373> The Perks of Being a Wallflower / Atskalūno laiškai

Iš tikrųjų mane kiek stebino (ir visgi tebestebina) toks aukštas imdb balas (8,2/10 from 63 286 users), be to, girdėjau tikrai gan neblogų atsiliepimų iš pažįstamų žmonių, internetinėje erdvėje taip pat tokį ne vieną skaičiau, tad visa tai mane ir paskatino labai neatidėlioti šio filmo peržiūros. Filmas paaugliškas, pastatytas pagal Stephen Chbosky (jis yra ir filmo režisierius) knygą ,,Atskalūno laiškai“, kuri Lietuvoje išleista ,,Beveik suaugę“ serijoje. Šią knygą skaičiau, bet tai buvo jau senokai ir, nors paliko gan gerą įspūdį, bet nieko neprisiminiau išskyrus tai, kad pagr. veikėjas rašė laiškus. Dabar pagalvojau, kad būtų įdomu perskaityti ją dar kartą, nors bijau, kad gali būti ir atvirkštinis variantas: visgi kas patiko prieš keletą metų (o prabėgo kokie penkeri metai tai tikrai), nebūtinai patiks dabar..

Filmas pasakoja apie intravertą Čarlį, kuris ateina į naują mokyklą. Čia jo draugais tampa du abiturientai: Patrikas ir Sem.

Na, o pradėti, manau, reiktų nuo pačios savokos intravertas, jei kartais dar kas nėra su ja susidūrę. Žmonės yra skirstomi į ekstravertus (komunikabilius, mėgstančius būti masėje, žmonių būryje, garsiai išreiškia savo jausmus, nuotaikas ir t.t.) ir intravertus (užsidariusius savyje, mėgstančius pabūti vienumoje, dažniausiai turi vos kelis draugus (ar nė vieno), nemėgstančius didelių susibūrimų, neišreiškiantys labai stipriai savo jausmų). Taigi, būtent antrojo tipo žmogus Čarlis ir yra. Vėliau išaiškės, kad prie sunkaus bendravimo su aplinkiniais yra prisidėję ir kai kurie praeities įvykiai. Tačiau apie tai užsimenama tik po truputį, fragmentais, kol galiausiai kulminacinis taškas pasiekiamas taip, kad man net akys sudrėko. Liūdni tokie dalykai.. Tačiau kiek žmonių, tiek ir problemų, pasirodo, kad ir po švytinčiais Sem ir Patriko veidais slepiasi gilūs skausmingi randai, kuriuos taip norima paslėpti, bet tai tiesiog neįmanoma.. Nenuobodus, stilingas, su puikia muzika, be lėkštų juokelių, tiesiog nuoširdus ir paprastas..

Kalbant apie aktorius, tai man nelabai patiko Emma Watson. Neklauskite kodėl, bet man kone viso filmo metu man ji atrodė kažkokia nenatūrali.. Nors pasirodymas šokių aikštelėje su partneriu Ezra Miller buvo pakankamai įspūdingas. Logan Lerman pasirodė pakankamai mielas ir tikrai tiko šiam vaidmeniui, bet visgi šio filmo ,,žvaigžde“ man tapo Ezra. Jau buvau mačiusi su juo puikųjį We Need To Talk About Kevin, o tai manau buvo tikrai gerai, nes tik dar labiau pasimatė jo talentas vaidinti įvairius personažus: tiek teigiamus, tiek neigiamus. Energija iš jo tiesiog trykšte tryško, neįmanoma atitraukti nuo jo vaidinamo personažo akių. Matyt paminėti turiu, kad čia vaidina ir Nina Dobrev, gerai žinoma iš serialo The Vampire Diaries. Kokia buvo reakcija, kai pamačiau, kad ir ji čia vaidina? ,,O ne, tik ne ji“. Žinau, kvaila taip mąstyti, nes juk erzina mane tai jos vaidinama Elena seriale, o ne ji pati, bet čia gal panašiai kaip su twilight: pamatau Kristen Stewart ar Robert Pattinson ir iš karto suveikia atmetimo reakcija…

Visumoj, filmas, kurį būtina pažiūrėti kiekvienam paaugliui (ypač kad suvoktų, kad būti intravertu- nėra blogai, tuo labiau, kad intravertas niekuomet netaps visišku ekstravertu), bet taip pat, manau, turėtų visai patikti ir suaugusiems, vien dėl puikaus garso takelio, kuris jiems primintų jaunystę.

