Archyvas
991> X-Men: Apocalypse / Iksmenai: Apokalipsė (2016)
Tikriausiai galėčiau suskaičiuoti ant rankų pirštų visus kartus, kai buvau įsijungusi televizorių per pastaruosius metus. Bet po to, kai visai džiaugsmingai atsitiktinai per televizorių buvo darsyk peržiūrėta Captain America pirmoji dalis (atskiro įrašo nedarysiu, nes vertinimas nepakito, kaip ir nuomonė, kad tai mielas ir šiaip fainas pramoginis filmas), kurį laiką vis žvilgteldavau į programą, ką rodo savaitgaliais televizijos kanalai. Tokiu būdu kažkurią liepos dieną užtikau X-Men: Apocalypse. Kaip tik šios dalies ir nebuvau mačiusi, tad įsijungiau. Prisipažinsiu, kad buvo keista neturėti galimybės sustabdyti filmo tada, kada aš noriu, ir tekdavo laukti reklamos, kad galėčiau nueiti kažkur.
Siužetas – nieko naujo, vėl kyla pavojus mutantams bei visam pasauliui, matome jau gerai pažįstamus veikėjus, atsiranda ir naujų. Ne per daug įsimintinas savo pastatymu ar kokiomis nors scenomis, tačiau pustrečios valandos (su reklamomis gavosi dar daugiau) neprailgo, man vis sukasi ant liežuvio galo žodis tvarkingas – nes būtent tokia ši dalis ir yra. Ko tikėjausi, to ir gavau, nei daugiau, nei mažiau (tiesa, prisiminiau, kad šią dalį ne taip palankiai sutiko kritikai kaip ankstesnes, tad ir lūkesčiai nebuvo užkelti), veiksmo užtektinai, tad pramoga gera, o tokį filmą įsijungus nieko daugiau ir nereikia.
Tuomet įvertinau 6/10, tiek ir paliksiu.
887< Slow West / Vangūs Vakarai (2015)
Rež.: John Maclean
Vaidina: Kodi Smit-McPhee, Michael Fassbender, Ben Mendelsohn
2015 m., Didžioji Britanija, Naujoji Zelandija, 84 min
Žanras: veiksmo, mistinis, romantinis trileris, vesternas
imdb nuoroda čia.
XIX a. Kolorado valstija. 16-metis škotas Džėjus pasibalnoja žirgą ir leidžiasi ieškoti į Ameriką pabėgusios mylimosios. Pakeliui, patekusį į spąstus, jį išlaisvina kaubojus Silas. Šis už pinigus pažada apsaugą ir pagalbą vietinių subtilybių nežinančiam Džėjui. Jodami vakarų kryptimi jie ne tik patiria įvairių nuotykių, tačiau po truputį atsiskleidžia ir abiejų veikėjų kelionės motyvai.
Pamąsčiau, kad senokai M. Fassbenderį ekrane mačiau, tad įsijungiau ilgokai savo eilės laukusį ir vieną naujesnių jo darbų – Slow West. Dargi tai neholivudinis kinas, o būtent tokio norėjosi. Beje, šį filmą bus galima pamatyti ir ,,Kino pavasario“ metu.
Jei po ,,Mustang“ norėjosi daug pasakyti, tai po šio kažkaip tuštoka galvoje. Daugiausiai emocijų sukėlė ir labiausiai prie ekrano prikaustė paskutiniai filmo įvykiai, kur netrūko dinamikos, smagaus veiksmo. Kažkiek Q. Tarantino tuomet priminė. Iki tol vietomis nykoka buvo, nors karts nuo karto nutikdavo kas nors netikėta, netgi tragikomiška, dėl ko šį filmą norisi pagirti. Nors ir pati idėja, dėl kurios keliauja jaunuolis, yra kiek komiška. Yra neblogų techninių sprendimų, vienas kitas spalvingesnis personažas. Vis dėlto kažkokio išskirtinio, ryškaus veikėjo man trūko. Veiksmas pagrinde tik pabaigoje, mirusiųjų per visą kino juostą susidarys nemaža krūva, nors patys žudymai, kraujas – subtiliai, ne per daug rodoma, tad pasišlykštėti neturėtų žiūrovai. Dabar kuo toliau, tuo daugiau privalumų ir gerų sprendimų pradedu įžvelgti, tad ateity požiūris į šį filmą gali keistis (nors tai nebūtų nei pirmas, nei paskutinis kartas, kai taip nutinka su peržiūrėtais filmais), bet dabar yra taip, kaip yra. Geresnis už vidutinį tai tikrai, bet norėjosi, kad būtų dar geriau.
