1051> The Guernsey Literary and Potato Peel Pie Society / Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija (2018)

Man net įdomu, kiek žiūrovų atsimena pilną pavadinimą, na, bet gal tik man atrodo čia problema. O jei visai rimtai, tai yra tokiu pavadinimu knyga, kurią ir lietuviškai galite rasti. Miela istorija, kurią skaičiau jau senokai, tad sužinojusi, kad bus ir filmas, žinojau, kad žiūrėsiu. Prabėgo netgi pora metų, na, bet žiūrint į paskutinius keletą metų peržiūrėtų filmų skaičių nesunku suprasti, kodėl tik dabar įsijungiau.

Istorija nukelia į Antrojo pasaulinio karo pabaigą, kai jauna rašytoja sugalvoja atvykti į Gernsio salą, kad galėtų aprašyti jos gyventojų potyrius karo metu.

Įvertinau 7/10, nes čia vienas tų filmų, kurie savo paprastumu sugeba sužavėti, bet ilgam galvoje neužsilieka. Gražiai pastatytas, neerzinantys personažai, siužetas daugmaž nuspėjamas, yra ir dramos, karo išgyvenimų, ir, be abejo, romantinė linija. Tik mano skoniui kiek ilgokas, jei jau dvi valandas sėdžiu prie ekrano, tai visgi turi būti kažkas įdomiau.

imdb nuoroda

884> Four Weddings and a Funeral / Ketverios vestuvės ir vienerios laidotuvės (1994)

Rež.: Mike Newell
Vaidina: Hugh Grant, Andie MacDowell, Kristin Scott Thomas
1994 m., Didžioji Britanija, 117 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Rinkausi filmą, į kurį nereiktų žiūrėti įbedus akis ir ištempus ausis, nes šalia dar norėjau pasidaryti šiokį tokį darbą. Tokiais atvejais, be abejo, labiausiai ir tinka romantinės komedijos. Šis filmas buvo palankiai sutiktas tiek kritikų, tiek žiūrovų, o, negana to, buvo nominuotas Oskarui geriausio metų filmo kategorijoje (šalia tokių filmų kaip Pulp Fiction, Forrest Gump, The Shawshank Redemption).

Centre – Čarlzas, kuris su draugais dalyvauja vestuvėse, neretai – kaip pabrolys, o tuo tarpu pats nė nesiruošia tuoktis. Vienų vestuvių metu jis susipažįsta su žavia amerikiete, tačiau tuoj po vestuvių ji išvyksta į savo šalį.

Kaip ir nurodo pavadinimas, filme netrūks vestuvių, bus ir laidotuvės. Kalbant apie vestuves, tai nemažai ironijos galima įžvelgti, kai kurios scenos – išties atrodo neretai pasitaikančios vestuvėse ir realybėje. Džiugu, kad humoras dažniausiai neperspaustas, kad kažkokių akis vartyti skatinančių scenų buvo gal tik kelios, o pats siužetas, kad ir pilnas klišių bei banalybių, visgi sugeba sudominti. Komedijos žanras įrašytas ne veltui, nes bent man jis smagus pasirodė, juokiausi nesyk. Simpatiški, spalvingi ryškūs charakteriai, ypač antraeilį vaidmenį atlikusi Kristin Scott Thomas paliko gerą įspūdį.

Gilumų iš tokio kino tikėtis neverta, tačiau savo žanre šis pasirodė vienas vertesnių peržiūros.

7/10

704> Love in the Time of Cholera / Meilė choleros metu

Rež.: Mike Newell
Vaidina: Javier Bardem, Giovanna Mezzogiorno, Liev Schreiber,
2007 m., JAV, 139 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Tai pagal G. G. Marquez romaną sukurtas filmas apie Florentiną, kuris būdamas jaunas įsimyli gražiąją Ferminą. Tačiau merginos tėvas yra numatęs, kad ji turi ištekėti už turtingesnio vyro. Kad sumažintų savo skausmą, Florentinas didžiąją savo gyvenimo dalį atsiduodavo kūniškiems malonumams su kiekviena jo akiratyje pasirodžiusia moterimi.

Visa istorija trunka, jei neklystu, daugiau nei penkiasdešimt metų. Filmo trukmė ir tai, kad filmas man nepasirodė itin įdomus, privertė galvoti, kad išties tiek metų ir praėjo, nes ganėtinai prailgo peržiūra. Kas nepatiko? Siužetas. Tiesiog didžiąją dalį pagrindinis veikėjas arba verkia, arba užsiima seksu (beje, bent jau iki pusės nuogų moterų čia netrūksta), o Fermina kenčia tyliai ir gan neįtikinamai. Vietomis buvo toks jausmas, kad Fermina savo vyrui jaučia šiltus jausmus ir žiūri į jį su meile, kai kitąsyk jos veidas – perkreiptas kančios ir nusivylimo. Kai tuo tarpu Florentinas taip ir nepajautė meilės nė vienai moteriai, tik viena meilužė iš visų turėtų pasirodė įsimintinesnė. Trūko man kažkokių gilesnių, įdomesnių siužetinių vingių. Kad ir ta pati cholera – porąsyk truputį užsiminta, na, ir pabaigoje gražiai ten sumąstyta, bet visumoj ta cholera taip ir lieka – tik pavadinime ir kaip tolimas faktas, kad ji yra. Bet nei kas, kaip, kur – neaišku. Viskas tiesiog praplaukta paviršiumi…

Iš to, kas patiko, galiu išskirti vizualinę pusę: ir netgi ne kostiumai labiausiai krito į akis, o gamtos vaizdai, kuriais galima pasigerėti ne kartą. Ir taip pat, muzikinis takelis, kuris puikiai čia derėjo.

Knygos neskaičiau, tai šiuo atžvilgiu ir nelyginau, galėjau tiesiog atsipalaiduoti… Tik būtų buvę dar geriau, jei būtų ne tik atpalaidavęs, bet ir sudominęs. 6/10