Archive

Archive for the ‘Nicole Kidman’ Category

839> Birthday Girl / Nuotaka iš Rusijos (2001)


nadia_birthday_girl_2001_portrait_w858Rež.: Jez Butterworth
Vaidina: Nicole Kidman, Vincent Cassel, Ben Chaplin, Mathieu Kassovitz
2001 m., Didžioji Britanija, JAV, 93 min
Žanras: kriminalinė komedija, trileris
imdb nuoroda čia.

Kiek vyresnis nei trisdešimties banko darbuotojas Džonas nusprendžia iš Rusijos nusipirkti nuotaką. Netrukus pasirodo ji – Nadia. Visa velniava užverda, kai moters gimtadienio proga į namus atvyksta jos giminaitis su draugu.

Mano nuomone, aktoriai tiko savo vaidmenims. Ben Chaplin galbūt atrodo kiek per daug išvaizdus, kad galėtų vaidinti tą, kuriam taip beviltiškai nesiseka meilės santykiai, kad net nutaria iš Rusijos atsisiųsti sau nuotaką. Tačiau netrukus jo vaidinamas personažas Džonas atsiskleidžia kaip itin vienišas, drovus, gyvenantis rutina persmelktą gyvenimą, didžiąją laiko dalį dirbantis nemėgstamą darbą, o laisvu laiku bandantis išnaikinti namuose esančias skruzdėles. Nicole Kidman vaidina Nadią – nuotaką iš Rusijos. Keistas apsirengimo stilius, rūkomos cigaretės viena po kitos – vėlgi, pradžioje nesužavi ir neatrodo, kad taip turėtų atrodyti tobuloji nuotaka. Bet toks jausmas, kad viskas ,,nurašoma” tautybei, po truputį pripratau prie jos keistumų. N. Kidman teko ir ilgą laiką tik šypsotis, ir elegantiškai rūkyti, ir draskytis, ir muštis, ir ašaroti, ir t.t. – įvairiapusė jos vaidinama veikėja reikalavo, manau, ir pastangų atskleisti ją visokią. Amžinasis marozas (galbūt yra suvaidinęs ir kitokių vaidmenų, bet jį visad įsivaizduoju būtent tokių vaidmenų atlikėju) Vincent Cassel buvo savo vietoje – t.y. karštakošiški, brutalūs vaidmenys jam tinka ir smagu jį stebėti vaidinantį būtent tokį personažą. Mathieu Kassovitz vaidmuo tikriausiai nykiausias iš visų, jokios įtakos nepadaręs siužetui ir apskritai toks ,,foninis”, netgi sakyčiau nereikalingas.

Stereotipai suvešėję taip, kaip jau senokai neteko matyti (nors paskutiniu metu tik gan neprastus serialus žiūriu). Degtinės gėrimas, treningai, asocialus elgesys, machinacijos, nešvarus biznis, nusikaltimai, muštynės. Net ir standartinės rusiškos muzikos išgirsite. Tiesa, į ją atkreipiau dėmesį tik vienoje vietoje, kur kaip ir laiku ji skambėjo, būtent tuomet, kai buvo atskleidžiami rusų ,,gyvenimo ypatumai”. Stereotipų visiškai išvengti galbūt yra sudėtinga, bet kai perspaudžiama ir parodoma visi, kurie, rodos, tik įmanomi, pradeda darytis ,,neskanu”.