6/10
822> A Bear Named Winnie (2004)
Rež.: John Kent Harrison
Vaidina: Michael Fassbender, Aaron Ashmore
2004 m., Kanada, 90 min
Žanras: karinė drama
imdb nuoroda čia.
Tai filmas apie meškutę Winnie, kuri yra realiai egzistavusi – pasirodo, net kelios skulptūros jai pastatytos, negana to, ji įkvėpė vieną knygų seriją.
Jaunas kareivis, kuris turi įgimtą gebėjimą bendrauti su gyvūnais, nusiperka mažytę meškutę, taip išgelbėdamas ją iš mirties. Tačiau tuomet iškyla dilema – kur ją padėti. Valdžia liepia kuo greičiau ja atsikratyti, o kareiviai vis labiau prisiriša prie meškutės, o ji – prie jų.
Tai filmas, kurį paprastai galima įvardinti kaip šeimai skirtą, vieną tų, kuriuos rodo savaitgalio rytais. Paprastas, šiltas filmas apie santykį su gyvūnais, apie stiprią draugystę. Dar, žinoma, įterpiama peripetijų, susijusių su valdžia, kareivių tarpusavio santykiais.
Lyg ir nebuvo nuobodus, tačiau baigusi peržiūrą susimąsčiau: tai visgi, kas jame tokio buvo rodoma? Nieko. Taip, meškutė itin protinga ir žavi, gražiai perpinta draugystės tematika šioje istorijoje. Bet nėra nieko, kas paskatintų užbaigus šią juostą kada nors vėl ją prisiminti. Visgi negaliu nuneigti, kad tai be galo mielas filmas
Nors spėju, jei kada nors per tv jį rodytų ir aš būčiau ten, kur toks daiktas kaip televizorius yra, ir neturėčiau ką veikti, tai įsijungčiau ir darsyk pažiūrėčiau.
6/10
Trailer’io neradau, dalinuosi visa kino juosta. Tiesa, prastokas įrašas, nes muzika garsiau skamba nei balsai.
766> Sherlock Holmes and the Case of the Silk Stocking (2004)
Rež.: Simon Cellan Jones
Vaidina: Rupert Everett, Ian Hart, Michael Fassbender
2004 m., JAV, Didžioji Britanija, 99 min
Žanras: kriminalinė mistinė drama
imdb nuoroda čia.
TV filmas apie Šerloką Holmsą ir jo patikėtinį daktarą Vatsoną. Tikriausiai pirmąkart ir žiūrėjau šio garsiojo detektyvo nuotykius, tad palyginti su kuo neturėsiu, o ir vos kelis detektyvus teko tik skaityti apie jį, tad ir su didžiausiu noru skirtumų tarp aprašyto ir parodyto Holmso negalėčiau nusakyti.
Randama nužudyta mergina, kurios burnoje įkišta kojinė. Bet pasirodo tai tik pradžia, nes netrukus randama dar viena negyva mergina. O tuo tarpu Holmsą užklupęs toks laikotarpis, kad jis nieko nedaro tik svaiginasi, tad Vatsonas visaip bando jį nuo to atkalbinti.
