1068> The Private Lives of Pippa Lee / Asmeniniai Pipos Li gyvenimai (2009)

Kažkada esu skaičiusi knygą, pagal kurią ir buvo pastatytas šis filmas. Atsimenu, kad man ji visai patiko, tad ir iš filmo tikėjausi, kad bus panašu – t.y. nei ten labai gerai, nei labai blogai. Deja, bet net ir tie vidiniai lūkesčiai nepasitvirtino. Nė nežinau, kodėl žiūrėjau iki galo, nes filmas nuobodus nepaisant to, kad Pipa, apie kurios gyvenimą pasakojama, tikrai turi ką papasakoti apie savo praeitį, jau nekalbant apie dabarties pasirinkimus, kurie irgi nebūtinai tradiciniai. Tik kad vien įvykių įvairovės nepakako, nes Pipa visai niekuo netraukė savo asmenybe. Siužetinė linija, susijusi su K. Reeves vaidinamu personažu, buvo tokia tragikomiška (ir ne gerąja prasme), kad visa draminė dalis taip ir liko kažkur nukišta į tolimiausius užkampius.

Tiesa, aktorių kolektyvas stebina nemenku skaičiumi man gerai žinomų pavardžių: Blake Lively, Keanu Reeves, Monica Bellucci, Julianne Moore, Zoe Kazan, Robin Wright, Winona Ryder.

imdb nuoroda

4/10

636> The Passion of the Christ / Kristaus kančia

Pamenu, kai tuoj po šio filmo pasirodymo, girdėjau kalbas, kaip moterys klykdavo ir alpdavo žiūrėdamos šį filmą, tiesą pasakius, ir pačiai teko kažkada girdėti verksmus, kai šis filmas buvo rodomas bažnyčios iniciatyva, o pati ėjau tikriausiai į komunijos pamokėles (sprendžiu pagal filmo pasirodymo metus). Tačiau iki šiol taip ir neteko man jo matyti, nors kartą berods lyg ir buvo įsijungtas, kai rodė per tv, tačiau namiškiai išsigando lietuviškų titrų, kuriuos skaityti ne taip ir lengva mažame ekrane, tad taip ir liko… Užtat dabar sužinojau, kas tai per kino juosta, nominuota trims Oskarams bei sukėlusi daug atgarsio ir prieštaringų nuomonių.

Apie ką ji, tikriausiai minėti gal ir nereikia, nes istorija tikrai turėtų būti žinoma ar nors  girdėta: pasakojimas apima laiką nuo Jėzaus Kristaus suėmimo iki mirties ant kryžiaus.

Iš tikrųjų, žiūrėdama galvojau, kad nė nesvarbu, ar jūs tikintys, ar ne – nepriklausomai nuo to šis filmas gali palikti stiprų įspūdį. Jei esat tikintys ir tokį istorijos pavaizdavimą imsite už gryną pinigą, išties pajusite, kokia gi toji Jėzaus kančia už mūsų nuodėmes ir kaip ji galėjo atrodyti. Skaičiau, kad kažkam šis filmas pakeičia ir gyvenimą (nors turint omeny, kad kažkam gyvenimą pakeičia ir banaliausi filmai, knygos, čia dar gal ir pusė bėdos, aišku, žiūrint kaip pakeičia)… O jei į šią juostą žiūrėsite tiesiog kaip į meninį filmą, nebandydami n kartų sau kartoti, kad čia filmas apie tą Jėzų, gal teigdami sau, kad tai tiesiog išgalvota istorija (na, kaip jums tik patogiau), praleisite laiką ne ką blogiau. Šiame filme daug žiaurumų. Daug daugiau nei maniau prisiklausiusi apie jį įvairiausių atsiliepimų. Jėzaus plakimo scena man priminė prievartavimo sceną filmuose I Spit On Your Grave ir Irreversible. Kur tiesiog po kiek laiko nebeįmanoma žiūrėti, norisi nusisukti, nes tiesiog pati pajaučiu, kaip viskas užsitęsė, kaip viskas beprotiškai baisu, beviltiška ir toks jausmas, kad tai niekad nesibaigs. O čia dar be viso to (ko nebuvo anuose filmuose) ir kraujai taškėsi, o pasekmės visu gražumu ant Jėzaus kūno matėsi. Ir vis dėlto, žiaurumai – tai tik maža dalis visko, kas palieka įspūdį. Čia galima pamatyti dar ne vieną stiprų akcentą: kone išprotėjusius budelius (argi kitaip juos įmanoma pavadint matant, ką jie išdarinėjo), minią, kuri paklūsta savo autoritetui, nė nepaisydama, kiek tai teisinga, minią, kuri eina kartu su visais, klykia, rėkia ir tiesiog trokšta kraujo praliejimo, nepaisant to, kiek auka yra to verta; stiprią personažų vaidybą, kurie pagrinde kalba vien tik žvilgsniais (Jėzus, Judas, Marija, Magdalena ir t.t.), bet jų visiškai užtenka perteikti jų jausmams ir mintims, kelissyk yra sugrįžtama į senesnius laikus, kai Jėzus dar nebuvo suimtas ar apskritai tebuvo tik mažas vaikas. Įdomus pasirinkimas pasirodė ir tas, kad nuspręsta nufilmuoti juostą, kurioje būtų kalbama aramėjų, lotynų ir hebrajų kalbomis (taigi, būtent tokiomis, kaip kalbėjo tais laikais), o ne pvz. angliškai.

