Archyvas

Archive for the ‘Nikolaj Coster-Waldau’ Category

Game of Thrones / Sostų karai (1-8 sezonai) (*papildyta paskutiniu sezonu)


game-of-thrones-season-4Sostų žaidime arba laimi, arba miršti– toks šūkis lydi visą šį serialą, kuris žaibiškai išpopuliarėjo visame pasaulyje ir daugeliui sukelia liūdesį kas kartą, kai užsibaigia sezonas, nes kito laukti tenka pakankamai ilgai. Vos po dešimt epizodų viename sezone turintis serialas pagal George R. R. Martin knygų seriją prikaustė ir mano dėmesį.

Septynios karalystės, kurias valdo kilmingos šeimos, varžosi dėl geležinio sosto, o prie viso to veikėjai patiria ir kitų nuotykių. Tai fantastinis serialas, kuris šiek tiek primena viduramžius dėl savo kostiumų, esančių lordų ir riterių, kovų su kardais ir dukterų, kurias ištekina tėvai pagal savo norą. Tačiau šalia viso to yra nemažai fantastikos: praeity čia skraidė drakonai, o Šiaurėje stūksto Siena, kuri Septynias karalystes saugo nuo paslaptingųjų padarų. Tačiau, kaip Starkai sako, Winter is Coming, o tai nežada nieko gero.

1 – 3 sezonai

Iš tikrųjų net nežinau nuo ko pradėti. Žiūrint šį serialą atsivėrė akys, o didelė dalis serialų, kuriuos žiūriu, atrodo kone perpus mažiau įdomūs nei kad atrodė prieš Game of Thrones žiūrėjimą. Serialas įtraukia nuo pat pirmos serijos ir įdomumas nedingsta iki pat pabaigos, tad dabar bus kankynė laukti naujojo sezono.

Tie, kurie nežiūrite jo, sakysite: tai kas jau ten tokio ypatingo? Na, ypatingo gal ir nieko, o bet tačiau. Pirma, aktorių vaidyba- puiki. Charakteriai stiprūs ir nesikeičiantys (na, gal Sansa keitėsi tik laikui bėgant), o aktoriai į juos įsijautę labai tikroviškai. Pavyzdžiui, Džiofrį vaidinantis aktorius man visą gyvenimą tik ir sietųsi būtent su šiuo vaidmeniu, kadangi aš žiūriu į jį ir mano viduje kraujas užverda, kaip norisi jį pasmaugti. Toks įtikinamas, kad net sunku patikėti! Ir vis dėlto, jis sukeldavo ir juoko (nors ne visi suvoktų, kas ten taip juokinga man). Tiesiog idealus blogiukas. Kalbant apie mylimiausius, tai be abejonės tokiais tampa žavusis Tairionas Lanisteris bei Arija. Tikiuosi, kad jie niekuomet nemirs! Antra, kaip tikriausiai esate girdėję, čia miršta tie, kurie realiai turėtų likti gyvi iki pabaigos. Ne vieno to, kuris neturėjo mirti, paskutinės valandos atėjimas atimdavo žadą ar tiesiog sukeldavo ašaras, kadangi išties gaila, bet kita vertus, tai prideda šiam serialui dar vieną didelį pliusą. Veiksmo pakanka kiekvienoje serijoje – visuomet įvyksta kas nors naujo, o kai kuriuos personažus išvystame visai kitokiomis spalvomis nei kad prieš tai. Rodos, vietomis net imi gailėtis tokių kaip Sersi Lanister ar pan (tik Džiofris išlieka absoliutus blogis). Kadangi skaičiau pirmąją dalį, tai likau patenkinta serialu kaip ekranizacija, kadangi stengiamasi pateikti knygos turinį kuo tiksliau, o ir pati aplinka pasirodė įdomi, nes kiek sunkoka buvo įsivaizduoti, kaip tikrovėje turėtų atrodytų tas pasaulis.

Tiesa, visgi perspėju, kad yra nemažai nuogo kūno ir sekso scenų, kadangi tikiu, kad kai kam tai nelabai gali patikti. Nors asmeniškai man, tai pateikta gražiai, estetiškai, kadangi niekas nesigėdija savo nuogumo, nusimeta rūbus, lyg tai būtų įprasta, viskas atrodo labai… Natūraliai – gal toks žodis labiausiai tiktų.