Siužetas – chaosas. Pradžia – lyg ir komedija, lyg ir romantinis filmas. Vėliau atsiranda trileris, bet žiūrėti kaip trilerį sudėtinga, nes vis dar gan stipriai išlieka komedijinis žanras. Aišku, tik smagiau, kai tokie skirtingi žanrai derinami. Tačiau, kaip minėjau, galiausiai lieka chaoso įspūdis. Iš pradžių viskas lyg ir lėtai eina, netrukus siužetas apsiverčia aukštyn kojom ir veiksmas vyksta netgi pernelyg greitai, o į pabaigą – vėl sulėtėja. Daug rišimų, burnų klijavimo, muštynių, daužymų, tačiau tai dažniausiai pateikiama irgi humoristine forma (pavyzdžiui, kai klausiama, ar ne per stipriai surišo). Aišku, pasitaikė ir ganėtinai rimtų scenų. Labiausiai įsiminė Džono ir Nadios muštynių scena – kažkokia keista, juolab, kai peržengiama tokia trapi riba (t.y. vyras muša moterį), bet tuo pačiu ir smagi (net sunku tą pripažinti, nes realybėje tai nė kiek nelinksma, bet kai pateikta nerimtai, tai ir sukelia tokius neadekvačius vaizdui jausmus).

Pramogai – neblogas, į gilumas nesitaiko, bet juk to ir nežada nuo pat pradžių. Ar antrąsyk žiūrėčiau? Galbūt, jei nebūtų ką veikti ir jokio kito filmo neturėčiau po ranka. 6/10

616> Stoker / Stokeriai

gruodžio 9, 2013 Komentarų: 2

StokerPagaliau prisiruošti pažiūrėti šį filmą mane paskatino neseniai pasirodęs video The 25 Best Films of 2013 in 11 minutes. Ne, ne todėl, kad jis buvo pavadintas geriausiu, o būtent į jį įdėtos scenos ir keista aktoriaus Matthew Good šypsenėlė.

Miršta Indijos tėvas ir į namą, kuriame gyvena ji su mama, tuomet atsikrausto tėčio brolis –  jos dėdė Čarlis apie kurį mergina nieko iki šiol nežinojo. Vyriškis Indijai atrodo įtartinas, bet tuo pačiu ir traukia.

Visų pirma, ne, tai nėra meilės istorija. Ir ne, šis filmas niekuo nesusijęs su ,,Drakulos” autoriumi B. Stoker, kaip, tiesą pasakius, kažkada ir aš maniau. Tačiau mistikos filme apstu.

Nuo pat minutės negalėjau atsigrožėti tuo, kaip gražiai šis filmas nufilmuotas. Vizualinė filmo pusė tokia preciziška ir maloni akiai, kad tiesiog neįmanoma atrasti nieko, prie ko būtų galima prisikabinti. Muzikinis takelis – dar viena stiprioji kino juostos pusė, puikiai ,,prilipęs” prie bendros atmosferos ir, jei dažniausiai pasibaigus pabaigos titrams jau išjungiu įrašą, tai šį kartą taip ir likau besiklausanti muzikos, skambančios per titrus, kol šie baigėsi. Aktorių vaidyba taip pat verta gerų žodžių. Veido išraiškos tiesiog idealiai tiko prie bendros atmosferos, jau minėtasis Matthew Good nuo pat pradžių priminė visai ne kokį ,,mielą dėdulę”, o kuo tikriausią psichopatą, o įtarūs M. Wasikowska žvilgsniai tik didino įtampą ir galvoti, kas jis toks iš tiesų, ko atvyko ir kas dėsis vėliau?.. Kartais bijau to žodžio, bet man šio filmo techninė pusė ir aktorių vaidyba kone tobula.

Kalbėdama apie siužetą jau nesu tokia tikra. Įtampa išlaikyta viso filmo metu, nuo pat pradžių įtraukė, dėmesį išlaikė ir visi anksčiau minėtieji dalykai, buvo įdomu, kaip ir kas čia bus, bet vietomis suabejodavau, kadangi kai kurie momentai ar siužetiniai vingiai ne itin patiko ar nebuvo būtini. Kad ir tas pats žavėjimasis (na, truputį paspoilinau, bet kadangi tai ne esminis faktas, tai gal nepyksit) dėde. Rimtai? Ar būtina į tokias melodramas nukrypt? Nes toliau kaip ir viskas buvo ganėtinai neblogai, dar spėju, kad viskam reikės susigulėti, kad pajusčiau, kiek iš tikrųjų jis man paliko, nes pirmas žodis, kuriuo apibūdinčiau šį filmą, yra ,,keistas”. Ir taip sakau ne aš viena. Bet abejingos jis manęs nepaliko.