Kalbant apie minusus, tai jų išskirčiau mažai. Vietomis man gal kiek per daug ištęsta pasirodė, nors kita vertus tas ilgumas suteikė įspūdį, kiek vargo ir skausmo patyrė pagr. veikėjas. Labiausiai tai nesupratau šėtono pasirodymo šiame filme. Visoje juostoje jis atrodė kaip ne į tą filmą papuolęs personažas, nes jo čia ir nereikėjo, ir išvaizda parinkta kažkaip keistokai…

Bet kad filmas paliko gerą įspūdį, tai nėra net abejonės. 8/10

Rež.: Mel Gibson, vaidina: Jim Caviezel, Monica Bellucci, 2004 m., JAV, 127 min

505> Irréversible / Nesugrąžinamas laikas

Visame pasaulyje paplito žinia apie aktorių poros Monicos Bellucci ir Vincent Cassel skyrybas. Jie kartu nuo 1996-ųjų, kai sutiko vienas kitą filmavimo aikštelėje, nusifilmavo ne viename filme. Įvairiai vertinamas Irreversible (jį lietuviai verčia ne tik kaip ,,Nesugrąžinamas laikas“, bet ir ,,Apnuoginta prigimtis“, nors šiuo atveju pirmasis būtų labiau į temą) buvo nufilmuotas tuomet, kai jie jau buvo kelerius metus susituokę.

O grįžtant prie filmo, tai pasakojimas nukelia į naktį Paryžiuje, kai įvyksta siaubingas įvykis merginai, o jos vaikinas pasiryžęs jos skriaudikui atkeršyti.

Veiksmas vyksta atbula tvarka: pradedama nuo paskutiniojo įvykio, o tuomet einama prie ankstesnio įvykio, tada dar ankstesnio ir taip toliau. Dabar pagalvojau, kaip būtų, jei siužetas eitų įprasta tvarka. Tikriausiai būtų nebe tas efektas. Tiek pradžioje, tiek pabaigoje atskleidžiami svarbūs faktai, kurie bet kuriuo atveju paliečia žiūrovą. Nepaisant to, jei pradžioje matome tamsą ir niūrumą, vien tik smurtą ir blogas emocijas, vėliau viskas eina šviesyn, bet tuo pačiu, kaip ir pavadinimas sako, suvokiame, kad praėjusio laiko nesugrąžinsime. Žinodami pabaigą tik dar sunkiau priimame tas šviesias veikėjų akimirkas.

Paminėsiu tai, kas pakraupina didžiąją dalį žiūrovų. Pati prieš žiūrėdama žinojau apie įžymiąją prievartavimo sceną, tad buvau nusiteikusi ne itin maloniam vaizdui. Ir išties, tai pasirodė brutualu, viskas vyko lėtai, per dešimt minučių (būtent tiek filmo trukmės užima toji scena) tiesiog neįmanoma nepajusti pagrindinės veikėjos išgyvenamo siaubo. Natūraliai kyla klausimas, kaip aktoriai, kuriems tenka tokie vaidmenys kaip M. Bellucci, susitvarko su tuo? Juk neįmanoma nieko nejusti vaidinant prievartavimo scenoje, po to kai kuriems aktoriams gali ir psichologinių problemų atsirasti. Toji scena atrodė tikroviškai ir galiu palyginti ją su dar vienu matytu, tik kito žanro filmu – I Spit on Your Grave (1978), kurio antrąsyk nesiryžčiau žiūrėti dėl itin nemalonaus jausmo, kuris neapleido visos peržiūros metu.