4 sezonas

Tai serialas, kurį noriu matyti dar ne vieną sezoną (dabar aišku, kad dar du tikrai bus), bet iš kitos pusės – žiūriu realistiškai ir mąstau, kad svarbiausia, jog jis užsibaigtų taip, kaip ir prasidėjo: būdamas viršūnėje. Tokiu atveju liūdėsiu aš, liūdės ir didžiulis būrys žiūrovų, bet bent jau galėsime tvirtai sakyti, kad tai – vienas geriausių matytų serialų. Tad to ir norisi jam linkėti: kad ir toliau liktų viršūnėje.

O šis sezonas puikus. Ir ganėtinai vertas dėmesio jo šūkis: All Men Must Die. Tiek mirčių (prieš sezoną žinojau tik apie vieno personažo žūtį, kuri įvyko 9 serijoje) tikriausiai gal net dar ir nebuvo. Vestuvės – George R. R. Martin stiprioji pusė ir tą jis nuostabiai parodė šiame sezone. Iš tikrųjų, iš visų mirčių labiausiai buvo gaila, kaip bebūtų keista, to, kurio mirties ir norėjau: tiesiog buvo prarastas stiprus personažas, kas kad jį pamačius sukildavo neigiamos emocijos, bet tos emocijos ir įrodydavo, koks jis geras. Bet veiksmui reikia judėti, o jis ganėtinai tam ėmė trukdyti. Dėl vieno personažo (to, apie kurio mirtį žinojau iš anksto) kažkaip ir ašara nubyrėjo, nors ir buvau nusiteikusi, kad jo nebebus, na, o visų kitų mirtys daugiau mažiau pradžiugino. Apskritai, tos mirtys yra gėris! Prašluojami nereikalingi veikėjai ir be didelių nuostolių judama toliau. O ir kol kas pavyko išsaugoti tuos, kurių labiausiai nenoriu matyti negyvų.

Ir vėl netrūko puikiai kurtos įtampos (vien 9 serijoje man buvo ištisos 50 min įtampa), geros vaidybos (Tyrion’ą vaidinantis Peter Dinklage atsiskleidžia kaip aktorius visu gražumu), įdomių personažų, nuostabių vaizdų, o svarbiausia – netikėtų siužeto vingių.

Ar yra, kas nepatiko? Asmeniškai manęs labiausiai nežavi viskas, kas susiję su Branu Starku, o ir vis labiau Daneiris mane erzina. O šiame sezone dar ir nelabai ką ji tenuveikė, o pradžioje buvę pačiu įdomiausiu objektu drakonai iš viso tapo nebenaudingi. Galbūt vėliau pasikeis.

O pas mane ant stalo jau trečioji knygos dalis guli, galėsiu pasinerti į jau matytus nuotykius darsyk.

5 sezonas

Šis sezonas man sukelia dviprasmiškus jausmus. Didžioji dalis šio sezono buvo nuobodi ir visai neįtraukianti. Girdėjau, kad paskutinėse dviejose knygose yra panašiai – guma tempiama tiek, kad net pikta. Liūdėjau žiūrėdama serijas, nes veiksmas ir judėjimas buvo tai, kas veda šį serialą į priekį. Taigi, kodėl tuomet dviprasmiški jausmai, jei kalbu apie tai, kad nuobodu buvo? Ogi todėl, kad trys paskutinės sezono serijos buvo geriausias dalykas, koks begali nutikti. Winter is coming – tai šūkis, kuris vis labiau įgauna prasmę. Mirtys – taip, jų bus ne viena, o kas svarbiausia, mirs ne tie, kurių mirčių jau buvo galima tikėtis žiūrint šį sezoną. Liūdna, kad viena mirtis, kaip pasirodys, buvo visiškai beprasmė (ne, kalbu tikrai ne apie paskutinėje serijoje įvyksiančią kurią nors mirtį), nes būtent to veikėjo nužudymas man sukėlė daugiausiai emocijų. Kitos buvo visai reikalingos – atsikratyta nuobodžių personažų, o vienas jų – dar ir nekęstas. Kiek pamenu, paskutinėje serijoje dažniausiai susidėliodavo, kas kur vyksta ir ką veikia – šiame sezone to nebuvo, nes liko nemažai neatsakytų klausimų apie tai, kas nutiko su vienu ar kitu veikėju. Ir nejučia ėmiau svarstyti: galbūt vienam veikėjui, kuriam visą gyvenimą nesiseka, pagaliau ims sektis?