7/10 .

Rež.: Chan-wook Park, vaidina: Mia Wasikowska, Nicole Kidman, Matthew Goode, Lucas Till, Dermot Mulroney, 2013 m., JAV, Didžioji Britanija, 99 min

610> The Hours / Valandos


-The-Hours-the-hours-27009569-500-236Filmas, kurio dalį tikrai esu mačiusi, bet dar būdama pakankamai mažai (na, gal kokioje ketvirtoje klasėje spėčiau…) ir dėl to manęs jis nesudomino, tačiau jau tada žinojau, kad tai – daugelio giriama kino juosta. Darsyk prie jos sugrįžau šiandien.

Pagal M. Cunningham romaną ,,Tos valandos” sukurta kino juosta pasakoja apie tris moteris, jų gyvenimo istorijas ir tai, kaip jas paveikia Virginios Woolf romanas ,,Ponia Dolovėj”.

Tai filmas, gavęs net devynias ,,Oskarų” nominacijas ir vienoje iš jų šventė laimėjimą – Nicole Kidman už Virginios Woolf vaidmenį laimėjo geriausios pagrindinės aktorės kategorijoje. Ne tik puikus grimas, bet ir išties verta dėmesio vaidyba nuo pat pirmos minutės patraukia dėmesį taip, kad viso filmo metu taip ir neįmanoma atitraukti nuo N. Kidman akių. Tačiau vis dėlto, man pasirodė, kad kitos dvi aktorės – Meryl Streep ir Julianne Moore – pasirodė ne ką blogiau, ypač pastaroji, kuri taip pat buvo nominuota Oskarui už antraeilį vaidmenį, tačiau, deja, bet to apdovanojimo taip ir negavo. Visos juostos metu J. Moore tiesiog užbūrė savo vaidyba, taip tiksliai rodomais išgyvenimais, kad nė sekundei neleidžia suabejoti, o amžinai liūdnos akys palieka niūrų jausmą viduje.

Siužetas – lėtas, veiksmo čia itin mažai, todėl viskas remiamasi į veikėjų išgyvenimus, jausmus. Ypač įstrigo tai, kaip vienas veikėjas kitam sako: ,,tu esi laimingas, nes turi tą ar aną, nes gyveni taip, nes, nes, nes… Ir tuo pačiu metu matau, kad nė iš tolo tas žmogus nėra laimingas, kas vienam atneštų laimę, kitam palieka skausmą, mažai kas rodo viešumoje tikruosius jausmus. Skausmas, neviltis, savižudiškos mintys ((ne-)pereinančios į veiksmus), išjausta kiekviena minutė, kiekviena scena įneša tik dar daugiau liūdesio.. Ir pateikta viskas taip, kad tiesiog nesinori nustoti žiūrėti, nė minutei neapima nuobodulys, įdomu, kaip susiklostys kiekvienos likimas (tiesa, vienos iš jų likimas jau pačioje pradžioje parodomas), kur viskas pasisuks.

Rekomenduoju, jei dar nematėte. 8/10

Rež.: Stephen Daldry, vaidina: Meryl Streep, Nicole Kidman, Julianne Moore, Ed Harris, Toni Collette, Claire Danes, Jeff Daniels, Allison Janney, John C. Reilly, 2002 m., JAV, Didžioji Britanija, 114 min

433> Margot at the Wedding / Margo vestuvėse


600full-margot-at-the-wedding-screenshot

Margo su sūnumi atvyksta aplankyti savo sesers Paulinos ir sudalyvauti jos vestuvėse. Tačiau pamačiusi, koks nevykėlis yra jaunikis, nusprendžia atkalbėti ją nuo santuokos.

