807> The Imitation Game / Vaizduotės žaidimas (2014)

Rež.: Morten Tyldum
Vaidina: Benedict Cumberbatch, Keira Knightley, Matthew Goode
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, 114 min
Žanras: biografinė karinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Prisipažinsiu, tai buvo labiausiai dominantis filmas iš visų šių metų ,,oskarinių“. Taip, nei Boyhood, nei Birdman kol kas manęs pernelyg netraukia, bet bent jau pastarąjį tikrai žadu žiūrėti.

The Imitation Game – tai filmas apie matematiką Alaną Turingą. Nors matematikas – per menkas apibūdinimas. Jis buvo genijus ir ne kitaip. Taigi, Alanas ir dar keletas talentingų vyrukų pakviečiami slaptam planui II pasaulinio karo metu: jie turi iššifruoti ,,Enigmos“ kodą, kad padėtų Didžiajai Britanijai pasiekti pergalę kovojant kare.

Sakysit – matematika? neįdomu visai! Kas per nuobodybė. Bet anaiptol. Alanas Turingas buvo keistuolis, tačiau pernelyg talentingas, kad į jį visiškai būtų nekreipiama dėmesio. Dėl savo keistumo jis nebuvo mėgiamas, tačiau jo protui pasipriešinti nebuvo galima dėl paprastos priežasties: idėjos jo galvoje virsdavo į itin gerą apčiuopiamą rezultatą. Benedict Cumberbatch savo vaidmenį atliko išties gerai. Apskritai, jo veikėjo charakteris yra išplėtotas, pažvelgta tiek į vaikystę, tiek į suaugusiojo gyvenimą tuo laikotarpiu, kai buvo kuriama ,,Enigmos“ kodą galimai šifruojanti mašina. Atskleidžiamas jis ir kaip genijus, užsispyręs ir siekiantis savo tikslų, ir kaip vienišas bei paslaptį turėjęs nešiotis su savimi žmogus. Pažvelgta į šią asmenybę iš įvairių pusių, tad žiūrėti buvo įdomu. Keira Knightley, kuri kaip ir Benedict, yra irgi nominuota Oskarui (nors spėju, kad tikriausiai nei vienas negaus), suvaidino stereotipus griovusią ir savo tikslų siekusią protingą moterį. Ir tai ji darė natūraliai ir neperspaustai. Kiti aktoriai (tarp jų ir mano mylimas M. Goode) pasirodė taip pat gerai, taip prisidėdami prie bendros juostos sėkmės.

Siužetas įtraukiantis, atmosfera sukurta tinkamai. Nepamirštama ir to, kad vyko karas, taigi, karts nuo karto parodydavo scenų iš karo lauko ar dokumentinių kadrų – nors jų buvo minimaliai, tačiau pakankamai, kad filmas atrodytų aprėpiantis viską, ko šiai kino juostai reikia, bei išpildytas iki paskutinės minutės.

Ir nesvarbu, kad galima nuspėti filmo baigtį. Ir nesvarbu, kad po pusės filmo pasigooglinau apie A. Turingą ir tokiu būdu sužinojau svarbių filmo pabaigos detalių, vis vien lygiai taip pat buvo įdomu žiūrėti, net nenorint sukėlė įvairių emocijų: ir liūdesio, ir pykčio, ir džiugesio. Šios emocijos keitė viena kitą viso filmo metu, o pabaigus žiūrėti net sunku pasidarė nuo užgriuvusių minčių.

8/10

641> Hodejegerne / Headhunters / Galvų medžiotojai

Apie šį filmą, kuris pastatytas pagal garsaus detektyvinių trilerių rašytojo Jo Nesbo romaną, girdėjau jau kurį laiką daug gerų komentarų, tačiau esminė priežastis, dėl kurios nusprendžiau būtinai jį pažiūrėti buvo aktorius Nikolaj Coster-Waldau, daugeliui gerai žinomas kaip Džeimis Lanisteris iš Game of Thrones. Buvo įdomu pamatyti jį kitame amplua. Nors… Ir čia jis vaidina blogiuką.

O filmas pasakoja apie paveikslų vagį Rodžerį, kuris kompleksuoja dėl žemo ūgio ir, bijodamas prarasti gražuolę žmoną, ją lepina įvairiais brangiais daiktais. Vieną dieną žmona supažindina su Klasu, neseniai apsistojusiu apylinkėse. Rodžeris sužino, kad Klasas turi namuose garsų ir daugybės pinigų vertą paveikslą, tad pasiūlo šiam darbą. Bet netrukus viskas pasisuka ne visai taip, kaip planuota.

Skandinavai turi savo braižą, kuris ir čia pastebimas gan ryškiai. Šaltos spalvos, minimalizmas, nevengiama rodyti žiaurumų, kraujų, na, ir bendra atmosfera tokia specifinė. Net užsinorėjau pažiūrėti Millenium trilogijos dvi nematytas dalis, kuriose viso to, manau, irgi netrūks.  Filmas įsivažiavo lėtai – taip buvo dėl to, kad visai nepajutau simpatijos pagrindiniam personažui. Kartais atrodė graudžiai, kartais – juokingai, tiesiog kaip nevykėlis, kuriam kažkodėl sekasi. Ir visgi, pabaigus žiūrėti norisi pripažinti, kad nėra jis nevykėlis, jei tokią gerą galvą ant pečių nešioja. Jau minėtasis N. Coster – Waldau, atlikęs Klaso vaidmenį, sudomina, kadangi apie jį sklando paslaptys, kurias taip ir norisi išrišti. Antroje filmo pusėje, kai veiksmo – iš tiesų pakankamai, o be viso to ir visos paslaptys ima aiškėti, Klasas atsiskleidžia kaip bejausmė būtybė, kuriam nėra jokių ribų. Tinka jam blogiukus vaidinti, nors tu ką. Pats siužetas – pripainiotas, pradžioje net ir nesuvokiau, dėl ko čia visa košė užvirė ir kaip taip greitai Rodžerio veiksmai buvo įminti, tačiau vėliau ima aiškėti, kad ne viskas taip, kaip iš pažiūros atrodo, nors, tiesą pasakius, pabaigą nuspėti nebuvo sunku, nors kažkam gal ir bus netikėta. Vietomis įtampa jaučiama visai neblogai, tad už tai pliusas, bet pripažinsiu, buvo nemaži lūkesčiai, kurių visgi visiškai išpildyti filmui nepavyko.

7/10

Rež.: Morten Tyldum, vaidina: Aksel Hennie, Synnøve Macody Lund, Nikolaj Coster-Waldau, 2011 m., Norvegija, Vokietija, norvegų k., 100 min