurio pabaiga kad ir nuspėjama, bet vis tiek buvo įdomu pamatyti, kaip viskas bus užbaigta. Ir likau patenkinta.

8/10

Rež.: Scott Frank, vaidina: Joseph Gordon-Levitt, Matthew Goode, Isla Fisher, Carla Gugino, Laura Vandervoort, 2007 m., JAV, 99 min

170> Match Point / Lemiamas taškas


Tai trečiasis Woody Allen filmas ir tikrai nesuklysiu pasakydama, kad labai besiskiriantis nuo kitų dviejų, matytų anksčiau. Jokio humoro (nebent aš jo nepastebėjau), jokios gražios meilės…

Krisas Viltonas- paprastas vaikinas iš Airijos, nepasisekus profesionalaus tenisininko karjerai, ėmė uždirbti pinigus treniruodamas turtuolius. Čia jis susipažįsta su turtingos ir kilmingos Hiujtų šeimos atžala – Tomu Hiujitu, jo sužadėtine Nola ir Tomo seserimi Kloje, kuri greitai tampa neabejinga Krisui. Taigi, jam pradeda sektis, kadangi merginos tėvai pasiryžę padaryti viską, kad tik Krisas iš vargšo taptų pakankamai tinkamas žentas. O tuo tarpu Krisą beatodairiškai traukia Nola…

Taigi, truputį kitokio filmo tikėjausi, todėl jau norėjau atidėti jį kitiems laikams, kai norėsis rimtesnio, bet žinau, kaip man sunku būna įsijungti filmą, kurį jau kažkada buvau pradėjusi žiūrėti. O ir nuobodi pradžia gan greitai baigėsi ir prasidėjo visokie įdomumai. Nors kita vertus filmas visiems nepatiks, ypač tiems, kuriems patinka veiksmas. Nes daugmaž viskas sukasi apie tą patį, tik į pabaigą įvykių padaugėja.

Siužetas paprastas tik iš pradžių, vėliau viskas sunkėja (psichologiškai). Pati situacija dažnai rodoma filmuose, tad gali pasirodyti kiek nuvalkiota, bet sprendimo būdas- nebūtinai toks, kokio galima tikėtis. Bet pastebėjau, kad W. Allen mėgsta daryti tokias pabaigas, kurių neatspėsi nuo pat pradžių. Ir toji pabaiga nepatiks daugeliui. Ne dėl to, kad ji banali, bet tiesiog todėl, kad neteisinga. Bet galbūt tai parodo, koks neteisingas yra gyvenimas?

Pagrindinius vaidmenis atlieka Scarlett Johansson ir Jonathan Rhys Meyers. Na, ir dar Emily Mortimer, kurią tarsi esu mačiusi Kuždesių saloje, bet to fakto nežinojau, kol nepažiūrėjau į jos puslapį imdb. Scarlett personažas – žavi vilioklė, pati prisipažįstanti filme, kad yra seksuali ir traukia visus vyrus. Nola- panaši į Krisą, kadangi jos mąstymas yra artimas jam: Nola mano, kad jos sužadėtinis- pakankamai neblogas, kad galėtų sau ramiai susikurti šeimą ir nugyventi visą likusį gyvenimą pasiturinčiai. Dar ji- nesėkminga aktorė, kuriai visiškai nesiseka atrankose. Tuo tarpu Krisas- tik sėkmę pagavęs vyras ir nebenorintis jos paleisti. Na, o Emily personažas- gan nyki asmenybė, turtinga, tėvo išlaikoma moteris, kuri tenori šeimyninio gyvenimo.

Manau, po kelerių metų į šį filmą pažiūrėčiau visai kitomis akimis. Bet visgi ir dabar puikiai atskiriu, kas čia netinkamai elgėsi, kas sugadino ne vieno žmogaus gyvenimą. Ir kas kaltas? Ar tas žmogus, ar pinigai, dėl kurių tiek klaustukų galvoje jam atsirado? Žinoma, kad abu. Jei neturėsi potraukio prie pinigų, tai jie tavęs ir nevaldys. Ir ką galima paaukoti, kad užsitikrintum laimingą gyvenimą? Ir apskritai, kas yra toji laimė? Taip, Krisui pasisekė. Bet ar jis tapo laimingu? Nemanau.

Ir žinot, pabaigoje likau tokia pat sumišusi kaip ir žiūrėdama kitą filmą, kuris, nepaisant absoliučiai skirtingų siužetų, baigėsi lygiai taip pat. Taip negalima.

Rašau 7/10

Filmas nominuotas Oskarui.

Rež.: Woody Allen, vaidina: Scarlett Johansson, Jonathan Rhys Meyers, Emily Mortimer, Matthew Goode, 2005 m., Didžioji Britanija, Liuksemburgas, anglų k., 124 min.

83> Leap Year / Keliamieji metai

30 gruodžio, 2011 Komentarų: 1

Šį filmą jau senokai norėjau pažiūrėti, tad pagaliau prisiruošiau, kadangi užsinorėjau ko nors lengvo ir mielo.

Ar žinojote, kad Airijoje yra tradicija: per keliamuosius metus (na, kas ketvirtus, kai būna vasario 29-oji) būtent toji žymioji diena būna skirta moterims, kad šios pasipirštų savo mylimiesiems. Tai nusprendžia padaryti ir Ana, kadangi taip laukto sužieduotuvių žiedo ji taip ir negavo. Tad ji iškeliauja į Dubliną, kur jau yra jos mylimasis. Bet, pasirodo, į jį nukakti bus ne taip lengva…

Koks fainas filmas! Tikrai, jei kada užsinorėsite paprastos romantinės komedijos, įsijunkite šią. Na, banalumo ir visokių epizodų, kuriuos jau matėte ne kartą, tik su kitais aktoriais rasite ir šiame filme, bet visiškai tai netrukdo. Tuo labiau, kad abejoju, ar yra filmų, kuriuose viskas būtų nematyta ir negirdėta. Plius, juk ir nesitikime iš panašių filmų kažko ypatingo.

Tai va, labai man patiko pagr. aktoriai. Amy Adams mačiau antrą kartą, numanau, kad po kiek laiko vėl kokį filmą su ja įsijungsiu, nes abu nė kiek nenuvylė (pirmasis- Enchanted ), tad galbūt ir kiti tokie pat geri?

Na ką, truputį nukrypau į šalį. O apie filmą galiu pasakyti tai, kad yra nemažai juokingų, linksmų situacijų, na, truputį liūdesio (tas pasakymas , kad ,,reikia pasiimti kompiuterį, nes apie sužadėtuves dar nepaskelbiau facebook“ mane supykdė, o ne prajuokino, nors apskritai, tas facebook per daug visur kišamas…) bei romantiškų, mielų akimirkų. Personažai labai savi, atrodo nuoširdūs ir tikintys tuo, ką daro. Manau, tai vienas geriausių (jei ne geriausias) tokio žanro filmų, kuriuos mačiau šiais metais.

Rekomenduoju ir rašau 9/10

Rež.: Anand Tucker, vaidina: Amy Adams, Matthew Goode, Adam Scott, John Lithgow, 2010 m., JAV, Airija, anglų k., 100 min.