Kad tyrimas painus – nepasakyčiau. Pamažu einama tikslo link, tik į pabaigą klausimų padaugėja, o Holmsas iš pažiūros lieka kryžkelėje, nes vienintelio įtariamojo pirštų antspaudai neatitinka nusikaltimo vietoj rastų. Atomazga – smagi, kiek keistoka, norėjosi man kitokios pabaigos, įdomesnių žudiko motyvų, nes čia buvo iš serijos: ,,rimtai?“. Bet iš esmės pats tyrimas ganėtinai įdomus ir nepasakyčiau, kad prailgo. Įdomūs Holmso ir Vatsono santykiai, nors visgi Šerloko charakteris man visiškai nepatiko, pasirodė atgrasus. Žudiką gan greit įtariau, bet ten tiesiog vienas faktas koją kišo, kitaip tikriausiai jo nebūčiau nė pastebėjusi.
Toks nei labai blogas, nei laiko švaistymas, bet ir įspūdžio nepaliko, nors nesigailiu, kad pažiūrėjau.6/10
Tai trečias iš eilės aprašytas M.F. filmas, aš ir pati klausiu savęs, kada darysiu pertrauką, bet atsakymo nežinau. Bet tikriausiai greitai.
Ir vėl dedu visą filmą.
765> Our Hidden Lives (2005)
Rež.: Michael Samuels
Vaidina: Ian McDiarmid, Sarah Parish, Michael Fassbender
2005 m., Didžioji Britanija, 75 min
Žanras: drama
imdb nuoroda čia.
Tai tv filmas, kuris pastatytas pagal S. Garfield knygą, pasakojančią apie Didžiosios Britanijos ,,prarastąjį dešimtmetį“ – 1945-1955 m. laikotarpį. Apie jį kalbama remiantis keturių skirtingų žmonių dienoraščiais.
Karas pabaiga. Visi gyvena toliau: kas augina vaikus, kas laukia grįžtančių vyrų, kas džiaugiasi kasdienėmis smulkmenomis ar samprotauja apie pokyčius, kurie matomi žmonių elgesyje, žiniasklaidoje, kine. Ir kiekvienas turi savo problemų, sunkumų, apie kuriuos išsako tik dienoraščiui. Keturi skirtingi žmonės ekrane kartu susitiks tik vienoje scenoje, bet taip ir nepažins labiau vienas kito. Nusivylusi namų šeimininkė Edė, auginanti du vaikus ir sulaukusi grįžusio iš karo vyro, kuriam nebejaučia jokių jausmų. Su kate gyvenanti ir ilgą laiką ištikima vienam mylimam, tačiau vis keliaujančiam ir tik retkarčiais sutinkamam vyriškiui Megė, kurios svajonė – parašyti knygą. B. Čarlzas – pagyvenęs homoseksualas, besijaučiantis vienišas. Ir Herbertas – dar vienas pagyvenęs vyras, kuris visas savo jėgas deda į auginamą daržą. Kiekvienas pasakoja apie savo dabartį, todėl pasakojimai asmeniški, o tai, kad istorijos persipina (t.y. pasakojama pvz. Edės, Megės ar Čarlzo istorija, tada grįžtama prie Edės, po to – apie Herbertą ir t.t.), leidžia nenuobodžiauti, nes galvoju, kad jei kiekviena istorija būtų parodyta atskirai, labiau būtų pasimatę, kuri siužetinė linija mažiau įdomi, o dabar nė vienas personažas nespėja atsibosti, nes rodoma tiesiog per trumpai, o tada nusikeliama į kito gyvenimą.
Čia nesvarbi nei praeitis, nei ateitis, koncentruojamasi į dabartį. Pasakojimo stilius primena dokumentiką, o vaidyba man atrodė tokia natūrali, kad jei kas nors būtų patikinęs, kad čia kažkas iš paskos ėjo ir filmavo realiai egzistavusius žmones, galėčiau ir patikėti (aišku, yra tokie aspektai kaip aktorių atpažįstamumas, rodomas laikmetis, kas leistų abejoti autentiškumu, bet juk supratote, ką norėjau pasakyti). Nufilmuota gražiai, tempas – lėtas, bet toks natūralus (ir vėl tas žodis!), neperspaustas. Kokia filmo mintis? Ogi ta, kad nepaisant koks laikmetis, kiek metų praeina, visi žmonės susiduria su panašiomis dilemomis.
