1110-1111> Ant-Man / Skruzdėliukas (2015) ir Ant-Man and the Wasp / Skruzdėliukas ir Vapsva (2018)

Po Spider-Man užsimotyvavau įsijungti dar ką nors. Iš pradžių peržiūrėti abu Ant-Man per vieną vakarą pasirodė gera idėja, bet galop antrojo pabaigą peržiūrėjau tik kitą dieną.

Nežinau kodėl, bet buvau nusiteikusi, kad nepatiks, tad žiūrint pirmąjį filmą apie Ant-Man (2015), likau maloniai nustebinta. Kadangi nežinojau jo istorijos, tad buvo smalsu, kaip kas įvyko. Visi pirmieji filmai, rodantys superherojų pradžią, atsiradimą, būna gan paprasto ir nuspėjamos sudėties siužeto, bet paprastumas kai kada puikiai suveikia. Ant-Man – vienas iš pastarųjų atvejų. Dramos, veiksmo, komedijos derinys buvo išties neblogas, žiūrėdama nenuobodžiavau, tad nenuostabu, kad įsijungiau ir antrąją dalį.

Visgi antrąją dalį žiūrėdama susikaupiau jau sunkiau, siužetas nekėlė didelio susidomėjimo, kažkuriuo metu pristabdžiau ir nepajutusi užsnūdau, tad grįžau tik kitą dieną. Iš principo siužetas visai fainas, tęsiantis idėjas, kurios buvo išsakytos pirmojoje dalyje, pabaiga susisieja su Avengers ir buvo labai gera. Bet šiaip jau pažiūrėjau ir pamiršau iškart. Dabar galvoju, kad man tiesiog patys veikėjai nepasiūlo nieko naujo, neturi ryškių charakterių, dėl kurių būtų įdomu juos stebėti (ne tą žanrą žiūriu, ane). Tai galop nutariau, kad metas vėl daryti pertrauką ir pažiūrėti ką nors visiškai kitokio.

Ant-Man (2015) pažymėjau 7/10, Ant-Man ir the Wasp (2018) – 6/10

865> End of Watch / Patruliai (2012)

Rež.: David Ayer
Vaidina: Jake Gyllenhaal, Michael Peña, Anna Kendrick
2012 m., JAV, 109 min
Žanras: kriminalinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Pradžia – nuobodi, kurį laiką galvojau net ir išjungti, nes kažkaip nesudomino rodomas chaosas. Bet sakiau sau: čia juk Gyllenhaalas, turi būti neprastas filmas. Po kurio laiko situacija pagerėjo: atsirado normali siužetinė linija, labiau galima pažinti personažus, jų gyvenimus ir kasdienybę. Dažnai šmėžuoja kamera (pateikiama pusiau pseudo dokumentikos stiliumi) ir vietomis šis pasirinkimas erzino. Juk buvo galima išvengti krūvos nereikšmingų ,,išjunk kamerą“, ,,padėk kamerą“ ir pan., nes filmavimo reikšmės taip ir iki galo nesupratau. Filme pateikiama žiaurokų vaizdų, kas padeda geriau atskleisti tikrovišką nusikaltimų pilno kvartalo gyvenimą. Taip ir lakstoma nuo vieno įvykio prie kito, todėl veiksmu skųstis negalėčiau. Visgi labiausiai į akį krinta būtent abu pagrindiniai veikėjai ir jų draugystė, apie kurią galima būtų parašyti visą atskirą rašinį. Ištikimybė, atsidavimas, palaikymas, rizikavimas viskuo, kad tik kitam nieko nenutiktų. Na, išties puikiai pavaizduota ir emocijas sukelianti siužetinė linija. O kas svarbiausia – pabaigą žinojau, tačiau vis vien jaučiau pabaigoje įtampą, lyg nieko nežinodama, o tik spėliodama, kas gali įvykti.

Vaidybai priekaištų neturiu, veikėjų charakteriai gan išplėtoti, ypač Michael Peña vaidinamo personažo, kadangi buvo galima sužinoti ne tik apie jo gyvenimą, santykius su artimaisiais, tačiau ir psichologinį skausmą, kurį jam sukeldavo jo tautiečiai savo žiauriais nusikaltimais. Visgi iki tobulumo man pritrūko: gadino įspūdį tiek jau minėta pradžia, siužetą galėčiau įvardinti tvarkingų, tačiau tuo pačiu – ir labai nuspėjamu (įskaitant ir pabaigą). Nes kokios dar pabaigos tokiame filme būtų galima tikėtis?

Bet apskritai neblogas, ir tikiu, kad patiks daug kam. 7/10