828> Whiplash / Atkirtis (2014)

Rež.: Damien Chazelle
Vaidina: Miles Teller, J.K. Simmons, Melissa Benoist
2014 m., JAV, 107 min
Žanras: muzikinė drama
imdb nuoroda čia.

Vienas garsiausių praeitų metų filmų, pasakojantis apie jauną būgnininką Endriu, kuris patenka mokytis pas jokių ribų nepripažįstantį Flečerį.

Vilkinau aš jo peržiūrą, nes man nepatiko komentarai. Kad ir kaip gerai daugelis atsiliepdavo, atrodydavo, kad greičiausiai nusivilsiu aš juo ir bus išeikvotos beveik dvi valandos tik vidutiniam filmui (kita vertus, negaliu paneigti, kad vidutinių išties nemažai žiūriu). Tačiau paskutinė rekomendacija paskatino įsijungti ir galiausiai likau maloniai nustebinta.

J.K. Simmons vertas visų šių metų apdovanojimų. Nesigilinu, ką kiti toje kategorijoje nominuoti aktoriai nuveikė, galbūt buvo ir vertesnių lyginant vaidmenis, bet už tai, kaip savo vaidinamą personažą perteikė šis autorius, visų ovacijų ir statulėlių tikrai nusipelnė. Stiprus, įtaigus, prikaustantis. Buvo keista, kad nepykau aš jo – kažkaip man dvejopus jausmus kėlė ir stengiausi pamatyti, koks jis yra po ta savo kauke. Bet kuo toliau, tuo labiau supratau, kad tai ne kaukė. Jis kitoks šitoje srityje ir negali būti.

Miles Teller pamažu kopia pripažinimo link ir netgi sakyčiau visiškai užtikrintai, kiti aktoriai buvo labiau fonas nuostabiajam Flečerio personažui.

Daug dinamikos, daug muzikos, o dar daugiau įtampos, kuri neleido atsiplėšti nuo ekrano, o vietomis ir pati jaučiausi įsitempusi ir laukianti, kas gi dar įvyks toliau. Siužetas daugiau mažiau nuspėjamas, bet tai, kaip jis išplėtotas, leidžia į tą faktą numoti ranka.

Vienas malonumas buvo žiūrėti į taip išplėtotus personažus, tokį stiprų ir tikrovišką pateikimą, kiek darbo reikia ir prašoma įdėti, kad būtų pasiektas kiek įmanoma geresnis rezultatas. Kai imi gyventi tik dėl to, kad taptum geriausias ar kad tokiu pasirodytum prieš savo gerbiamą mokytoją, nepaisant to, kiek fizinių jėgų, sveikatos ar nervų tai kainuoja. Asmeniškai man visuomet gaila tų vaikų, kuriuos nuo mažens veda į kokią nors muzikos mokyklą, nori jie to ar nelabai. Žinoma, šis atvejis kitoks, nes Endriu ėjo savo noru.

8/10

752> Divergent / Divergentė (2014)

Rež.: Neil Burger
Vaidina: Shailene Woodley, Theo James, Kate Winslet, Ashley Judd, Zoë Kravitz, Miles Teller, Ansel Elgort
2014 m., JAV, 139 min
Žanras: veiksmo, nuotykių mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia

Vakar vakare užsinorėjau ko nors lengvo, tad pamaniau, kad ,,Divergentė“ bus pats tas. Knygos neskaičiau, tad tiksliai nežinojau kaip ten kas bus, bet daugmaž nuspėjau.

Sutrumpinus ,,Obuolio“ anotaciją, ją pateikiu čia: ateityje žmonės gyvena penkiose pagal asmenines savybes suformuotose bendruomenėse: Pasiaukojantieji, Taikingieji, Sąžiningieji, Ryžtingieji ir Išmintingieji. Į atitinkamą bendruomenę paaugliai paskiriami specialios ceremonijos metu. Jie gali pasirinkti savo tėvų bendruomenę arba išeiti į kitą. O didžiausias prakeiksmas tobuloje visuomenėje – apskritai likti be bendruomenės. Tapti atstumtuoju. Šešiolikmetė Beatrisė „Trisė“ Prior gyvena Pasiaukojančių tėvų šeimoje. Artėjant jos apsisprendimo metui, mergina sužino esanti divergentė: t.y. turinti savybių, tinkamų kelioms bendruomenėms. Tačiau ji yra perspėjama apie tai neprisipažinti net artimiausiems žmonėms, nes būti tokia – pavojinga. Apsispręsdama, kur eiti, ji turės nuspręsti ko iš tiesų nori, o po pasirinkimo – patirti daug išbandymų.

