Archyvas

Archive for the ‘Olivia Colman’ Category

Fleabag (2016-2019) (2 sezonai) – pilna serialo apžvalga

9 rugsėjo, 2021 Komentarų: 1

Vis šmėžavo ištraukos iš šio serialo socialiniuose tinkluose, o kadangi serijų nedaug, nutariau patikrinti, kas čia per reikalas. Serialas – apie moterį, kuri, rodos, niekur nepritampa. Jos santykiai su šeimos nariais komplikuoti, asmeninis gyvenimas irgi nesikloja taip, kaip turėtų, lyginant su panašaus amžiaus pažįstamais, na, ir dar šis bei tas atsiskleidžia vėlesnėse serijose. Tad rezultatas toks, kad žiūrint ir juoktis norisi, ir liūdesio yra, net ir tragikomedijos. Paperka veikėjai, scenarijus (po serialo dairiausi scenarijaus knygos formatu, nes pilna labai fainų frazių ir dialogų), aktoriai – irgi verti dėmesio. Dar įdomybė, kuri pradžioje atrodė keistoka, bet po to jau atrodė kaip savaime suprantama serialo dalis – pagrindinės veikėjos pašnekesiai su kamera, kai ji ką nors pakomentuoja, mirkteli ar padaro kokią nors mimiką, skirtą tik žiūrovams. Kaip jau minėjau, serijų nedaug, trukmė kiekvienos – apie pusvalandį, tad galima peržiūrėti greitai. Antrojo sezono pabaiga – puiki, nesugadinanti bendros atmosferos. Su malonumu šį serialą ir darsyk įsijungčiau.

9/10.

imdb

1096> The Father / Tėvas (2020)


Kadangi esu nutolusi nuo visų apdovanojimų ir naujienų, susijusių su kinu, tikėtina, kad ir The Father būtų prasprūdęs pro akis, jei ne viena rekomendacija. Jautri tema, su kuria kol kas nėra tekę susidurti, tačiau turiu aplinkoje žmonių, kuriems teko jausti bejėgiškumą, prižiūrint Alzheimerio liga sergančius artimuosius. Na, ir pati esu pagalvojusi, kad gerai, kol visi sveiki, kol vienintelė graužatis, kad aplankomi artimieji rečiau nei būtų galima, bet tuo pačiu suvokiama, kad jie dar patys savimi geba pasirūpinti. Bet nežinia, kaip bus toliau. Visgi liga, kuri pradžioje atrodo kaip eilinis užmaršumas, progresuodama atneša vis daugiau sumišimo ir bejėgystės pačiam sergančiajam, tačiau ne ką mažiau lengva būna ir šeimai.

Jautri ir talentingai pateikta istorija. Žiūrėdama ir pati suabejodavau, kur tiesa, o kur fantazija, atrodo, kad filmo kūrėjams pavyko įtikinamai perteikti, kaip jaučiasi Alzeimerio liga sergantis asmuo. Daugiausiai dėmesio skiriama dviems personažams – tėvui ir jo dukrai. Labai džiaugiausi A. Hopkins gautu Oskaru, nes jis buvo jo vertas. Nežinau, ar vertesnis už kitus, nes kitų filmų nesu mačiusi, bet tai, ką jis sugebėjo parodyti, buvo aukščiausia klasė. Olivia Colman – irgi puiki, ką jau nesyk yra įrodžiusi ir anksčiau (ar matėte The Favourite?). Visas emocijų spektras keitėsi jų abiejų mimikose, elgesyje. Skaudi gyvenimiška drama, kurią žiūrėdama ištisai graudinausi. Gyvas, jautrus, subtilus pasakojimas, apie kurį net ir dabar, praėjus jau nemažai laiko, sunku darosi. Paveikus, nepamirštamas. Eidami į kiną nepamirškite servetėlių.

9/10

imdb

1012> The Favourite / Favoritė (2018)

24 birželio, 2019 Komentarų: 1

Ne, ne tik filmus apie superherojus žiūriu 🙂 The Favourite norėjau pažiūrėti jau seniai, kai tik kino teatruose rodė, bet niekas iš aplinkinių neparodė susidomėjimo (maždaug kostiuminė drama – nieko įdomaus). Visos kalbos apie tai, kad čia kiek kitoks turėtų būti, ėjo veltui. Tad galop prisiruošiau peržiūrėti namuose.

Karalienė – silpna ir vis nesveikuojanti, tad jos artima draugė ledi Sara valdo šalį ir karalienei gelbsti priimant sprendimus. Kai pasirodo nauja tarnaitė Abigailė, Sara gan greitai susidomi naujoke, o pati Abigailė pamato galimybę grįžti į aristokratišką gyvenimą ir imasi plano tapti karalienės kompanione.

Ir tikrai ši kostiuminė drama skiriasi nuo daugelio kitų. Pati kažkada mėgau jas žiūrėti, pastaruosius kelerius metus apleidau (kaip ir apskritai kiną), bet šis tai buvo ,,kažkas tokio“ vien dėl savo kitoniškumo. Intrigos, subtilus humoras, ironija, viso filmo metu vykusi konkurencija tarp moterų, įtraukiantys siužetiniai vingiai, spalvingi veikėjai, įdomūs kostiumai, aštri pabaiga – vertas žiūrėjimo, pati jau senokai mačiau, bet vis dar geras įspūdis išlikęs.

8/10