767> Mulholland Dr. / Malholendo kelias (2001)

Rež.: David Lynch
Vaidina: Naomi Watts, Laura Harring, Justin Theroux, Billy Ray Cyrus
2001 m., JAV, Prancūzija, 147 min
Žanras: drama, mistinis trileris
imdb nuoroda čia.

Galvojau pasilikti aprašymą rytojui, bet kol dar gyvi įspūdžiai rašau dabar. Manau, kad bent jau girdėję apie šį filmą tikrai esate, o ir aš pati seniai apie jį žinojau, o šiemet net ir kelissyk buvau įsijungusi, bet galop vis persigalvodavau – buvo baisu, kad nesuprasiu, kad bus per daug ,,protingas“ jis man. Bet šįvakar pamačiau, kad be reikalo jo vengiau.

Filmas prasideda gan paprastai. Betė trokšta būti žymia aktore, tad atvyksta į Holivudą bei apsistoja savo tetos bute, kol ji išvykusi į kitą šalį dirbti. Tačiau savo namuose ji atranda moterį, kuri prisipažįsta, jog pateko į avariją ir dabar nieko neprisimena. Jos kartu ima aiškintis, kas tokia išties yra Rita.

Ir net nepastebiu, kaip mane užliūliuoja tas pakankamai lengvai sekamas siužetas. Daugiau klausimų kyla tik su kitomis siužetinėmis linijomis, tačiau per daug į galvą neėmiau: juk per pustrečios valandos vis vien išaiškės, kas ten vyksta. Retkarčiais prisimindavau anksčiau skaitytas mintis apie šį filmą, tuomet mėgindavau kažką ,,nematomo“ įžiūrėti, bet galop numojau ranka. O tuomet ateina metas, kai viskas kardinaliai pasikeičia. Galvoje viskas susijaukia, norisi stabdyti filmą tam, kad susidėliočiau nors keletą minčių apie tai, kas čia įvyko, kaip paaiškinti, ką rodė iki tol, kur čia tiesa, o kur melas. Iki paskutinės minutės paskutiniai taškai taip ir nesudedami ekrane, reikia pačiai juos mintyse susidėlioti. Štai toks tas garsusis D. Lynch šedevras.

Pasirodo, nesu jau tokia beviltiška, nes daugmaž šį tą susidėliojau taip, kad atrodytų logiška, pati, o pasibaigus filmui nesusilaikiau nepaskaičiusi kitų nuomonių. Įdomių variantų prisiskaičiau, bet kaip supratau, bene populiariausia versija toji, apie kurią ir pati sugalvojau, taigi, pasvarsčiusi ir prisiskaičiusi dar kiek labiau ėmiau suvokti, kas ten buvo rodoma (ar bent man taip atrodo, kad tai buvo norėta parodyti, nes ,kiek skaičiau, D. Lynch nesiruošė aiškinti, kaip ten viskas iš tikrųjų). Bet ateity norėčiau pažiūrėti dar sykį ir atkreipti dėmesį į  detales.

Painumas, įtarinėjimas, intriga – to netrūksta šioje kino juostoje. Galbūt vietomis pradžioje buvo nuobodesnių scenų, bet kuo toliau, tuo klausimų daugėjo, norėjosi atsakymų, kuriuos gauti išties nelengva, o ir kulminacija puiki. Dabar jau esame gan išlepinti tų visų vadinamų mindfuck‘ų, pati net ir vengti ėmiau tokių, nes nebeįdomu, ypač, jei atomazga išaiškėja kaip dar viena ,,tu iš tikro miręs“ ar ,,tu iš tikro žudikas, o ne auka“ versija. Tačiau Mulholland Dr. yra vienas geriausių šio ,,žanro“ pavyzdžių, kai net ir prisižiūrėjus viską logiškai sudėlioti į stalčiukus ne taip ir lengva.

Filme sužiba Naomi Watts, kuriai šis filmas ir atvėrė plačiau duris į tolimesnę sėkmingą karjerą. Vaidmuo stiprus, įtikinamas ir tikrai ne vienas lengviausių. Būdama visišku kontrastu Ritai, ji vis tiek sugebėjo pasivogti visą dėmesį sau.

Iš to, kas nustebino (nepaisant siužeto vingių), norisi paminėti keletą išties juokingų scenų, kurios buvo netoli absurdo ribos. Ir visiškai nesitikėjau išvysti M. Cyrus tėvelį vaidinantį. Kažkaip buvau įsitikinusi, kad jis tik kokiuose nors Disney filmuose tesirodo.