Pati parašysiu 7/10 (septynetas labai stiprus).

Rež.: Stephen Chbosky, vaidina: Logan Lerman, Dylan McDermott, Ezra Miller, Emma Watson, Nina Dobrev, Melanie Lynskey, Tim Curry, Susan Sarandon, 2012 m., JAV, 103 min

352> Seeking a Friend for the End of the World / Kartu iki pasaulio pabaigos

Manau, kad tikrai esate matę nors vieną filmą apie pasaulio pabaigą. Tačiau šis- nėra toks kaip kiti. Čia nerodomos pasaulį griaunančios stichijos, negriūva medžiai, pastatai, niekas nesprogsta ir nėra kelių laimingųjų, kurie bando kovoti su artėjančia pabaiga ir kažkokiu mistiniu būdu jos išvengti. Šis filmas rodo, kaip žmonės susitaiko su likimu ir laukia nulemto galo. O ramiai jo laukia tikrai ne visi: daugelis stengiasi per likusias dienas išbandyti viską, ko dar nebandę, kiti- tiesiog kelia sumaištį gatvėse, žinoma, atsiranda tokių, kurie tiesiog nusižudo taip ir nesulaukę pabaigos. Jau niekas nebedirba, lėktuvai nebesraido, Visų įvykių centre- draudimo agentas Dodžas, kuris vaikšto paniuręs ir, rodos, nesistengia nieko doro nuveikti ar naujo išbandyti kaip kiti. Vieną dieną jis susipažįsta su kaimynystėje gyvenančia Pene, kuri visiškai kitokia nei jis: visada skraido padebesiuose ir džiaugiasi kiekviena laimingesne minute, kitomis minutėmis ji verkia, o dar kitomis- taip miega, kad, kol jos niekas nepažadina, ji nė nepabunda. Ši keista porelė nusprendžia padėti vienas kitam: Penė padės nuvykti Dodžui pas jo pirmąją meilę, o Dodžas suras jai pilotą, kuris nuskraidintų pas tėvus…

Nesitikėjau, kad filmas bus ypatingai įdomus, toks jis ir nebuvo. Tačiau tos kiek daugiau nei 1,5 h praleistos žiūrint šį filmą buvo tikrai neiššvaistytos. Filmas ramus, be jokių didesnių konfliktų ar kulminacijų, tiesiog tekantis sava vaga iki pat paskutinės minutės. Vietomis juokingas, vietomis- liūdnesnis, bet visumoj- labai mielas. Puikiai jis tiko tokiai dienai kaip ši, kai nesinori nieko, tik tysoti lovoje ir nieko nedaryti… Šviesus, bet kartu ir niūrus filmas- juk tematika nežada nieko gero. Ir smagu, kad nenueita lengviausiu keliu.

Tai filmas apie tai, kas iš tiesų yra svarbiausia, kai jau žinai, kad tuoj tavęs nebebus..

O ir smagu sutikti keletą mėgstamų aktorių.

7/10

Rež.: Lorene Scafaria, vaidina: Steve Carell, Keira Knightley, Melanie Lynskey, Adam Brody, Connie Britton, Patton Oswalt, 2012 m., JAV, Singapūras, Malaizija, Indonezija, 101 min

177> Sweet Home Alabama / Mergina iš Alabamos

Šiuo filmu susidomėjau, kai pamačiau reklamą per tv. Man rodos, nuo to laiko praėjo ne taip ir mažai, tačiau filmo pavadinimas vis sukdavosi mano galvoje. O šiandien nenorėjau nieko sudėtingo (buvau jau pasiryžusi pažiūrėti kitą, visai nepanašų į šį, bet atidėjau ir manau, kad ryt paskirsiu jam porą valandų), taigi, pamaniau, kad tiks.