Taip skambėtų anotacija filmui, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka nuostabioji Nicole Kidman. Tačiau kino juosta apima daug daugiau, kadangi daug dėmesio skiriama personažų tarpusavio santykiams, žiūrovas nuo pat pradžių susidomi, kokius praeities įvykius slepia seserys, kurios ilgą laiką nebendravo, ir ar bus jos atskleistos. Tai nėra masei skirtas produktas ir, deja, bet šį kartą pabūsiu su mase ir aš. Visą laiką taip ir laukiau, kol pagaliau įsitrauksiu ir su nekantrumu lauksiu, kaip viskas vystysis toliau. Bet tas pusantros valandos tiesiog nuobodžiavau, tik karts nuo karto susidomėdama viena ar kita scena. Labiausiai mane nervino nemažas skaičius scenų, kurios vyko tamsoje. Pripažinsiu, nesu to mėgėja, negaliu pakęsti, kai reikia stengtis, kad įžvelgčiau judančius siluetus, o ypač, kai tamsybė nepereina į šviesą per keletą sekundžių. Taip, prie tamsos, kaip sakoma, drąsiau, žmonės labiau atsiveria būtent prieblandoje ar visiškoje tamsoje, na, ir apskritai naktis siejasi su mistika, paslaptimis, kurių čia kaip ir yra, bet kurios taip ir neatskleidžiamos. Bet kad ir kaip ten bebūtų, man tai nepatinka! Viena scena- dar nieko, bet kai jų daugiau ir kai išmėginu visokį kompiuterio ekrano apšvietimą ir vis vien nuo to matymas nepasidaro geresnis, belieka stebėti filmą ištempus akis arba tiesiog atsipalaiduoti ir gėrėtis savo atvaizdu.. Bet jei aš norėčiau užsiimti pastarąja veikla, vietoj filmo žiūrėjimo tiesiog pasiimčiau veidrodį. Tai va, gal ir per daug apie tamsą prikalbėjau, bet šie mano burbesiai skirti kalbant ne vien apie šį filmą, juk tamsoje paskendęs būna ir dažnas siaubo filmas.. Kalbant apie gerus dalykus, tai, kaip ir ne vienas garsus kritikas, taip ir aš pripažįstu, kad Nicolei Kidman šis vaidmuo tiko, atskleidė jos vaidybinius gebėjimus, na, o ir slogi, niūri aplinka su lygiai tokiais pat, rodos, svetimais vieni kitiems žmonėmis (kad ir susietais giminės/draugystės ryšiais), sukurta puikiai.

Bet nesukėlė jokių emocijų ir filmas, kaip pasakytų Maironis, išnyko kaip dūmas, neblaškomas vėjo..

5/10

Rež.: Noah Baumbach, vaidina: Nicole Kidman, Jack Black, Jennifer Jason Leigh, John Turturro, 2007 m., JAV, 93 min

211> The Others / Kiti


Šį filmą buvau jau mačiusi, bet tai buvo seniai, atsižvelgdama į filmo sukūrimo datą, spėju, kad tai galėjo būti pradinėse klasėse. Bet tiksliai apie jį nelabai ką prisiminiau, o pabaigos- apskritai ne. Todėl žinojau, kad vieną dieną pažiūrėsiu jį dar sykį.

Moteris su dviem vaikais gyvena didžiuliame sename name. Kambariai visuomet skendi tamsoje, kadangi vaikai kenčia nuo neišaiškintos alergijos šviesai. Vieną dieną į namus pasibeldžia naujieji tarnai, o netrukus ne tik vaikai, bet ir mama įsitikina, kad namuose vaidenasi.