Ir vos nepamiršau: muzikinis takelis įsimintinas, o viena ispaniška daina tiesiog tobula. Būtinai susirasiu.

9/10.

675> King Kong / King Kongas

Trijų valandų nuotykių drama nukelia mus į 1933-ųjų Niujorką, kur itin ambicingas filmų prodiuseris savo filmavimo grupę bei aktorius laivu išplukdo į paslaptingą salą. Čia jau labai greitai pagrindinio vaidmens atlikėja Ana tampa didžiulės beždžionės įkaite.

Kai vienai draugei pasakiau, kad norėčiau kada nors pažiūrėti šį filmą, išgirdau visišką nepritarimą, apskritai, mano šis noras jai juoką sukėlė. Tačiau tai nenumaldė noro pažiūrėti, juolab, kad ji pati nematė filmo, tad tokia išankstinė nuomonė skamba nei šiaip, nei taip.

Pripažinsiu, tiksliai siužeto nežinojau, tik tiek, kad apie beždžionę. Tad pabaiga pakankamai įtraukė, nes buvo įdomu sužinoti, kaip viskas pasisuks iki tol, iki kol susitiks su beždžione. Na, to susitikimo reikia išties palūkėti, bent jau valandą tai tikrai. Iki tol stebėti galima maloniai nustebinančią Jack Black vaidybą: jo vaidinamo personažo užsidegimas pavydėtinas, o su kiekviena scena didėjantis beprotiškumas padaro jo vaidmenį įsimintiniausią iš visų.

Naomi Watts čia atlieka pagrinde tik gražios merginos vaidmenį, kuriai visą laiką tik liūdnomis akimis reikia žiūrėti į visus, o ypač į King Kongą. Kartais tas vienodas žvilgsnis imdavo erzinti, na, bet kaip kitaip jai bežiūrėti tokiomis aplinkybėmis. Gerai, kad bent infarktas neištiko. Be jos pasirodo ir Adrien Brody, Jamie Bell ir kt., tačiau J. Black mano nuomone, šį kartą pasirodė geriausiai.

Siužetas įvairavo. Pirmoji valanda įdomi, nes smalsu, kaip viskas čia vyks. Antroji valanda – fantastiška. Daug įtampos, veiksmo, tiesiog sunku buvo atitraukti akis. Ypač įspūdį darė įvairūs padarai, o ypač milžiniški vabalai – maniau, naktį košmarus sapnuosiu.

O tuomet atėjo trečioji valanda, kurios man visiškai nebereikėjo. Mano nuomone, buvo galima viską užbaigti po poros valandų gražiai, o ne sugalvoti dar vieną ilgą siužetinį vingį. Ypač, kai jame labai daug verksmų ir meilės… Gražu, saldu, netgi per daug saldu. Ir net tinkama pabaiga (na, nes kaip kitaip baigtis gali tokia istorija?) nepakeitė nuomonės, kad to trečio trečdalio visiškai nereikėjo.

Na, bet tikrai nenusivyliau, nes lūkesčių gal ir nebuvo tiek daug, norėjosi tiesiog įdomiai praleisti laiką. Taip ir buvo. 7/10

Rež.: Peter Jackson, vaidina: Naomi Watts, Jack Black, Adrien Brody, Thomas Kretschmann, Colin Hanks, Jamie Bell, Andy Serkis, Kyle Chandler, 2005 m., JAV, Vokietija, Naujoji Zelandija, 187 min

387> Lo imposible / The Impossible / Pragaras rojuje

Tai tikrais įvykiais paremta istorija, nutikusi 2004-aisiais. Šeima: Marija, jos vyras Henris bei trys vaikai, iškeliauja į Tailandą atšvęsti Kalėdų. Tačiau jų idilė trunka neilgai, kadangi užklumpa cunamis. Marija su vyresnėliu Luku nubloškiami vienur, o Henris su kitais dviem sūnumis- kitur. 

Skaičiau prieš tai pačių įvairiausių atsiliepimų ir jie buvo gan vidutiniai, tačiau noro pažiūrėti filmą, kurį jaučiau jau labai seniai, kai dar tikriausiai nebuvo pirmas trailer’is paskelbtas, tai nenuslopino, tuo labiau, kad pagrindinius vaidmenis atlieka tokie geri aktoriai kaip Ewan McGregor ir Naomi Watts. Ir dabar, peržiūrėjusi, galiu pasakyti, kad taip, nėra jis įspūdingas, tačiau vidutiniu ar neįdomiu jo vadinti tiesiog negalėčiau..