Šiame sezone dar labiau išryškėjantis personažas (Ramzis) skatina serialo gerbėjus kurti meme’us su Džiofriu, klausiančiu: ,,tai ką, pasiilgote manęs?“, nes išties, kartais atrodo, kad Ramzis blogesnis už Džiofrį. Kas jau kas, bet blogiukų charakteriai šiame seriale išties stiprūs.

Prieš sezono pradžią buvo labai išreklamuoti Marteliai. Žinoma, kai ketvirtajame sezone turėjome tokį puikų personažą kaip Oberyną, visi tiesiog troško pamatyti, ko galima tikėtis iš jo šeimos. Aktorių pristatymai tik dar labiau kėlė susidomėjimą, tačiau galiausiai kas gavosi? Visiškas nulis. Jei ne paskutinė serija, sakyčiau, kad jie visiškai nenaudingi ir beprasmiai veikėjai buvo, užpildę eterį vietoj įdomesnių personažų.

Drakonai čia kiek pasirodys, bet vėlgi, na labai jau nieko gero su jais nevyksta, vis dar tokie pat užsispyrę ir nevaldomi, o ir pasirodys, kad sužeisti juos ne taip ir sudėtinga. Tad visas tas reikalas ,,drakonai visus nugalės“ atrodo vis labiau neįtikinama, nors kita vertus, jie turi tai, ko neturi žmonės – ugnį, kuri tikrai pravers atėjus žiemai.

Ir galiausiai tampa įdomu, kokias pabaigas dabar svarstys tie, kurie išlikimui buvo pasirinkę tuos veikėjus, kurių šio sezono metu nebeliko.

6-8 sezonai (*2019/07) – minimaliai spoilerių bus

Gaila, apie 6-7 sezonus nieko nerašiau, tad ir dabar, jau pasibaigus visam serialui, nesiplėsiu, galvodama, kas ten tiksliai vyko. Užtat paskutinis sezonas, kuris kėlė daug emocijų ne vienam, vis dar sukasi galvoje, nors jau užsibaigė prieš daugiau nei mėnesį. Ir nors ne vienas sako, kad burbėjimas vyksta dėl to, kad nepatiko, kas liko soste ar kas mirė, mano (ir ne vien mano) atveju visai kas kita mane nuvylė. Tai nebuvo toks jau tragiškas sezonas: mėgavausi keletu serijų, kurias kritikai sumalė į miltus, žiūrėdama ketvirtą seriją galvojau, kaip taip galima sau leisti sukurti tokią ilgą ir visiškai nieko neduodančią serialui seriją paskutiniame sezone, kur ir taip serijų – vos šešios. Kas mirė, kas gavo sostą – tebūnie. O bet tačiau. Man pritrūko logikos. Tiek daug kalbėjo apie padarus už sienos, o galiausiai gavome vieną seriją, o po to – lyg nieko nebūta. Ariją tiek mokė kelių sezonų metu būti žudike, o kaip ji pasirodė šitame sezone? Sublizgėjo porą minučių, o daugiau buvo kaip vos ne Sansos lygio. Bran’o galios – absoliučiai nieko neduodančios, jis nieko nedarė, negelbėjo, jau anksčiau jis mane erzino, bet šiame sezone – ypatingai. Cercei likimo norėjosi kur kas ryškesnio parodyto, nes dabar – ir saldu, ir visai netinka jai. O toji paslaptis dėl Daneiris ir Jon Snow – kas iš to? Nieko, tai visiškai nepakreipė siužeto jokia linkme. Va. Šiaip šitam sezone jau buvau nusistačiusi savo mėgstamiausius veikėjus, kurie visai ne pagrindiniai – Jaime, The Hound, Brienne. Labiausiai likau patenkinta The Hound vaidmeniu ir viskuo, ką jis darė iki pat paskutinės serijos. Puikus personažas.

Galutinis vertinimas krito iki 8/10, nes kaip bebūtų, tai vis vien liko tas serialas, kurio sezono peržiūros neatidėliodavau ir kiekvieną seriją žiūrėdavau vos jai pasirodžius.