Iki šiandien galvojau, kad tai yra siaubo filmas, nors pasirodo, kad tai mistinis trileris. Na, bet paskutiniu metu net ir tokiam žanrui priskiriami filmai būna panašūs į tikrus siaubo žanrui priskiriamą kiną. Šis skiriasi nuo daugelio tuo, kad jame nėra jokių siaubingai išgrimuotų veidų (na, ten tik vienas toks visai kraupokai atrodo), nėra neaiškių pabaisų, jokių didelių efektų ar krūpčioti verčiančių vietų. Viskas ganėtinai ramu, tik karts nuo karto girdimi garsai kelia įtampą. Muzikinis takelis parinktas tikrai gerai ir sukuria reikiamą atmosferą. Nicole Kidman šiam vaidmeniui irgi tinka, jos išvaizda būtent tokia, kokią ir įsivaizduočiau net nemačiusi filmo, bet žinodama personažą. Vaikai nuo pat pradžių irgi prisideda prie niūrios nuotaikos, jų elgesys, pokalbiai: lėti, slepiantys praeities žaizdas, nuolat jaučiamas noras užsiplieksti ir susikivirčyti (ir ne tik jaučiamas, bet kelissyk tai ir nutiko).

Užuominas apie tai, kas vyksta, mėto ne kas kitas, o tarnai. Ir bent jau mane jie būtų paskatinę laukti kiek kitokios atomazgos, kadangi viskas taip užslėpta ir neatskleidžiama kone iki pat pabaigos. BET. Pabaigą, aišku, nieko blogo nenorėdamas, išplepėjo vienas mokytojas sėdint pamokoje. Net nepamenu, apie ką bešnekėjome tuomet, kad jis pasirinko šį filmą palyginimui.. Tai va, jis ir iš karto pradėjo kalbėti apie jį nuo pabaigos. Laimei, kad žinojau tik dalį pabaigos, todėl buvau nustebinta likusios dalies.. Ir tikrai, kas jau kas, bet pabaiga turėtų nustebinti, jei lig tol niekur apie ją neskaitėte ar negirdėjote..

Jei kartais dar nematėte, rekomenduoju.

8/10

Rež.: Alejandro Amenábar, vaidina: Nicole Kidman, Fionnula Flanagan, 2001 m., JAV, Ispanija, Prancūzija, Italija, anglų k., 101 min

 

158> The Interpreter / Vertėja


Filmas, kurį užsinorėjau pažiūrėti pamačiusi reklamą per televizorių. Tiesa, tikėjausi kiek kitokio filmo, bet gavau tai, ką gavau ir esu ganėtinai patenkinta.

Silvija Brūm dirba vertėja Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Jos kasdienis darbas – tikrai nelengvas, tačiau Silvija negalėjo nė pagalvoti, kad jis gali būti ir mirtinai pavojingas. Kartą moteris atsitiktinai nugirsta, jog organizuojamas pasikėsinimas į vienos iš Afrikos valstybių vadovą. Supratusi, jog teroristai žino, kad informacija apie rengiamą žmogžudystę pasiekė pašalinio žmogaus ausis, Silvija su siaubu suvokia, jog taip pat tapo žudikų taikiniu.

Filmas man patiko. Nebuvo nuobodu, yra pakankamai veiksmo. Gal nepatiko politika, kuri man nelabai prie širdies, nors kita vertus ne tiek daug jos ir buvo. Patiko aktoriai. Nicole Kidman apskritai kone visada man patinka, o į Sean Penn kažkaip nebuvau pernelyg niekada atkreipusi dėmesio ir, pasirodo, nebuvau nė vieno filmo su juo mačiusi, nors pavardė ir girdėta.

Filme gilinamasi ne tik į tą politinę padėtį, bet ir į pagr.veikėjų vidines būsenas, praeitį ir įvairias asmenines dramas.

Pabaiga- ne visiškai tipinė (pritrūko vieno niuanso), bet gal ir gerai? Kiek gi galima daryti vienodas pabaigas.

Žodžiu, patiko. Nors kažkaip nemanau, kad ilgam atminty išliks.

7/10

Rež.: Sydney Pollack, vaidina: Nicole Kidman, Sean Penn, 2005 m., JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, anglų, prancūzų, portugalų ir aborigenų k., 128 min.