Taigi, visos šios katastrofos centre- turtinga turistų šeima, kurie galvojo, kad čia praleis ramiai Kalėdas ir tikrai nesitikėjo, kad juos galėtų užklupti kas nors panašaus (kitu atveju jų tikrai čia nebūtų buvę). Esu skaičiusi komentarų, kuriuose žiūrovai retoriškai klausė, kodėl kūrėjai pasirinko rodyti turtuolius, o ne vietinius, pritarčiau tiems komentatoriams, kad pasirinkus kitokius veikėjus, ir pats filmas būtų kiek kitoks, bet.. Kūrėjai pasirinko rodyti situaciją iš turistų perspektyvos, tad ir vertinkime tai. Taip, galbūt medicininė pagalba teikiama turistams greičiau, bet ką kalbėti apie šoką: juk jie yra visiškai svetimoje vietoje, kur susikalbėti gali tik su maža dalimi gyventojų, kurie yra lygiai tokie patys kaip tu pats- turistas, trokštantis surasti savo šeimos narius ir įsitikinti, kad jiems viskas gerai, jie nepažįsta vietų ir jaučiasi visiškai vieniši. Be to, mirtis gali aplankyti kiekvieną, tad šioje vietoje netekties skausmas lygiai toks pats yra tarp visų žmonių. Ir tą skausmą galima įžiūrėti šiame filme, man pačiai buvo sunku žiūrėti kelis momentus, kai jau jaučiau, kad ašaros tuoj pradės veržtis. Liūdnas, tragiškas filmas, kuriame katastrofa prasideda kone pradžioje (o aš maniau, kad kiek ilgiau truks ,,įžanga“), o kas svarbiausia, tai kad cunamis trunka visai neilgai: kelias sekundes, bet padaro siaubingai daug žalos. Ir Naomi Watts išties šiame filme puiki, nė nekyla dvejonės dėl to, ar ji buvo verta Oskaro nominacijos. Visa atmosfera, nuotaika sukurta tinkamai, pradžioje rodyti fantastiško grožio gamtos vaizdai greitai pakeičiami į liūdnus, bet ne ką mažiau įspūdingus, o už muzikinį takelį šiam filmui skirčiau dar vieną pliusą.

Tik tiek, kad man truputį vyriausiasis sūnus Lukas atrodė pavaizduotas pernelyg didvyriškai, apskritai, vaikų vaidyba kažkokia ne itin įtikinama man pasirodė. Na, ir pabaiga. Taip, galbūt ten niekas nešokinėja iš džiaugsmo, kadangi tai, ką patyrė, tikriausiai išliks atminty visą gyvenimą, bet vis dėlto, norėjosi kiek kitokios pabaigos..

Filmas vertas žiūrėjimo. 7/10

Rež.: Juan Antonio Bayona, vaidina: Naomi Watts, Ewan McGregor, 2012 m., Ispanija, 114 min

263> You Will Meet a Tall Dark Stranger / Kai sutiksi žavų tamsiaplaukį

Pasakojama apie dvi sutuoktinių poreles: Alfio ir Helenos bei jų dukros Sali ir vyro Rojaus. Čia rodomi jų lūkesčiai, svajonės, siekiai, kilusios problemos bei įvykiai, apvertę jų gyvenimus aukštyn kojom.

Woody Alleno filmai man patinka dėl dialogų, kurie skiriasi nuo tų, kurie yra kitų režisierių filmuose. Paprasti, natūralūs, neperspausti- tokie man jie yra. Dar patinka tai, kad nestokojama žavaus ir mielo humoro. Kad jau pradėjau girti, tai paminėsiu ir tą faktą, kad patinka, jog Allen’o filmams būdingas skirtingų kartų bendravimas, kai yra sugriaunamos ribos tarp metų skirtumo ir pašnekesio dalyviai tampa lygiaverčiais partneriais. Visa tai, ką išvardinau, galima rasti ir šioje kino juostoje.

Vaidina nemažai žinomų aktorių. Naomi Watts, Antonio Banderas, Anthony Hopkins- šie vardai žinomi kone kiekvienam. Smagu buvo pamatyti Freida Pinto (išgarsėjo ,,Slumdog Millionaire“), kuri čia atliko mielą vaidmenį. Na, bet kalbant apie personažus, tai visi spalvingi ir skiritingi, turintys savų keistenybių. Tuo man ir patinka W. Alleno filmai- čia nebūna nuobodžių veikėjų.