Kas stebite įrašus, žinote, kad ,,Bado žaidynių“ trilogija man ganėtinai patiko. Iš esmės, panašumų šios istorijos turi, tačiau ne tiek daug, kad badytų akis (nebent į pabaigą jau ėmiau jausti, kad ar tik ne panašų į Ketnės tikslą vėliau pagr. veikėja turės). Kaip suprantu, visą Divergentės istoriją turėtume pamatyti iki 2018-ųjų, nes kas metus yra numatyta antroji dalis ,,Insurgent“ bei dar dvi ,,Allegiant“ dalys, kurios, kaip jau pasidarė įprasta, bus pastatytos pagal vieną finalinę dalį. Taigi, ką aš norėjau pasakyti, tai kaip ir ,,Bado žaidynės“, taip ir ,,Divergentė“ turi potencialo surinkti nemažą kiekį žiūrovų, neskaitant knygų trilogijos gerbėjų. Atrodo, veiksmo yra, pakankamai įdomi idėja – taip pat, dar pridėkime išvaizdžius aktorius, meilės istoriją, pasiaukojimą, keletą blogiukų bei Kate Winslet – rodos, priežastį žiūrėti šį filmą rasti ne taip ir sunku.

Tik štai įsijungus nė nepajuntu, kaip imu galvoti: kokį velnią aš čia žiūriu? Na taip, šlamšto nemažai aš žiūriu  ir ne vieną įsijungusi esu net ir žinodama, ko tikėtis. Ir ,,Divergentė“ nėra nei pats prasčiausias nei vienas prasčiausių. Bet tikėjausi žymiai įdomesnės ir labiau įtraukiančios kino juostos.

Visų pirma, kas labiausiai kliuvo – trukmė. Iš esmės tokio žanro filmui tos pora valandų atrodo pakankamai normaliai, bet jos nebuvo išnaudotos tikslingai. Toks jausmas, kad, kaip treniruotėse veikėjai itin pavargdavo, taip pat priversti pasijausti norėta ir žiūrovus. Jau taip nuobodžiai ir ilgai ėjo kiekviena minutė pirmąją filmo valandą… Aišku, pati pradžia visai, atrodo, turėtų būti įdomi: stengiamasi paaiškinti pagrindus (kas tai per vieta, kodėl taip ir anaip yra ir pan.), dar į vieną kitą klausimą atsakoma vystantis siužetui, bet iš esmės viskas man gan blankokai atrodė, nepaisant to, kad idėja skamba įdomiai. Dialogai tiesiog vedė iš proto savo paviršutiniškumu. Rodos, juk daugelyje filmų šnekama primityviai, bet kai kelis kartus žodis į žodį atspėdavau, kas tuoj bus pasakyta, kažkaip jau ir skepticizmas atsirado.

Personažų charakteriai pasirodė neišplėtoti, net ir pagr. veikėją pažinti yra sudėtinga, jau nekalbant apie jos kolegas, kurie tiesiog ištirpo minioje su kitais. Tiesa, jos draugė išskirtinesnė atrodė, vietomis pagalvodavau, kad man ji labiau patinka nei pagrindinė. Anoje pastraipoje minėjau išvaizdžius aktorius – čia labiau rėmiausi skaitytais komentarais, o ne asmenine nuomone. Visgi gražus/negražus išnyksta, kai prakalbame apie talentą, tačiau kad ir vaidyba iki galo patenkinta nebuvau. Theo James atrodė gan medinis, Miles Teller vaidinami personažai, kiek teko pastebėti, turi labai jau daug panašumų, Ansel Elgort atsiskleisti kol kas nelabai galėjo (apie jį kiek daugiau pakalbėsiu kitame įraše, kuriame aptarsiu The Fault in Our Stars), Kate Winslet irgi neįsimintina, bet iš esmės, kaži, ar įmanoma įspūdingai suvaidinti, kai, kaip minėjau, personažų plėtojimui vietos nėra. Na, ir didžioji žvaigždutė Shailene Woodley, kurios fenomeno vis dar nesuprantu, bet gal su laiku kas ,,apšvies“.

