1067> About a Boy / Gyvenimas pagal jį (2002)

Prireikė laiko atgaminti, kas čia per filmas, nes pamenu tik tiek, kad su H. Grant ir kad buvo jį persekiojantis berniukas. O kas, kaip, kodėl, galvoje atsikūrė tik pažiūrėjus keletą foto. Toks gan mielas filmas, gal kažkas sakytų, kad kalėdiniam laikotarpiui tinkamas, o aš nė nedrįsčiau prieštarauti. Visgi kažkodėl lūkesčiai buvo sukurti didesni, o pasirodė, kad čia vienas tų tokių, kur viskas kaip ir normaliai, bet trūksta šiek tiek, kad bent ilgėliau galvoje išliktų.

6/10

imdb

996> Mad Max: Fury Road / Pašėlęs Maksas. Įtūžio kelias (2015)

Pamenu, visi tik ir kalbėjo apie šį filmą. Turiu pažįstamą, kuri peržiūrėjo Mad Max: Fury Road nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Tuo tarpu stebėjau visą šį pamišimą gan ramiai, nes buvau nusiteikusi, kad tai nėra mano žanro filmas, kad man jis nepatiks ir kad tik gaišiu laiką jį žiūrėdama.

Ir kaip teko nustebti, kai šį rudenį atsitiktinai jį pamačiau rodant per tv rugsėjo mėnesį. Nors galutiniame įvertinime tik 7 įrašiau (nes vis tiek lieku prie nuomonės, kad tai nėra mano tipažo filmas), bet galiu pasakyti, kad paliko išties neprastą įspūdį. Iš pradžių dar teko susigaudyti, kas vyksta ir kodėl, o tuomet beliko susitelkti į veiksmą ir žiūrėti, stebėti, spėlioti, kas ir kaip toliau bus. Atrodo, gan monotoniškas veiksmas (vos ne visą laiką kelyje, kažkas bėga, kažkas gaudo, kažkur sprogsta, kažkas gimdyt planuoja), bet įtraukė ir išlaikė dėmesį iki pat pabaigos, nors pamenu, akys merkėsi iš nuovargio, bet vis tiek net nebuvo minčių, kad kitą rytą susirasiu kur nors ir pažiūrėsiu pabaigą.

Gražus, traukiantis akį vizualiai, įdomūs personažai, kad ir kaip mažai apie juos sužinoma, gera pramoga, iš serijos ,,niekada nesakyk niekada“ (dėl vertinimo).

7/10

991> X-Men: Apocalypse / Iksmenai: Apokalipsė (2016)

Tikriausiai galėčiau suskaičiuoti ant rankų pirštų visus kartus, kai buvau įsijungusi televizorių per pastaruosius metus. Bet po to, kai visai džiaugsmingai atsitiktinai per televizorių buvo darsyk peržiūrėta Captain America pirmoji dalis (atskiro įrašo nedarysiu, nes vertinimas nepakito, kaip ir nuomonė, kad tai mielas ir šiaip fainas pramoginis filmas), kurį laiką vis žvilgteldavau į programą, ką rodo savaitgaliais televizijos kanalai. Tokiu būdu kažkurią liepos dieną užtikau X-Men: Apocalypse. Kaip tik šios dalies ir nebuvau mačiusi, tad įsijungiau. Prisipažinsiu, kad buvo keista neturėti galimybės sustabdyti filmo tada, kada aš noriu, ir tekdavo laukti reklamos, kad galėčiau nueiti kažkur.

Siužetas – nieko naujo, vėl kyla pavojus mutantams bei visam pasauliui, matome jau gerai pažįstamus veikėjus, atsiranda ir naujų. Ne per daug įsimintinas savo pastatymu ar kokiomis nors scenomis, tačiau pustrečios valandos (su reklamomis gavosi dar daugiau) neprailgo, man vis sukasi ant liežuvio galo žodis tvarkingas – nes būtent tokia ši dalis ir yra. Ko tikėjausi, to ir gavau, nei daugiau, nei mažiau (tiesa, prisiminiau, kad šią dalį ne taip palankiai sutiko kritikai kaip ankstesnes, tad ir lūkesčiai nebuvo užkelti), veiksmo užtektinai, tad pramoga gera, o tokį filmą įsijungus nieko daugiau ir nereikia.

Tuomet įvertinau 6/10, tiek ir paliksiu.