Dargi patinka man, kad būna pasakotojas, kuris karts nuo karto įsiterpia. Net ir kreipimasis į žiūrovus žiūrint tiesiai į kamerą, kurį pastebėjau jau nebe pirmame šio režisieriaus filme, man buvo laiku ir vietoje.

Vis dėlto iš siužeto norėjosi šiek tiek daugiau, kiti W. Allen’o filmai buvo įdomesni. O ir labai pritrūko aiškesnės pabaigos..

6/10

Rež.: Woody Allen, vaidina: Gemma Jones, Anthony Hopkins, Naomi Watts, Josh Brolin, Freida Pinto, Antonio Banderas, Lucy Punch, 2010 m., JAV, Ispanija, 98 min

252> The Painted Veil / Nutapyta

Kaip seniai norėjau jį pamatyti. Na, ir pagaliau tas rytas išaušo.

Filmas pastatytas pagal W. Somerset Maugham to paties pavaidinimo (liet. ,,Dažytas Vualis“) romaną. 20-ieji XX a. metai. Žavingoji Kiti – aukšto luomo moteris, išteka už jauno daktaro Volterio. Sutuoktiniams išvažiavus į Šanchajų, Kiti įsimyli kitą vyrą. Sužinojęs apie žmonos neištikimybę, įsirūstinęs Volteris nusprendžia vykti į mažą kinų kaimelį, kur siaučia cholera. Kelionė po egzotiškus kraštus, keisti svetimo ir priešiško pasaulio papročiai, nuolatinė rizika bei daugybė išbandymų suteiks sutuoktiniams naują santykių prasmę, tačiau ar pavyks Kiti iš tikro pamilti Volterį?..

Man labai patinka lietuviškas šio filmo vertimas, nes jis tiksliai apibūdina šį filmą: nutapytas. Būtent toks ir yra filmas. Vaizdai- nuostabūs, atrodo, lyg būtų atidirbta kiekviena detalė. Daug spalvingos gamtos, daug gražių kostiumų, atmosfera sukurta puikiai.

Siužetas iš pažiūros gan paprastas, bet sugeba sužavėti iki pat sielos gelmių. Va, dar ir dabar ašarotomis akimis sėdžiu. Net ir paprasčiausią, banaliausią meilės istoriją galima paversti jei ne šedevru, tai tikrai geru filmu, pasitelkus fantaziją.

Muzikinis takelis labai gražus: skamba daug instrumentinės muzikos. Pabaigoje skambėjo paprasta, tačiau miela daina, kuri mane dar labiau sujaudino, nors jau ir taip emocijos ėjo per kraštus.

Buvo keista matyti Edwardą Nortoną tokiame vaidmenyje. Esu pripratusi jį matyti kaip velnių priėdusį vyruką, o čia jis- visiška priešingybė: tylus, ramus, galantiškas. Jo tylumas buvo pliusas, nes ir filmas- pakankamai lėtas, buvo nemažai akimirkų, kai nereikėdavo nė vieno žodžio, užteko žvilgsnių, tam tikrų gestų. Tai ir gražiausia: kai suprantama be žodžių.

Kiti: It’s raining cats and dogs.
Kiti: I said it’s raining cats and dogs.
Volteris: Yes, I heard you.
Kiti: You might have answered.
Volteris: I suppose I’m not used to speaking unless I’ve something to say.
Kiti: If people only spoke when they had something to say, the human race would soon lose the power of speech.

Taip, apsiašarojau ne be reikalo. Visgi tema- choleros siautėjimas- ne iš lengvųjų. Pakankamai liūdnas filmas, nors buvo ir šviesių, gražių momentų.

Būna filmų, kuriuos pažiūrėjus trūksta žodžių. Bet ateina pojūtis, kad dar kurį laiką jis tikrai man neišeis iš galvos. Toks man yra The Painted Veil.

