Archyvas
852> Nobody Walks (2012)
Rež.: Ry Russo-Young
Vaidina: John Krasinski, Olivia Thirlby, Rosemarie DeWitt, Dylan McDermott, Rhys Wakefield, Jane Levy
2012 m., JAV, 83 min
Žanras: drama
imdb nuoroda čia.
Tai filmas, kuris vakar mane supykdė. Tikėjausi kažko gražaus, romantinio, kažko panašaus, ką neretai galima rasti įsijungus nepriklausomą kiną. Nežinau kodėl būtent to tikėjausi. Gal kad viršelyje pagrindiniai personažai taip gražiai šypsojosi, gal taip fantazuoti paskatino veikėja, užsidėjusi dideles ausines. Bet lūkesčiai griūti ėmė gan greitai.
Pasakojama apie Martiną, kuri apsistoja vienos šeimos namuose, kad galėtų baigti kurti savo filmą. Ji paprašo pagalbos šeimos vyro Piterio, kuris dirba filmų srityje. Kol jiedu sėdi prie filmo, ima virti aistros: mergina susidomi du vyrai, šalia to – Piterio žmonai dėmesį rodo jos klientas, o dukra kenčia dėl meilės.
Šiame filme matau du geresnius dalykus. Pirma – vaidyba. Surinkti natūraliai vaidinantys aktoriai, todėl į juos žiūrėti malonu. Antra – kinematografija. Paprastumas žavi, o dar toji idėja – įrašinėti įvairius garsus – žiūrisi neblogai. Atrodė, kad potencialo šis filmas turi. Juk galėjo būti vienas tų filmų, kur paprastumas yra viskas, ko galima norėti, tačiau tie filmai (kalbu apie My Sister’s Sister, Safety is Not Guaranteed, People Like Us ir kt.) turėdavo bent jau dėmesio vertus dialogus ir šiokią tokią mintį.
Deja, šiame filme visiškai nemačiau prasmės. Ji atvyko, nusidavė su vienu, su kitu, po to gražiai akytėmis mirksi ir sako, kad neverta nieko čia sureikšminti ir tarsi nė nesuvokia, kad ir ji prisidėjo prie to, kas vyko. Koks tikslas rodyti tokį siužetą, kuris eina į niekur ir nesukelia absoliučiai jokių jausmų išskyrus minėtą pyktį dėl filmo beprasmiškumo. Tai, kad kino juosta yra lėta, man nekėlė diskomforto tol, kol nebuvau supratusi, kad nepaisant to, kokiu greičiu vyks siužetas, jame vis vien neįvyks nieko, kas mane nors kiek sudomintų ar patrauktų dėmesį. Todėl žiūrėjau ir galvojau, kad reikia jį jungti lauk, bet nebenorėdama nieko pradėti, nes nebebūčiau ištempusi papildomų pusantros ar dviejų valandų, nusprendžiau užbaigti. Kad jokio tikslo tokį filmą kurti taip ir neradau, tikriausiai sakyti nebereikia.
2/10
27> Juno / Džuno
Daug kur mačiau filmų rekomendacijų, tarp kurių dažnai pasitaikydavo šis filmas. Šiandien kaip tik norėjau kažką panašaus pamatyti, tad jį ir pasirinkau.
Džuno tik šešiolika ir vieną dieną ji supranta esanti nėsčia. Apgalvojus galimus sprendimų būdus, ji nusprendžia išnešioti kūdikį ir jį atiduoti kokiai vaikelio trokštančiai porai.
Gerai, kad, prieš žiūrėdama šį filmą, neperžiūrėjau aktorių sąrašo, nes tuomet tikrai būčiau šio filmo peržiūrą atidėjus neribotam laikui. To priežastis- Michael Cera, vaidinantis Džuno vaiko tėtį. Aktorių žinau iš filmo ,,Nick and Norah’s Infinite Playlist (šį filmą esu aptarusi šiame tinklaraštyje). Jis man nepatinka, nes, bent jau mano nuomone, vaidinti nelabai moka. Ir tikrai, tiek aname, tiek šiame filmuose jis visiškai vienodas. Neturi visiškai jokios charizmos, nieko, kas galėtų papirkti žiūrovą (o gal tik aš keliu per didelius reikalavimus?). Tuo tarpu pagrindinį vaidmenį atliekanti Ellen Page man patiko ir neturėjau prie ko prisikabinti. Personažai gan spalvingi ir įdomūs.Siužetas- gal ne pernelyg stebuklingas, bet viskas suvaidinta, parodyta, atskleista gan gerai. Ir aš nuo pat pradžių galvojau, kad Džuno vaikutį galiausiai pasiliks… (ar taip nutiko? Pažiūrėkit ir pamatysit). Filmas neprailgo- mielas, gan įdomus ir verčiantis susimąstyti apie tai, ką daryčiau, jei būčiau Džuno vietoje.
Pasirodo, filmas apdovanotas įvairiais apdovanojimais (net Oskaru) ir dar begalei nominuotas (tarp jų- trims Oskarams). Visus apdovanojimus galite rasti čia.
Vertinu 7/10.
Rež.: Jaon Reitman, vaidina: Ellen Page, Michael Cera, Jenifer Garner, Jason Batement, Allison Janney, J. K. Simmons, Olivia Thirlby, 2007 m., JAV, anglų k., 96 min.
Naujausi komentarai