842> Warm Bodies / Šilti kūnai / Mūsų kūnų šiluma (2013)

Rež.: Jonathan Levine
Vaidina: Nicholas Hoult, Teresa Palmer, John Malkovich, Dave Franco, Analeigh Tipton, Rob Corddry
2013 m., JAV, Kanada, 98 min
Žanras: romantinė siaubo komedija
imdb nuoroda čia.

Vaizduojama apokalipsė. Pasaulyje belikę tik saujelė žmonių, kurie didžiule tvora atsitvėrę nuo kitos pasaulio pusės, kur vaikšto zombiai bei skeletai (zombių baisesnė atmaina). Džiulė su draugais priklauso kovotojams, kurie nori atrasti priešnuodžius. Vieną dieną jie išleidžiami už sienos surasti vaistus, tačiau netrukus juos užpuola išbadėję zombiai. Džiulės nuostabai, vienas zombis nusprendžia jos nevalgyti, o pagrobti ir vedasi į savo ,,namus“.

Galėčiau rasti ne vieną priežastį, dėl kurios atsisakyčiau šio filmo žiūrėti žinodama tiek, kiek žinojau prieš įsijungdama. Zombiai? Ne patys įdomiausi padarai. Meilės istorija tarp žmogaus ir zombio? Hmm, ar tik ne tas pats, ką jau matėme n kartų, tik būdavo žmogus ir koks nors kitas fantastinis padaras? Ką čia galima naujo sukurti? Ir apskritai, juk tais metais panašaus turinio filmai buvo štampuojami vienas paskui kitą. Ir kokybės nelabai rasta. Tad kodėl norėčiau pažiūrėti dar vieną? Ir žinot, aš būtent taip ir galvojau. Tačiau rekomendacija iš vieno žmogaus, po to – iš kito paskatino pasvarstyti ir duoti galimybę šiam filmui.

Kaip galima suprasti, mano lūkesčiai buvo nedideli, gal netgi kažkiek nusistačiusi prieš šį filmą buvau, bet gan greitai teko užmiršti, ką blogo apie jį galvojau, nes jis mane nustebino. Ir nustebino gerąja prasme.

Filmas yra gražiai struktūruotas. Pradedama nuo supažindinimo, kas ir kokie yra zombiai, su jų gyvenimo ypatumais. Centre – R, zombis, kuris ir pasakoja viską. Zombių eisena, mimikos – lyg ir standartinės, bet tuo pačiu pasirodė neperspaustos, nešaržuotos. Jie pristatomi kaip šalti, nemąstantys padarai, kurie tik vaikšto iš vieno galo į kitą, karts nuo karto atsitrenkdami vienas į kitą, bei karts nuo karto išlendantys iš savo buveinių pamedžioti. Jiems tinka tik žmonių mėsa, o smegenys – pati skaniausia dalis. Ir įdomiausia, nes valgydami žmogaus smegenis jie perima ir jo prisiminimus. O zombiai prisiminimų ir jausmų neturi, tad toks būdas jiems padeda prisiminti tam tikrus jausmus. Po supažindinimo su zombiais pereinama prie bendro vaizdo, kas vyksta pasaulyje, sudarymo, na, ir galop pagrindinių veikėjų susipažinimas, geresnis vienas kito pažinimas ir t.t. Taigi, iš dalies filmas yra lengvai nuspėjamas, bet šįkart tai nekiša kojos, kadangi pastatymas – išties neprastas.

Galima būtų kabinėtis prie to, kad vargšė Džiulė, kurios vaikino smegenis valgo R, gan greitai užmiršo apie savo vaikiną, iš jausmų vienam greitai perėjo prie jausmų kitam. Bet argi pirmas kartas, kai filmuose taip vyksta? Užtat kažkiek pradžiugino finalinė kova, kur bent jau tiek, kad nesikovė vienas prieš visus ar kokie penki prieš didžiulį kiekį itin stiprių padarų. Visame filme netrūko išties linksmų, nuotaikingų scenų ir situacijų, o humoras – neperspaustas, toks, kokį norisi apibūdinti kaip natūralų, nuoširdų. Na žinot, kai juokinama ne todėl, kad kažkaip liūdna ir nyku, o tiesiog todėl, kad natūraliai ir neplanuotai pavyksta prajuokinti. Ironijos netrūksta irgi. Pavyzdžiui, pradžioje, kai R pasakojo apie zombius, paminėjo: štai dabar zombiai nesikalba vienas su kitu, nebent kokį garsą išleidžia vienas kitam, o seniau, kai jie būdavo žmonės, galėdavo bendrauti – ir rodomas vaizdas iš to ,,seniau“, kur žmonės visi palinkę ties savo kompiuteriais, telefonais. Pralinksmino ši scena ir aišku, kad ir kiek apie tai kalbama, kažkiek ir nuliūdino. Veiksmo, sakyčiau, užteko, o kas svarbiausia – jo nereikia laukti iki paskutinių filmo minučių. Be abejo, daugiausiai veiksmo vyksta pabaigoje, bet kiek įtemptų scenų pasitaikė tiek pradžioje, tiek viduryje. Išties, siužetas nestovi vietoje. Jei nieko nevykdavo, tai bent Džiulė trumpam nuspręsdavo papulti į išalkusių zombių akiratį.