Rekomenduoju. Pati, be abejonės, rašau 10/10

Rež.: John Curran, vaidina: Naomi Watts, Edward Norton, Liev Schreiber, 2006 m., Kinija, JAV, Kanada, 125 min

208> Ned Kelly / Kelly gauja

Australija, 1871–ieji. Šešiolikmetis Nedas Kelly suimamas dėl kaltinimų vagyste. Paaugliui tai jau nebe pirmas nesusipratimas su policija. Kai policijos pareigūnai išprievartauja jo seserį Keitę, o Nedą ir jo motiną apkaltina pasikėsinimu juos nužudyti, jaunuolis pabėga iš kalėjimo ir pradeda keršyti už savo šeimą.
Kartu su jaunesniuoju broliu ir dviem draugais Nedas ima siaubti aplinkinius miestelius ir plėšti bankus. Todėl jo nesugebantys sučiupti policininkas paskelbia Nedą Kelly ieškomiausiu nusikaltėliu.

Jei ne Heath Ledger, tai matyt šiuo filmu net nebūčiau susidomėjusi. Na, be abejo, dar pridėkime Orlando Bloom bei Naomi Watts ir gausime filmą su būreliu gerų aktorių. Tačiau, kaip dažnai nutinka, geri aktoriai dar nereiškia, kad ir filmas bus geras. Kaip ir minėjau, tokiu filmu tikrai nebūčiau susidomėjusi, kadangi šiame filme pagrinde vien šaudymai, apiplėšimai ir bėgimas. Toks asmuo kaip Nedas Kelly iš tikrųjų egzistavo ir yra visų gerbiamas asmuo Australijoje, jis vienų laikomas herojumi, o kitų- piktadarys. Beje, H. Ledger yra autralas, todėl nenuostabu, kad jam ir atiteko Nedo vaidmuo. Orlando Bloom, vaidinantis Nedo bendražygį Džozefą, atliko beveik lygiavertį vaidmenį, kadangi visur jie buvo kartu. Ir ši aktorių pora man patiko. Be to, jiems tinka tokie ,,senoviniai“ vaidmenys.

Filmas gan nuobodus šiaip jau, nes pakankamai vyriškas (dėl visų tų šaudymų). Iš tikrųjų, net ir nebesusigaudžiau tarp visų tų valdžios vyrų, nes jų tikrai nemažai.. Kas patiko, tai įdomus sprendimas apsisaugoti nuo kulkų. O pabaiga- gana tikėtina.. Liūdna pasidarė žiūrint, kaip viskas baigėsi..

Na, žiūriu, taip ir nepasakiau beveik nieko konkretaus. Tiesiog ne tas filmas, kuris būtų sudominęs ar kažką palikęs manyje.

Rašau 5/10

Rež.: Gregor Jordan, vaidina: Heath Ledger, Orlando Bloom, Geoffrey Rush, Naomi Watts, Emily Browning, 2003 m., Australija, Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV, 110 min

 

195> 21 Grams / 21 gramas

Tai filmas apie tris visiškai nepažįstamus žmones: Paulą, kuriam būtina širdies transplantacijos operacija, buvusį nusikaltėlį Džeką, kuris išėjęs į laisvę pasirenka Dievo žodžiu grįstą gyvenimą, ir Kristiną- sėkmingai ištekėjusią už rūpestingo vyro ir auginančią dvi gražias dukreles. Šiuos žmones atsitiktinai sujungia autoavarija.

Tačiau filmas kiek sudėtingesnis nei gali pasirodyti. Mat režisierius padaro įdomų kūrybinį sprendimą: filmas sudėliotas iš skirtingų epizodų, kurie nėra nuoseklūs, kadangi veiksmas peršoka į priekį arba grįžta atgal. Todėl iš pradžių protas truputį susijaukia, nes bandai suvokti, kas ten vyksta, ypač, kai aš nė nežinojau, apie ką šis filmas. Skaičiau komentarą, kad kažkuris žiūrovas tik pabaigoje viską suprato, tačiau nelabai suvokiu, kodėl taip vėlai. Taip, visi galai suvedami pačioje pabaigoje, bet užtenka vos pirmojo pusvalandžio, kad viską sudėliotum į savas vietas. Ir toks rodymas man patiko.

Kiekvienas veikėjas išgyvena savo asmeninę dramą. Griūva buvę įsitikinimai, nelieka noro gyventi, grįžtama į pradinį gyvenimą, koks buvo dar tada, prieš laimingąjį etapą. O ir kokia toji gyvenimo kaina? Kam turi dėkoti, kad dar tęsi gyvenimą? Ar dar norėsis toliau tęsti šią būtį, kai viskas tiesiog slysta iš rankų?..

Aktoriai puikūs. Jau matau, kad Sean Penn ekrane stebėsiu dar ne kartą, nes filmai su juo- išties geri. Kiti du pagrindiniai aktoriai, kurie man irgi patinka, buvo nominuoti Oskarams už vaidybą šiame filme. Tai- Naomi Watts ir Benicio Del Toro.