Visiškas malonumas buvo žiūrėti. Tai net keista, kad jis visai nepopuliarus. Aš ir pati nei būčiau apie jį žinojusi, nei juolab ieškojusi, bet radau M. Fassbender filmografijoje, tai pagalvojau, reik susirasti. Nors jis pasirodo tik filmo pabaigoje ir rodomas gal 5 min jei ne trumpiau. Tačiau net jei jo nebūtų buvę, nebūčiau pasigedusi. Nes filmas puikus: nėra kulminacijos, pompastikos, bet visiškas paprastumas ir nuoširdumas. O tai užburia.
Atradimas ir ne kitaip.
8/10
Įkeliu net ne anonsą, o visą filmą, jei kartais sugalvotumėte pažiūrėti.
764> X-Men: Days of Future Past / Iksmenai: Praėjusios ateities dienos (2014)
Rež.: Bryan Singer
Vaidina: Patrick Stewart, Ian McKellen, Hugh Jackman, Michael Fassbender, James McAvoy, Jennifer Lawrence, Halle Berry, Nicholas Hoult, Anna Paquin, Ellen Page, Peter Dinklage, Shawn Ashmore, Evan Peters, Lucas Till,
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, 136 min
Žanras: nuotykių mokslinė fantastika, veiksmo trileris
imdb nuoroda čia.
Tai ganėtinai ,,šviežias“ filmas, septintasis filmas apie X-Men’us, taip pat, jis yra tiek trečiojo filmo ,,X-Men: The Last Stand“ , tiek ,,X-Men: First Class“ tęsinys. Todėl pravartu būti mačius tiek vieną, tiek kitą.
Kaip taip gali būti, kad jis yra abiejų filmų, kuriuos skiria ne vieneri metai, tęsinys? Ogi viskas labai paprasta: dabartyje likę keli mutantai kaunasi dėl iš išlikimo (apie tai buvo rodoma ,,The Last Stand“), tačiau vilties, kad jie laimės, beveik nėra. Todėl Volverinas išsiunčiamas į praeitį, kur sutiks jaunus Eriką ir Čarlzą bei turės juos suvienyti, kad būtų pakeista ateitis.
,,X-Men: First Class“ man paliko itin blankų įspūdį, tą 7-etą tuomet parašiau vien dėl krūvos puikių aktorių, nes šiaip jau būčiau vertinus prasčiau. Visgi, žiūrovų ir kritikų jis buvo gerai įvertintas, o kadangi gal net dar geriau įvertinta ši, naujausia dalis, buvo abejonių, kad gal vėl liksiu nesupratusi. Bet po peržiūros galiu pasakyti, kad tai neabejotinai geriausia X-Men’ų dalis, kurią su malonumu ir jauduliu pažiūrėčiau darsyk!
Siužetas įdomus, veiksmo buvo tiek, kiek reikėjo: nei daugiau, nei mažiau. Patiko personažų nepastovumas: (beveik) niekada nežinojai, ką kuris kada iškrės, tad žiūrėti buvo tik dar įdomiau. Nesu specialiųjų efektų mėgėja, dėl manęs jų gali būti minimaliai, o jų šioje kino juostoje buvo nemažai ir mano akimis tikrai kokybės ir įspūdingumo nestokojantys. Visgi, buvo labai gera, kad jie neužgožė siužeto, išsakomų minčių. T.y. man tai nepasirodė vienas tų filmų, į kuriuos einama vien tik gerų spec. efektų pažiūrėti. Nors, turiu pripažinti, jie užima svarbią vietą, nes kaipgi tokiame filme be jų. Pabaiga nuspėjama, tačiau dėl to žiūrėti yra ne ką mažiau įdomu. Tie besikeičiantys santykiai tarp Eriko ir Čarlzo, jų vidinės kovos su savimi, tai, kaip surišta praeitis su ateitimi vietomis kėlė tokį jaudulį, kad nusėdėti vienoje vietoje nepajėgiau, nes vis galvojau: kas toliau. Arba: ką tu čia dabar darai. Taip taip, įtraukė jis mane taip, kaip nė ir nemaniau.