Taigi, o kas man patiko? Idėja su baimėmis tiesiog puiki! Tas scenas žiūrėjau su nemažu susidomėjimu. Ir net pati susimąsčiau, kokios baimės manyje glūdi be tų, kurias žinau. Kad būtų išplėtota meilės linija, dviejų valandų nepakako, tad iš esmės džiaugiuosi, kad bent jau dūsavimų nereikėjo stebėti.

Galvoju, kad gal jei būčiau perskaičiusi knygą, kiek geriau vertinčiau. Juk knygoje turėtų būti daugiau paaiškinimų, daugiau vietos geresniam veikėjų pažinimui, jų mintims, tad filmas, tikiu, kad gali būti tiesiog kaip romano papildymas vaizdais. Tačiau šiuo atveju, išskyrus prie pliusų minėtas scenas, buvo nyku. Pusė filmo jei ne daugiau – treniravimasis, kuris iš pradžių priimamas kaip savaime suprantama dalis, tačiau galop išties pabosta, nes veiksmo kaip nėra, taip nėra.

5/10

628> The Spectacular Now

Užtikusi, kad prie The Spectacular Now scenarijaus rankas prikišę tie patys vyrukai, kurie scenarijų kūrė ir 500 days of Summer, su nekantrumu laukiau pasirodysiančio šio filmo, nes nuspėjau, kad pažiūrėti bus į ką. Tiesa, daug kam gali nepatikti tai, kad pasakojama apie paauglių meilę: populiarus mokyklos vaikinas Suteris, neseniai paliktas savo gražuolės merginos, susipažįsta su Eime, kuri mokosi toje pačioje mokykloje, bet, be abejo, jis jos net nepamena, nes ji yra ne iš tokių, su kuriomis jis bendrauja. Sakysit, ar gali būt kas nors stereotipiškiau?..

Nuo pat pradžių į akis krenta aktoriai – ypač paaugliškuose romantiniuose filmuose esame pripratę prie gražuoliukų (net jei kalbam apie ,,pilkas peles“), tuo tarpu čia gauname tai, dėl ko kažkas galbūt ir nusivils. Bet juk realybėje nėra vien tik nusaldinti veikėjai, todėl net ir vietomis lyg ištinęs atrodantis S. Woodley veidas kelia teigiamas emocijas – nes šie personažai tikri, tokie, kokius sutinki gal net kasdien.

Istorija iš pažiūros paprasta, tačiau tuo pačiu ir nuoširdi. Parodoma, kad posakis ,,gyventi šia diena“ – ne toks ir vykęs, nes nori nenori turi galvoti ir apie ateitį, nes tai susiję ne tik su tavim pačiu, bet ir kitais artimais žmonėmis. Dėmesys skiriamas ne tik populiarumui – nepopuliarumui (nors išvengta nemažai su tuo susijusių stereotipiškų ir kone kiekviename šio žanro filme esančių situacijų), draugystėms, bet ir santykiams su tėvais, iliuzija, kurios gali labai lengvai sudužti, apie buvimą savimi, supratimą ,,kas aš“ ir ,,ko noriu iš gyvenimo“. Visa tai pateikiama lengva ir visiems suprantama forma, tačiau nenusaldinant ir nesulėkštinant visko, kiek tik įmanoma. Jei juoksitės – tai dėl to, kad rodoma miela scena, nes šio filmo idėja: žavesys paprastume. Nėra jokių bajerių apie antrą galą, jokių kvailų kuriozinių situacijų. Tik du paaugliai ir jų gyvenimai. Labai patiko ir pabaiga: ,,nukirsta“ taip laiku ir vietoje, kad geriau tikriausiai ir nebūtų buvę įmanoma. Labai panašu į Last Night pabaigą, kur neišbaigtumas tiko tiesiog idealiai.

Gražu, paprasta, kažką net ir privers susimąstyti.

7/10

Rež.: James Ponsoldt, vaidina: Miles Teller, Shailene Woodley, Kyle Chandler, Brie Larson, 2013 m., JAV, 95 min