Geras filmas su puikiai perteiktomis emocijomis. O filmo struktūra prisideda prie to, kad tiesiog nesinori atitraukti akių. Rekomenduoju.

9/10

Rež.: Alejandro González Iñárritu, vaidina: Sean Penn, Benicio Del Toro, Naomi Watts, Melissa Leo, 2003 m., JAV, 124 min

132> Funny Games U.S. / Pakvaišę žaidimai

Jau kurį laiką galvoje sukosi noras pažiūrėti kokį nors panašų filmą, taigi, įsijungiau šį. Šiaip jau norėčiau pamatyti originalą, bet kadangi pirmasis papuolė remake’as, tai ir pažiūrėjau jį. (Tiesa, remake’as darytas to paties režisieriaus)

Pasakojama apie šeimą, atvykusią paatostogauti viloje prie ežero. Netrukus joje pasirodo porelė vaikinų. Ir išeiti jie tikrai neketina..

Geras, psichologiškai stiprus trileris, kurio centre nežinia dėl ko ramybėje nepaliekantys nepažįstamieji ir kankinama šeima. Nėra čia beveik nei kraujo, nei jokių šlykštybių, visa įtampa kuriama veiksmais ir kalbėjimu. Abu vaikinai primena visiškus psichopatus, kurie vieną minutę šneka apie vieną,  o kita- visai apie ką kita. Stebėtinas šaltumas ir nekaltumas padarius kokią blogybę, beprotiškas ramumas ir mąstymas apie valgį ganėtinai dažnai šokiruoja.

Kalbant apie aukas, tai jie gan įtikinamai verkia, pyksta, bėga, džiovina telefoną… O telefonas savo ruožtu sušlampa, išdžiuvęs neveikia, kai tik pradeda veikti, ima ir išsikrauna baterija, o pakrovimo laidas tikriausiai kokiam automobilyje.. Bet šiaip jau tų klišių, kurios būdingos tokiems filmams, ne tiek ir daug. Todėl ir stebina.

Žiūrėti įdomu, įtampa neslūgsta iki pat paskutinės minutės, tikėjimas, kad išsigelbės, kybo tiesiog ant plauko, o tiedu- tiesiog pasmerkti tolesniems darbeliams, kad net nesitiki, jog jie žus ar bus nužudyti…

Rekomenduoju! Rašau 8/10

Rež.: Michael Haneke, vaidina: Naomi Watts, Tim Roth, Michael Pitt, Brady Corbet, 2007 m., JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, Austrija, Vokietija, Italija, anglų k., 111 min.

118> Stay / Pasilik

Radau šį filmą gal prieš savaitę, bet tik šiandien prisiruošiau pažiūrėti. Ir jis mane tikrai sutrikdė..

Pasakojama apie psichiatrą Semą, kuris stengiasi išgelbėti pacientą- jauną dailės studentą- nuo savižudybės.

Ir tai yra ne šiaip kokia paprasta drama, kurioje viskas aišku kaip du kart du. Jei pradžia ir žada kažką paprasto, tai kuo toliau, tuo labiau supratau, kad… Nieko nebesuprantu. Kažkas vyksta, vieni dingsta, kiti atsiranda, veiksmai kartojasi du, tris, kiti- dar daugiau kartų. Pamažu nyksta riba tarp realybės ir fantazijų, nes paprasčiausiai imi nebesuvokti, kur yra kas. O svarbiausia tai, kad net ir pabaigusi filmą galutinai nesuvokiau, kas ten įvyko. Tam pasitarnavo internetas ir greitai viskas susidėliojo į savo vietas (nors dar nevisiškai, tai iš tų filmų, kurie turi susigulėti). Parinkti puikūs aktoriai (R. Gosling, Ewan McGregor, Naomi Watts), siužetas painus ir dėl to nė kiek nenuobodus. Bet patariu viską atidžiai stebėti, tuomet pabaigoje liks mažiau klaustukų. O mintis filmo tikrai gera ir įdomi. Man priminė filmą The Jacket.

Man patiko. Rašau 8/10 ir rekomenduoju mistinių filmų gerbėjams.

Rež.: Marc Forster, vaidina: Ewan McGregor, Naomi Watts, Ryan Gosling, Elizabeth Reaser, 2005 m., JAV, anglų k.,  99 min.