409> En kongelig affære / A Royal Affair / Karališkas romanas

1767 m. britų princesė Karolina pirmąsyk pasimato su Danijos karaliumi Kristianu VII, kuriam ji pažadėta. Tačiau išankstiniai lūkesčiai taip ir lieka neišsipildę, nes karaliaus protas pakrikęs, į karalienę jis nė nežiūri, tik lėbauja ir kasnakt lankosi viešnamiuose. Pažintis su karaliaus asmeniniu gydytoju vokiečiu Johann Struensee praskaidrina jos gyvenimą. Turėdamas didelę įtaką karaliui Johanas su Karolina imasi keisti Daniją, bet viskas ne taip lengva, ypač, kai rūmuose daug rezgamų pinklių..

Patinka man kostiuminės dramos, tad, pirmąsyk išgirdusi apie ją (manau, kad tai buvo kur kas anksčiau nei paskelbtos Oskarų nominacijos- mat ši kino juosta nominuota šiemet kaip geriausias užsienio filmas), jau žinojau, kad tikrai nepraleisiu progos pažiūrėti. Ir to pasekmė- ašaros akyse, kurios dar nespėjo nudžiūti. Esu jautri aš tokioms istorijoms ir nieko čia nepakeisi..

Visos tokios istorijos skirtos tam, kad dar sykį pamatytume, kaip sunku gyventi, kai esi visiškai suvaržytas. Juk ne vienas pasakytų: ,,bepigu tiems karaliams šnekėti“ – taip, pinigais gal ir aptekę jie, bet čia puikiai tinka posakis, kad ne piniguose laimė. Kas iš tų pinigų, jei negali turėti laimės, negali turėti žmogaus, su kuriuo galėtum nuoširdžiai pasikalbėti, neturi galimybės pasirinkti net kai kalbama apie smulkmenas.. Tiesiog tragikomiška, kad karalius, sėdėdamas prie vakarienės stalo, turi atsistojęs išdidžiai pranešti, kad šį vakarą jis lankysis karalienės kambariuose.. Kodėl rūmų gyventojai turi žinoti apie kiekvieną sykį, kai monarchai naktį leidžia vienoje lovoje?. Absurdas. Dar didesnis absurdas, kai šalį valdo karalius, kuris turi rimtą protinį atsilikimą. Na taip, šiuo atveju tikrai nesinorėjo, kad jį pakeistų kitas, bet vis tiek- tai yra baisu, juk šalį valdyti- tai ne juokas. Žinoma, Kristianas prajuokins ne vieną žiūrovą, bet kažkaip kuo daugiau į jį žiūrėjau, tuo labiau buvo nebe juokinga, o liūdna, o galop ir gaila. Gaila, kad silpnaisiais taip lengvai pasinaudojama.

Tuo tarpu Johanas- tikra atsvara karaliui. Tvirtas, ramus, rimtas, inteligentiškas. Vokietis gydytojas- švietimo idėjų šalininkas, o šioms idėjoms nepritarė viduramžiais tebegyvenanti Danijos valdžia. Bet sutikęs panašių pažiūrų Karoliną ir įkalbinant karalių pamažu ima keisti sustabarėjusią valdžią. Tačiau dėl valdžios kova vyksta amžinai, todėl nenuostabu, kad ilgai tai negalėjo tęstis. Be abejo, koją kišo ir abiejų minėtųjų veikėjų meilė. Ir čia vėlgi man atrodo nesąžininga (taip taip, vėlgi nelygios teisės..), kad karalius gali turėti meilužių kiek tik nori, o štai, kad karalienė turi- tai jau didžiausia tragedija. Graži ta jų meilė, bet, kaip ir galima nespėti, nėra laiminga.

Ir, kad ir kas benutiko pabaigoje, kad ir kiek ašarų pralieta, tačiau netolimos ateities įvykiai Danijoje priverčia nusišypsoti.

Puikus. Gražūs kostiumai, aplinka, įdomūs veikėjų charakteriai.

8/10 Mėgstantiems istorines kostiumines dramas šią tiesiog reikia pamatyti.

Rež.: Nikolaj Arcel, vaidina: Alicia Vikander, Mads Mikkelsen, Mikkel Boe Følsgaard, 2012 m., Danija, Čekija, Švedija, danų, anglų, vokiečių, prancūzų k., 137 min