Pasakojama apie merginą Melani, kuri susižadėjo su mylimu vyru Endriu. Bet kad vestuvės įvyktų, ji turi grįžti į savo gimtajį miestelį ir nutraukti keletą metų trunkančią santuoką su ten gyvenančiu Džeiku…

Paprastas, romantinis filmas su nuspėjamu siužetu ir pabaiga jau po keleto (ar keliolikos) minučių. Tačiau yra aspektas, dėl kurio šis filmas tikrai mielas akiai: charakteriai. Nėra čia kažkokių savanaudžių, gal tik Endriu motina išsiskiria iš kitų savo valdingumu. Juk ji merė! O visi kiti- teigiami ir tokie… Na, nenoriu kartotis, bet tikrai mieli ir paprasti žmonės. Pavyzdžiui pačiai būtų sunkoka apsispresti, su kuriuo Melani turėtų likti.. Nors Endriu ir Džeikas- gan skirtingi, bet neturi jokių neigiamų bruožų. Jų tiesiog nerodė. Dar labai patiko Bobis- nors Melani jam truputį pasišiukšlino, bet jis išliko toks pats ištikimas ir besišypsantis viso filmo metu. Man jis atrodo iš tokių žmonių, kurie tiesiog spinduliuoja gerumu..

O siužetui ir pritrūko to, kas kabintų. Nepasirodė labai išbaigtas, vieni įvykiai per greitai įvykdavo, kitiems trūko aiškumo.. Ir man pasirodė vienu metu toks bėgiojimas: su vienu pažįstamu pašneka, su kitu, o čia žiūrėk dar vienas seniai matytas… Netgi erzinti ėmė. Nebuvo apsistojama prie vieno. Ir dar kiek nepatiko, kad nebuvo didelių konfliktų į pabaigą. Taip lengvai ėmė ir paleido… Ir tas įvykis su Endriu mama ir Melani net nebesižiūrėjo… Toks gan ramus filmas, o čia toks kone komedijos motyvas.

Tai vat, nežinau, ar supratote, ką norėjau pasakyti. Na, jei patinka romantiniai filmai, jis tiks. Tik nesitikėkite per daug.

Rašau 6/10

Rež.: Andy Tennant, vaidina: Reese Witherspoon, Patrick Dempsey, Josh Lucas, Ethan Embry, Melanie Lynskey, Dakota Fanning, 2002 m., JAV, 108 min.

99> Shattered Glass / Glaso saulėlydis

Paskutiniu metu būnu iš anksto susiplanavusi, ką žiūrėsiu, bet paskutinę minutę persigalvoju ir įsijungiu tokį, apie kurio egzistavimą visiškai nė nežinojau. Taigi, nė nenumanau, ir ko galėčiau iš jo tikėtis. Taip buvo ir su šiuo filmu.

Pasakojama tikra istorija apie Styveną Glasą, skandalingą žurnalistą, kuris 1995-1998-siais buvo laikomas vienu garsiausių Amerikos laikraštininkų. Jo straipsniai tokiuose leidiniuose kaip „New Republic“ ar „Rolling Stone“ susilaukdavo milžiniško populiarumo. Skaitytojai nekantraudami laukdavo vis naujų skandalingojo reporterio istorijų. Tačiau po kelerių metų, kupinų šlovės ir pasisekimo, į viešumą iškilo pribloškianti žinia.

Niekur kitur neskaitykite anotacijų, nes jose ir atskleidžiama toji žinia, o juk žinant ją, net nebelieka malonumo laukti kulminacijos. Iš tiesų, man sunku suvokti, kaip galima tai padaryti. H. Christensen puikiai atlieka savo vaidmenį ir tikrai, bent jau mane, įtikino. Personažas man visiškai nepatiko (ypač sužinojus tą žinią), į pabaigą man netgi savotiškai gaila pasidarė (gaila jo kaip žmogaus, bet ne dėl poelgio). Žavėjausi redaktoriumi Čaku, jo stirpybe ir nepasidavimu. Tiesa, kalbant apie Čaką, tai man pasirodė šiek tiek neišvystyta jo šeimos situacija. Rodė, kad turi vaikutį, kuris serga, bet tuo viskas ir užsibaigė. Nebent tai turėjo sustiprinti įspūdį to, kaip viskas Čakui nebesiseka, kiek problemų jis turi.

Žodžiu, man visai patiko, tikrai gan stiprus iš aktorinės pusės.

Rašau 8/10

Filmas nominuotas Auksiniam Gaubliui.

Rež.: Billy Ray, vaidina: Hayden Christensen, Peter Sarsgaard, Chloë Sevigny, Rosario Dawson, Melanie Lynskey, 2003 m., JAV, Kanada, anglų k., 94 min.