Mintis filmo – paprasta, meilė nugali viską ir taip toliau, kas atrodo kiek saldoka, bet vėlgi – kai iki tol tų saldumų buvo ne pernelyg daug (plius, juk ir romantinis žanras nurodytas, tad visiškai meilės nesitikėti būtų nelogiška), net nėra pikta, kad tokiu paprastu būdu išsprendžiama didžioji filmo dilema.

Aktoriai – traukiantys akį, ypač Nicholas Hoult tiko savo vaidmeniui. Tiesa, jam vieninteliam gal labiau ir pasisekė – ar tik ne labiausiai išvystytas personažas. Galvojant apie kitus, to vystymo pritrūko.

Taigi, vienoj vietoj lyg ir minusą galima dėt, bet užtat už kitą sprendimą – pliusas, ir taip persvara vis ėjo filmo naudai.

7/10

764> X-Men: Days of Future Past / Iksmenai: Praėjusios ateities dienos (2014)

Rež.: Bryan Singer
Vaidina: Patrick Stewart, Ian McKellen, Hugh Jackman, Michael Fassbender, James McAvoy, Jennifer Lawrence, Halle Berry, Nicholas Hoult, Anna Paquin, Ellen Page, Peter Dinklage, Shawn Ashmore, Evan Peters, Lucas Till,
2014 m., JAV, Didžioji Britanija, 136 min
Žanras: nuotykių mokslinė fantastika, veiksmo trileris
imdb nuoroda čia.

Tai ganėtinai ,,šviežias“ filmas, septintasis filmas apie X-Men’us, taip pat, jis yra tiek trečiojo filmo ,,X-Men: The Last Stand“ , tiek ,,X-Men: First Class“ tęsinys. Todėl pravartu būti mačius tiek vieną, tiek kitą.

Kaip taip gali būti, kad jis yra abiejų filmų, kuriuos skiria ne vieneri metai, tęsinys? Ogi viskas labai paprasta: dabartyje likę keli mutantai kaunasi dėl iš išlikimo (apie tai buvo rodoma ,,The Last Stand“), tačiau vilties, kad jie laimės, beveik nėra. Todėl Volverinas išsiunčiamas į praeitį, kur sutiks jaunus Eriką ir Čarlzą bei turės juos suvienyti, kad būtų pakeista ateitis.

,,X-Men: First Class“ man paliko itin blankų įspūdį, tą 7-etą tuomet parašiau vien dėl krūvos puikių aktorių, nes šiaip jau būčiau vertinus prasčiau. Visgi, žiūrovų ir kritikų jis buvo gerai įvertintas, o kadangi gal net dar geriau įvertinta ši, naujausia dalis, buvo abejonių, kad gal vėl liksiu nesupratusi. Bet po peržiūros galiu pasakyti, kad tai neabejotinai geriausia X-Men’ų dalis, kurią su malonumu ir jauduliu pažiūrėčiau darsyk!