Apie surinktą būrį aktorių rašyti tikriausiai būtų galima ilgai, tačiau antrąsyk nebevardinsiu visų (nes viršuj žymesnius surašiau). Tiesiog pasakysiu, kad be jų puikios vaidybos filmas nebūtų toks, koks yra. James McAvoy vis dar mane sugeba stebinti, tik kad retokai filmai su juo mane pasiekia, reiktų daugiau pasižiūrėti. Michael Fassbender užtenka jo turimos charizmos, nes rodos, jis galėtų visą filmą tiesiog stovėti ir nieko neveikti, o aš vis tiek surasčiau, ką parašyti apie tai, kaip jis man patiko. Na, bet aišku, charizma ir talentas kalbant apie jį yra kartu. Nedidelį vaidmenį atlikęs Peter Dinklage suspėja pasižymėti, jam tinka sakyti užburiančias kalbas, kuo jau buvo galima įsitikinti ir žiūrint Game of Thrones.
Kažkaip įžvelgiu vien pliusus šiame filme. O ir trukmė nei per ilga, nei per trumpa, taigi, neprailgsta.
Beje, prasidėjus pabaigos titrams tik neišjunkite. Po jų maždaug minutės scena bus rodoma, kuri atrodo efektingai ir tik dar labiau padidina norą laukti kitos dalies.
O man dar iki tol reiktų prisiruošti ,,Wolverine“ pažiūrėti.
8/10
759> Centurion / Centurionas (2010)
Rež.: Neil Marshall
Vaidina: Michael Fassbender, Dominic West, Olga Kurylenko, Ulrich Thomsen
2010 m., Prancūzija, Didžioji Britanija, 97 min
Žanras: veiksmo nuotykių istorinė karinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.
Šis filmas nukelia į Senovės Romą – ten kovos, į kurių sūkurį patenka Centurionas, ištikimas karys, kovojantis iki galo. Deja, sėkmė jo legionui nesišypso. Kadangi turėjau įtarimą, kad šis, kaip ir 300, greičiausiai nepatiks. Nors M. Fassbender pavardė aktorių sąraše dažniausiai žada gerą filmą.
Taigi, būsiu subjektyvi kaip niekad (nors visi mano atsiliepimai subjektyvūs) ir pasakysiu, kad galutinai suvokiau, jog šis laikotarpis ir pusantros valandos kovų su ietimis, kardais ir panašiai manęs tiesiog nedomina. Žiovulį greičiau jau kelia nei susidomėjimą. Tik kas blogiausia, 300 bent jau turėjo vertą dėmesio kinematografinę pusę, o Centurion neturi net ir to. Žiaurumų netrūksta, kapojamos galvos, kūnai, kraujas laistosi, tik jau toks kompiuterinis tas kraujas, kad net ir čia tikroviško įspūdžio nė trupučio nebuvo. Vaidyba – nieko įspūdingo, veikėjai nykūs ir neįsimintini (tai galioja ir jau minėtam M. Fassbender), o galutinė scena – subanalinta kaip tik buvo begalima – tad ir paskutinė viltis buvo prarasta.
Kam patiks? Na, matyt tokios tematikos gerbėjams. 4/10
757> Frank (2014)
Rež.: Lenny Abrahamson
Vaidina: Michael Fassbender, Domhnall Gleeson, Maggie Gyllenhaal
2014 m., Didžioji Britanija, Airija, 95 min
Žanras: mistinė drama, komedija
imdb nuoroda čia.