123> Nine / Devyni


Tai Rob Marshall, Chicago, Memoirs of a Geisha režisieriaus filmas, kurį labai norėjau pamatyti  vien dėl nemažo skaičiaus įžymių aktorių. Beje, tai pirmasis filmas su Penelope Cruz, kurį esu mačiusi (man pačiai keista, kad lig šiol nė vieno filmo su ja nebuvau žiūrėjusi).

Pasakojama apie Guido Contini- garsų filmų režisierių, kuris bando surasti harmoniją asmeniniame ir profesiniame gyvenime, bet jam nelabai sekasi. Jau turi būti pradėtas kurti filmas ,,Italia”, spaudos koferencijoje jis kalba taip, tarsi žinotų visą jo siužetą, bet iš tiesų jis neturi nė vienos eilutės. Jis nebegali kurti, nebegali būti nė su viena moterimi, o jos visos sukasi apie jį.

Miuziklas tikrai vykęs ir, mano nuomone, daug geresnis nei kad Chicago. Nors jau maniau, kad teks nusivilti, nes imdb balas tikrai žemokas (5,9/10). Atlikimas, kostiumai, scenos dekoracijos, choreografija, muzikos takelis- viskas, kas susiję su pasirodymais, tikrai gerai padaryta. Kai kuriuos kūrinius klausysiu dar ne kartą.

Kalbant apie siužetą, tai, kaip ir daugelyje miuziklų, nėra jis itin įspūdingas. Bet visai įdomus. Kova, vykstanti kūrėjo viduje, sukelia nemažai minčių. Man visuomet atrodė (ir dabar atrodo), kad menininkas privalo kurti tik tuomet, kai jam ateina įkvėpimas. Negali būti jokių suvaržymų, jokių datų, nes niekada nežinai, kada tas įkvėpimas dings ar vėl ateis. Tokiais atvejais, kai atsiranda apribojimų, gyventi tampa pernelyg sunku, nes reikia sutilpti į duotus rėmus, bet labai gerai matosi, kad taip nebus.Apskritai, aš manau, kad būtent tie ,,rėmai” ir nuveja visas kūrybines mintis, nes viskas užsiblokuoja..

Kaip ir minėjau pradžioje, filme vaidina nemažai žinomų aktorių. Išgirdau keletą naujų balsų (nes pvz. kaip dainuoja Nicole Kidman, jau girdėjau ne kartą). Kiekviena iš moterų atlieka skirtingų charakterių moterų vaidmenis, jos susijusios su pagr. veikėju daugiau ar mažiau: viena- žmona, kita- meilužė, trečia- motina, ketvirta- mūza ir kt. Guido mato kiekvienoje iš jų aktores, vaidinančias jo filme. Jis stengiasi palaikyti gerus santykius su visomis (na, beveik visomis), bet jam tai sunkiai sekasi.

O finale nėra jokios ,,bombos” ar topinio pasirodymo kaip dažniausiai būna miuzikluose. Man atrodo, kad tokiam pasirodymui būtų tikęs būtent pirmasis pasirodymas, kur jos visos yra pristatomos. Bet, manau, nuo to, kad tai įvyko pradžioje, o ne pabaigoje, tik geriau- įvairovė žavi. Tik neišjunkite vos tik pamatę titrus. Kurį laiką su titrais rodo vaizdus iš miuziklo filmavimo aikštelės, o į tai žiūrėti man visuomet įdomu.

Rašau 9/10, rekomenduoju miuziklų mėgėjams.

Filmas nominuotas 4 Oskarams.

Rež.: Rob Marshall, vaidina: Daniel Day-Lewis, Marion Cotillard, Penélope Cruz, Sophia Loren, Kate Hudson, Judi Dench, Nicole Kidman, Stacy Ferguson, 2009 m., JAV, Italija, anglų, prancūzų, italų k., 118 min.