Rež.: David Benioff, D.B. Weiss, vaidina: Peter Dinklage, Lena Headey, Emilia Clarke, Richard Madden, Iwan Rheon, Maisie Williams, Kit Harington, Nikolaj Coster-Waldau, Carice van Houten, 2011- … m., JAV, Didžioji Britanija, 60 min x 50 epizodų

831> Mama / Mama (2013)


mama-annabel-and-lucasRež.: Andrés Muschietti
Vaidina: Jessica Chastain, Nikolaj Coster-Waldau,
2013 m., Kanada, Ispanija, 100 min
Žanras: siaubo
imdb nuoroda čia.

Anabelė ir Lukas pasiima auginti dvi Luko dukterėčias, kurios penkerius metus gyveno vienos miške. Tačiau ima kilti abejonė, ar jos išties buvo vienos.

Tikiu, kad jei mėgstate siaubo filmus, šį jau žiūrėjote. Iš ko tas tikėjimas? Matyt iš to, koks širšalas ilgą laiką socialiniuose tinkluose, įvairiuose internetiniuose puslapiuose buvo dar ilgą laiką po jo pasirodymo, dar ir dabar jį daug kas mini kaip vieną geriausių matytų siaubo filmų. Prisipažinsiu, manęs jis netraukė nors tu ką. Ir nebūčiau aš jo žiūrėjusi, jei atsitiktinai nebūčiau pamačiusi, kad jame vaidina mano mylimas Nikolaj Coster-Waldau, o paskutiniu argumentu tapo pastaruoju metu taip pat dėmesį patraukianti Jessica Chastain.

Bet pažiūrėjau ir nesupratau, kodėl visi taip ,,alpsta“ dėl šio filmo. Taip, jis tamsus, niūrus, siužetas vietomis netgi labai neprastai išvystytas. Atmosfera sukurta tinkamai, o vietomis buvo noras nusukti akis, kai atrodydavo, kad tuoj kažkas baisaus pasirodys ekrane. Bet vėliau kažkaip to noro nusukti akis neliko, nes pasirodė, kad nebaisūs tie lindimai. O ir apskritai nelabai mėgstu tokių padarų, kurie labiau nustebimą kelia, o ne baimę. Ir visgi, siužetas yra nuspėjamas, daug įvairių klišių, istorija girdėta daug kartų, tik vaidino kiti aktoriai ir kūrė kiti žmonės. Girdėjau nemažai liaupsių pabaigai, bet net ir toji buvo aiški anksčiau nei įvyko.

Tai va, užsidėjau dar vieną pliusą prie mėgstamų aktorių filmografijų, pamačiau, dėl ko visas tas sujudimas buvo, na, ir pripažinsiu, kad kaip pramoginis, visgi yra neblogas ir nepasakyčiau, kad prailgo.

6/10

730> Tusen ganger god natt / A Thousand Times Good Night / Tūkstantį kartų labanakt


goodnightRež.: Erik Poppe
Vaidina: Nikolaj Coster-Waldau, Juliette Binoche, Maria Doyle Kennedy
2013 m., Norvegija, Švedija, Airija, 117 min
Žanras: drama
imdb nuoroda čia.

Rebeka – fotografė, fiksuojanti akimirkas ,,karštuose taškuose“ – įvairiose pasaulio vietose, kur vyrauja karas ir teroras. Bet taip pat ji – mama bei žmona. Po paskutinės išvykos, kai vos nemiršta, ji turi pasirinkti: karjera ar šeima.

Pirmiausia dėmesys krypsta į aktorių komandą – jie ir buvo bene pagrindinė priežastis, kodėl šis filmas atsirado mano norimų peržiūrėti kino juostų sąraše. Juliette Binoche savo natūralia vaidyba iki šiol visuose su ja matytuose filmuose žavėjo. Na, o Nikolaj Coster-Waldau veidas man visad atgamina prisiminimus apie Game of Thrones, kurio jau spėjau ir išsiilgti. Tikiuosi, kad ateity jo vardą siesiu ne tik su šiuo serialu, bet ir su įsimintinų vaidmenų kūrimu ekrane. Kalbant apie konkrečiai šį filmą, N. Coster-Waldau vaidmuo (Rebekos vyro) yra nykus, pernelyg neišplėtotas, nors scenos juo pakankamai mielos, o scena prie jūros su vaikais atrodė itin įtaigiai. Tuo tarpu J. Binoche ir čia nenuvylė: jos kuriamas personažas plėšosi tarp šeimos ir pašaukimo (kitaip šios veiklos Rebekos atveju pavadinti nelabai ir galima), todėl išgyvena daugiau skaudesnių nei linksmesnių akimirkų. Skausmas, esantis viduje, perteiktas neperspaustai, atrodė, lyg aktorė būtų susigyvenusi su savąja Rebeka.