Šį mėnesį tai tik antrasis matytas filmas – kažkaip pristabdžiau visus žiūrėjimus. Frank mane domino kaip šių metų naujiena, kuriame vaidina M. Fassbender. Kažkaip nešmėžuoja jis niekur kol kas, sakyčiau, nepelnytai nepastebėtas, o pati visai atsitiktinai prisiminiau, kad jis kaip ir turėtų greit pasirodyti, ir nutariau patikrinti, ar jau yra jis internete. Ir ne veltui.
Džonas – jaunas žmogus, trokštantis būti visiems žinomu muzikantu. Jo gyvenimas ima keistis, kai jis sutinka prisidėti prie muzikos grupės, kurios lyderis – ekscentriškas Frankas, visuomet savo veidą slepiantis po kauke.
Tai nėra filmas masėms. Ir todėl tikrai ne kiekvienam patiks. Tai lėta, mažai veiksmo turinti kino juosta, kurioje vyrauja savęs pažinimas, įdomūs dialogai ir išties nemažai muzikos. Jos tiek, kad norisi, jog prie žanrų būtų muzikinis paminėtas. Kalbant apie žanrus, bent man tai atrodo kaip kuo tikriausia drama, mistikos čia jokios nėra (ta mistika matyt dėl kaukės, bet kad paaiškinimas, kodėl nešioja, visiškai paprastas ir nuspėjamas), komedijos – irgi nelabai, gal tik viena scena buvo itin smagi. Vaidyba paprasta, bet neprasta, personažai – keisti, gan uždari, todėl pažinti juos sudėtinga. Bet visi kartu jie sukuria tokią harmoniją, kad rodos, kiekvienas veikėjas reikalingas, net ir vos kelis žodžius ištariantis grupės narys. Nes be jo jau kažko trūksta.
Taigi, taip trumpai aš apie jį. Šiaip jau patiko. Vis kažkas naujo. 7/10
P.S. O iš Michael Fassbender lūpų sklidusi vokiečių kalba (ten labai trumpai), kurios šiaip jau nemėgstu, skambėjo kaip kokia prancūzų.. Reiktų šio aktoriaus filmografijoje labiau pasiknaisioti. Dargi ne viską peržiūrėjusi esu
685> 300 / 300
Rež.: Zack Snyder
Vaidina: Gerard Butler, Lena Headey, Michael Fassbender, Dominic West
2006 m., JAV, 117 min
Žanras: Veiksmo, fantastinis, istorinis, karinis
imdb nuoroda čia.
300 pasakoja apie tai, kaip karalius Leonidas su 300 vyrų kariauna stoja į kovą prieš persus.
Šiais metais pasirodė antroji šio filmo dalis, o aš tuo tarpu pagalvojau, kad pats metas pamatyti pirmąją dalį, juolab, kad joje vaidina ne vienas mano mėgstamas aktorius. Tačiau net ir jie nepakėlė filmo vertės mano akyse. Lyg ir žinojau, apie ką jis, lyg ir buvau nusiteikusi būtent tokiai kino juostai, tačiau nuobodžiauti ėmiau itin greitai. Pradžioje dar buvo visai įdomu, kas ir kaip ten bus, tačiau vėliau bežiūrėdama teturėjau galvoje mintį: o gal paskui bus įdomiau? Bet ne, nebuvo. Visgi, buvo vienas dalykas, už kurį didelį pliusą dedu: kinematografija, kuri paliko itin malonų įspūdį. Deja, kaip jau pati ne kartą pastebėjau, vien gražaus ir įsimintino pastatymo man nepakanka.
Ar žiūrėsiu antrąją dalį? Pripažinsiu, kol kas nebelabai traukia, tačiau ateity – galbūt. 5/10
Naujausi komentarai