Juosta nufilmuota įdomiai. Jei būčiau žiūrėjusi didesniame ekrane ir nenukreipusi karts nuo karto dėmesio į pvz. valgomą sumuštinį, tik visą laiką būčiau įbedusi akis į vaizdą, tikiu, kad būtų galėjęs filmas ir supykinti ar bent jau galvos skausmą sukelti. Kamera juda 360 laipsnių kampu, ypač pradžioje vos mėgindavau įsižiūrėti į rodomą siluetą, kamera nusisukdavo į visai kitą pusę. Ji judėjo greitai ir nenuspėjamai, spalvos- mirguliuojančios. Vėliau kameros darbas ,,sunormalėja“, tik pačioje pabaigoje akims duodamas ,,malonumas“ kurį laiką žiūrėti į blyksintį ekraną.

Ar antrą kartą žiūrėčiau, nežinau, bet vieną kartą pamatyti verta.

7/10

Rež.: Gaspar Noé, vaidina: Monica Bellucci, Vincent Cassel, Albert Dupontel, 2002 m., Prancūzija, prancūzų k., 97 min

264> The Brothers Grimm / Broliai Grimai

 

Du broliai – folkloro rinkėjai ir artistai Vilhelmas ir Džeikobas Grimai keliauja per Vokietiją. XIX a. Vokietijoje gyvenimas nėra paprastas ir broliams pragyvenimui uždarbiauti tenka ne
visada dorais būdais… Vilhelmas ir Džeikobas, pasitelkę pagalbon neribotą fantaziją ir kaimiečių prietarus, uždarbiauja „išvarydami“ iš apylinkių raganas, demonus ir kitas piktąsias dvasias. Bet kartą jie priversti susidurti akis į akį su tikra magija ir nematytomis būtybėmis.

Tikrai įdomu bus tiems, kurie mėgsta fantastinius nuotykių filmus. Pati nesu didelė panašių filmų mėgėja, tačiau pamaniau, kad bus įdomu vien todėl, kad filmas surištas su pasakomis, o ir vaidina Heath Ledger (noriu pamatyti visus filmus, kuriuose jis vaidino). Tie, kas yra skaitę brolių Grimų pasakas, turėtų atpažinti ne vienos pasakos motyvus. Įdomiai žiūrėjosi, kaip visas pasakas supynė į vieną kino juostą, kuriose vietose nusprendė jas panaudoti.

Pamenu, kai tik pasirodė šis filmas kino teatrų ekranuose, kabojo didelės iškabos su Monica Bellucci, taigi, galvojau, kad ji vaidins gan nemenką vaidmenį. Na, iš vienos pusės, jos vaidmuo svarbus, nes ji ir užvirė visą šią košę. Bet iš kitos pusės, ją rodė ne tiek ir daug.

Šis filmas priskiriamas gan skirtingiems žanrams: komedijai ir trileriui. Ir buvo gera matyti, kad tiek vieno, tiek kito bruožų atrasti tikrai nesunku. Buvo vietų, kai smagiai juokiausi, tačiau buvo ir tokių, kurios dideliame ekrane tikrai būtų padariusios nemenką įspūdį ir tokios, dėl kurių siūlyčiau mažamečiams šio filmo nežiūrėti (nebent jie nesibaimina baisesnių filmų). Vaizdo efektai tikrai neprasti.

Tačiau nepasakyčiau, kad filmas itin įtraukė, nepaisant veiksmo, kurio tikrai nemažai, man pasidarė netgi nuobodoka. Na, bet sakykime Hario Poterio filmų fanė irgi nesu, nors pastarieji pasižymi tikrai labai gerais spec. efektais ir ,,Brolių Grimų“ net lyginti negalima su tuo, ką mačiau žiūrėdama paskutiniąją Poteriados dalį.

Ai, o pabaiga pasirodė labai smagi.

6/10

Rež.: Terry Gilliam, vaidina: Matt Damon, Heath Ledger, Monica Bellucci, Lena Headey, 2005 m., JAV, Didžioji Britanija, Čekija, 118 min