Kinematografinė pusė pasirodė daili, daug gražių vaizdų. Muzikinis takelis vietomis kiek erzino dėl vienodumo, bet kita vertus, tiko prie kuriamos atmosferos: švelni muzika ir lėtas kino juostos tempas sudarė gražią dermę.

Tačiau priėjus prie siužeto, nepasakyčiau, kad turiu daug pagyrų.Siužetas daugiau mažiau nuspėjamas, bet buvo niuansų, kurie nepatiko. Visų pirma, Rebekos poelgis, kuris tapo priežastimi to, kas jos šeimoje vyko toliau: tiesiog trūko gilesnio pasvarstymo visų galimų pasekmių. Antra, kai kurie įvykiai pabaigoje atrodė neargumentuoti, visai neišplėtoti, pateikti pernelyg greitai ir nespėjant suvokti, kodėl toji situacija taip greitai kinta. Bet visgi pati idėja yra aktuali, manyčiau, daugeliui, kai norisi suderinti šeimą ir darbą, bet, deja, neretai viskas baigiasi kažkurio nenaudai, ypač, jei laiku nepamatoma, kad kažkurioj srity kažkas vyksta nebe taip. Ir visa tai yra rodoma bei bandoma spręsti filmo metu.

Gražus, vietomis labai liūdnas, ne visiškai įtikinančiu siužetu filmas. Nesigailiu, kad žiūrėjau, visgi gero ne tiek ir mažai radau. Bet galėjo būti ir geriau. 7/10

Ir asmeniškai man labai gražiai pateiktas traileris.

 

652> Bent


4771388_l2Kažkada, peržiūrėdama Clive Owen filmografiją, pasižymėjau tarp norimų pamatyti ir šį filmą, kuris nėra itin garsus. Kino juosta pasakoja apie Maksą, kuris yra gėjus. Dėl šios priežasties jis patenka į koncentracijos stovyklą, tačiau ,,įrodęs“, kad toks nėra, gauna geltoną žvaigždę (rodančią, kad jis žydas), o ne rožinę, skirtą būtent homoseksualams. Tačiau pabėgti nuo to, kas jis yra – pernelyg sudėtinga.

Pirmiausia, tai dabar, po filmo peržiūros, nuėjusi peržvelgti viso aktorių, vaidinusių šioje juostoje, sąrašą, nustebau. Garsių pavardžių išties netrūksta. Clive Owen ir Ian McKellen atpažinau be abejonių. Tačiau neatpažinti liko Jude Law, Nikolaj Coster-Waldau (žinomas iš Game of Thrones), Rachel Weisz. Tad vaidybos kokybe skųstis neketinu.

Filmo pradžia nekabino, tačiau žinodama, kas laukia pagr. personažo, laukiau, kol tai ateis. Na, ir kai sulaukiau, pasidarė įdomiau. Nors nebuvo tokio jausmo, kad negaliu atsitraukti nuo ekrano, tačiau nebuvo ir nuobodu. Visgi Makso ir ten sutikto kito kalinio besirutuliojanti draugystė man tiko ir turėjo tai, kas žavėjo. Ir privertė liūdėti, na, nes sunku buvo tikėti, kad viskas čia bus galiausiai puiku.

Filmas ne tik apie meilę net ir tokiomis atšiauriomis sąlygomis, bet ir nusiteikimą gyventi, su kuriuo visą laiką Maksas ir buvo koncentracijos stovykloje. Apie tikėjimą ir viltį, kad pavyks sulaukti laiko, kai visi bus paleisti. Net patyrus tokį praradimą, po kurio ne vienam apie ką nors šviesesnio galvoti būtų sunku ilgą laiką.