Siužetas įdomus, veiksmo buvo tiek, kiek reikėjo: nei daugiau, nei mažiau. Patiko personažų nepastovumas: (beveik) niekada nežinojai, ką kuris kada iškrės, tad žiūrėti buvo tik dar įdomiau. Nesu specialiųjų efektų mėgėja, dėl manęs jų gali būti minimaliai, o jų šioje kino juostoje buvo nemažai ir mano akimis tikrai kokybės ir įspūdingumo nestokojantys. Visgi, buvo labai gera, kad jie neužgožė siužeto, išsakomų minčių. T.y. man tai nepasirodė vienas tų filmų, į kuriuos einama vien tik gerų spec. efektų pažiūrėti. Nors, turiu pripažinti, jie užima svarbią vietą, nes kaipgi tokiame filme be jų. Pabaiga nuspėjama, tačiau dėl to žiūrėti yra ne ką mažiau įdomu. Tie besikeičiantys santykiai tarp Eriko ir Čarlzo, jų vidinės kovos su savimi, tai, kaip surišta praeitis su ateitimi vietomis kėlė tokį jaudulį, kad nusėdėti vienoje vietoje nepajėgiau, nes vis galvojau: kas toliau. Arba: ką tu čia dabar darai. Taip taip, įtraukė jis mane taip, kaip nė ir nemaniau.

Apie surinktą būrį aktorių rašyti tikriausiai būtų galima ilgai, tačiau antrąsyk nebevardinsiu visų (nes viršuj žymesnius surašiau). Tiesiog pasakysiu, kad be jų puikios vaidybos filmas nebūtų toks, koks yra. James McAvoy vis dar mane sugeba stebinti, tik kad retokai filmai su juo mane pasiekia, reiktų daugiau pasižiūrėti. Michael Fassbender užtenka jo turimos charizmos, nes rodos, jis galėtų visą filmą tiesiog stovėti ir nieko neveikti, o aš vis tiek surasčiau, ką parašyti apie tai, kaip jis man patiko. Na, bet aišku, charizma ir talentas kalbant apie jį yra kartu. Nedidelį vaidmenį atlikęs Peter Dinklage suspėja pasižymėti, jam tinka sakyti užburiančias kalbas, kuo jau buvo galima įsitikinti ir žiūrint Game of Thrones.

Kažkaip įžvelgiu vien pliusus šiame filme. O ir trukmė nei per ilga, nei per trumpa, taigi, neprailgsta.

Beje, prasidėjus pabaigos titrams tik neišjunkite. Po jų maždaug minutės scena bus rodoma, kuri atrodo efektingai ir tik dar labiau padidina norą laukti kitos dalies.

O man dar iki tol reiktų prisiruošti ,,Wolverine“ pažiūrėti.

8/10

638> A Single Man / Vienišas vyras

Į šių metų planus kaip ir buvau įtraukusi šį filmą (neseniai atnaujintą norimų filmų sąrašą, iš kurio bent jau pusę norėčiau peržiūrėti per šiuos metus, galite rasti čia), bet tik šiandieninė rekomendacija galutinai paskatino nebeatidėlioti ir pažiūrėti šią istoriją, pasakojančią apie Džordžą, kurio mylimasis žūva avarijoje. Vyriškis gyvena tik prisiminimuose ir bando atrasti naują gyvenimo prasmę.

Colin Firth buvo nominuotas Oskarui už Džordžo vaidmenį. Ir, manau, ne veltui, nes perteikti kančią, jaučiamą gyvenimo beprasmybę mirus mylimiausiam žmogui, su kuriuo jis praleido ne tiek ir mažai – šešiolika metų, jam pavyko išties gerai. Taip, tai niūrus filmas, kuriame stebime vyriškio jaučiamą vienatvę, didėjantį bejėgiškumą, netgi kruopštų nusižudymo planą – rodos, jokios prošvaistės, kad bus geriau. Pasirodo vienas kitas personažas, bet jie, na, išskyrus gal studentą, taip ir lieka iki galo nepažinti, nes akys vis vien krypsta į Colin Firth vaidinamą personažą, jis šio filmo žvaigždė. Taip ir turi būti. Jausmų perteikimas, kaip ir minėjau, yra įtaigus, o filmo atmosfera užkrėtė ir mane tąja niūria nuotaika. Negana to, žiūriu, kad paskutiniu metu vis užtaikau ant filmų, pasižyminčių gražiais muzikiniais takeliais – šis ne išimtis. Be viso to, filmas dar ir stilingas (C. Firth – amžinai su kostiumu, moterys demonstruoja septintojo dešimtmečio madas (iš viso to tik šukuosenos nežavi nė kiek).

Tai subtilus, niūrus filmas, kurio pabaigą žiūrėdama galvojau ,,tik ne tai!“ , o Colin Firth nepriekaištinga vaidyba tik dar labiau padidina šio filmo vertę.

8/10

Rež.: Tom Ford, vaidina: Colin Firth, Julianne Moore, Matthew Goode, Nicholas Hoult, 2009 m., JAV, 99 min