Tačiau visgi atmosfera sukurta gan skurdžiai ir neįtikinamai. O pradžia buvo stipri (pradžia vadinu scenas traukinyje), tačiau po to viskas kaip ir tapo ,,nematoma“. Į akis krito kad ir Makso laisvalaikiu daromi atsispaudimai – iš kur tiek jėgų, kai pagal idėją stovykloje maisto duodavo varganai, o darbas, kurį visą dieną atlikdavo – varginantis? Na, suprantu, kad galbūt norėtąsi akcentuoti būtent personažų santykius, o ne pravirkdyti žiūrovą žiauriais vaizdais, bet juk buvo galima kad ir trumpus momentus iš kalinių kasdienybės parodyti…  Na, vėliau buvo ir sunkesnių scenų (kai buvo rodomas žiemos metas), bet vis dėlto labai trūko parodymo, kaip ten išties sunku.

Pabaiga – kiek tikėta, bet vis vien emocijos užplūdo visiškai nelauktos ir visu smarkumu.

7/10

Rež.: Sean Mathias, vaidina: Clive Owen, Ian McKellen, Jude Law, Nikolaj Coster-Waldau, Rachel Weisz, 1997 m., Didžioji Britanija, Japonija, 104 min

641> Hodejegerne / Headhunters / Galvų medžiotojai


headhunters-photo-5Apie šį filmą, kuris pastatytas pagal garsaus detektyvinių trilerių rašytojo Jo Nesbo romaną, girdėjau jau kurį laiką daug gerų komentarų, tačiau esminė priežastis, dėl kurios nusprendžiau būtinai jį pažiūrėti buvo aktorius Nikolaj Coster-Waldau, daugeliui gerai žinomas kaip Džeimis Lanisteris iš Game of Thrones. Buvo įdomu pamatyti jį kitame amplua. Nors… Ir čia jis vaidina blogiuką.

O filmas pasakoja apie paveikslų vagį Rodžerį, kuris kompleksuoja dėl žemo ūgio ir, bijodamas prarasti gražuolę žmoną, ją lepina įvairiais brangiais daiktais. Vieną dieną žmona supažindina su Klasu, neseniai apsistojusiu apylinkėse. Rodžeris sužino, kad Klasas turi namuose garsų ir daugybės pinigų vertą paveikslą, tad pasiūlo šiam darbą. Bet netrukus viskas pasisuka ne visai taip, kaip planuota.

Skandinavai turi savo braižą, kuris ir čia pastebimas gan ryškiai. Šaltos spalvos, minimalizmas, nevengiama rodyti žiaurumų, kraujų, na, ir bendra atmosfera tokia specifinė. Net užsinorėjau pažiūrėti Millenium trilogijos dvi nematytas dalis, kuriose viso to, manau, irgi netrūks.  Filmas įsivažiavo lėtai – taip buvo dėl to, kad visai nepajutau simpatijos pagrindiniam personažui. Kartais atrodė graudžiai, kartais – juokingai, tiesiog kaip nevykėlis, kuriam kažkodėl sekasi. Ir visgi, pabaigus žiūrėti norisi pripažinti, kad nėra jis nevykėlis, jei tokią gerą galvą ant pečių nešioja. Jau minėtasis N. Coster – Waldau, atlikęs Klaso vaidmenį, sudomina, kadangi apie jį sklando paslaptys, kurias taip ir norisi išrišti. Antroje filmo pusėje, kai veiksmo – iš tiesų pakankamai, o be viso to ir visos paslaptys ima aiškėti, Klasas atsiskleidžia kaip bejausmė būtybė, kuriam nėra jokių ribų. Tinka jam blogiukus vaidinti, nors tu ką. Pats siužetas – pripainiotas, pradžioje net ir nesuvokiau, dėl ko čia visa košė užvirė ir kaip taip greitai Rodžerio veiksmai buvo įminti, tačiau vėliau ima aiškėti, kad ne viskas taip, kaip iš pažiūros atrodo, nors, tiesą pasakius, pabaigą nuspėti nebuvo sunku, nors kažkam gal ir bus netikėta. Vietomis įtampa jaučiama visai neblogai, tad už tai pliusas, bet pripažinsiu, buvo nemaži lūkesčiai, kurių visgi visiškai išpildyti filmui nepavyko.

7/10

Rež.: Morten Tyldum, vaidina: Aksel Hennie, Synnøve Macody Lund, Nikolaj Coster-Waldau, 2011 m., Norvegija, Vokietija, norvegų k., 100 min