880> Man Up / Pavogtas pasimatymas (2015)

Rež.: Ben Palmer
Vaidina: Simon Pegg, Lake Bell, Olivia Williams
2015 m., Didžioji Britanija, Prancūzija, 88 min
Žanras: romantinė komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Šis buvo sudominęs visai atsitiktinai – kažkada būdama kino teatre pamačiau šio filmo anonsą (beje, man išties patinka žiūrėti anonsus kino teatre, nes neretai susidomiu tais, į kuriuos galbūt niekad neatkreipčiau dėmesio). Siužetas paprastas: 34-ių Nensė nusivylusi gyvenimu ir mananti, kad niekuomet nesusiras antrosios pusės. Važiuodama į tėvų santuokos metines ji sutinka Džesiką, kuri važiuoja į aklą pasimatymą. Nensė užsnūsta, o pabudusi suvokia, kad tos merginos jau nėra, o ant stalo palikta knyga, kuri turėjo būti skiriamasis ženklas, kad ją atpažintų vyras, su kuriuo susitinka. Kas netrukus nutinka, įsivaizduoti nesunku: Nensė išlipa su knyga rankoje, o ją suranda tas vyriškis ir pamano, kad ji – Džesika. Nensė sumano pasinaudoti proga.

Kalbant apie siužetą, tai jis nuspėjamas nuo pradžių ir pabaigos. Humoro yra visokio, bet kažkaip sugebėta neperspausti, natūraliai viską įdėti į dialogus, tad klausytis dažniausiai buvo smagu. Net buvo keista, kad neteko vartyti akių, kad ir kokios šabloniškos kai kurios scenos. Galbūt dėl pagrindinių personažų, kurie atrodė nuoširdžiai ir gan tikroviškai, neholivudiški, su savo keistenybėmis, kiek chaotiški (kaip ir pačios situacijos), tačiau tuo ir patrauklūs. Veiksmo ne tiek ir daug, užtat pokalbių netrūksta, o temos – pačios įvairiausios. Kaip ir bus paminėta nesyk, visai nepanašu į pirmojo pasimatymo temas (ypač tokio, kur susitinka du visai nepažįstami žmonės). Ir, kadangi siužetas, pripažįstu, banalus, viskas krenta būtent ant scenaristo (dialogai ir temų įvairovė) bei aktorių (jie išties derėjo vienas su kitu, o ir vaidyba, kaip jau minėjau, nerėžė akies) pečių. Ir, sakyčiau, pavyko jiems pavyko pasiekti išties neprastą rezultatą. Visiškai nesinorėjo, kad baigtųsi. Mielai būčiau dar pusvalandį kitą pažiūrėjus į juos.

Britai moka daryti komedijas ir nieko daugiau nebepridursiu. Patiko. 7/10

499> Hanna / Hana

Joe Wright – mano mylimiausio filmo Atonement bei tokių kostiuminių dramų kaip Anna Karenina (2012) ir Pride & Prejudice (2005) režisierius. Todėl Hanna – kiek netipiškas jo darbas ir nepasakyčiau, kad labai vykęs.

Hana – 16-metė paauglė. Ji sumani ir atsidavusi dukra. Tačiau be šių savybių Hana turi ir šį tą ypatingo: ji stipri, ištverminga ir išradinga kaip karys. To ją išmokė našlys tėvas Erikas, buvęs CŽV agentas. Mergaitė augo miškuose, grūdinama nesibaigiančių treniruočių ir užduočių, kurios buvo skirtos vieninteliam tikslui – paversti ją tobula žudike. Tėvas išsiunčia Haną į žygį. Ji slapčiomis keliauja per Europą, vieną po kito šalindama agentus, kuriuos jos sučiupti pasiuntė CŽV agentė Marisa. Pagauti 16-metę žudikę Marisai yra asmeninės svarbos reikalas, tad niekuo nepasitikėdama taip, kaip pačia savimi, ji pati leidžiasi gaudyti Hanos. Kas laukia paauglės, kuri buvo ugdoma tapti tobula žudike ir pažinojo vienintelį žmogų – tėvą, pasaulyje, valdomame visai kitokių taisyklių ir pilname įvairiausių žmonių?

Retai dedu copy-paste anotacijas, tačiau šį sykį būčiau sunkiai sugalvojusi, kaip čia trumpai parašyti esmę. Mat pusę valandos nuo pradžios galvojau wtf? Filmas- nuolatinis bėgimas ir slapstymasis, keletas juokingai atrodančių kovos scenų bei krūva aktorių mediniais veidais. Tiesa, S. Ronan pasirodė sakyčiau kiek geriau nei kiti aktoriai, kurie nemenkai žinomi kino pasaulyje.

Peržiūra varginanti ir nesukėlusi jokių teigiamų jausmų, tik norą, kad filmas kuo greičiau baigtųsi. Tikiu, kad jau rytoj menkai ką beprisiminsiu..

Nerekomenduoju. 4/10 . Tiesa, muzikinis takelis visai patiko.

Rež.: Joe Wright, vaidina: Saoirse Ronan, Cate Blanchett, Eric Bana, Olivia Williams, 2011 m., JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, 111 min

364> Anna Karenina / Ana Karenina

Kai sužinojau, kad yra kuriama nauja ,,Anos Kareninos“ ekranizacija su mano mylimais aktoriais, supratau, kad daugiau atidėlioti nebegalima, tad perskaičiau knygą. Ja nusivyliau, todėl filmo laukimas tapo nebe toks varginantis. Bet dabar, po peržiūros, galiu pasakyti, kad likau maloniai nustebinta.

Nors, kita vertus, daug ką sako režisieriaus vardas- Joe Wright. Jau buvau mačiusi porą jo filmų (Atonement ir Pride & Prejudice), kurie man patiko. Negana to, tai trečiasis bendras Joe Wright ir Keiros Knightley darbas, o jai, ne paslaptis, tinka vaidinti istoriniuose filmuose. Ir jų bendradarbiavimas dar kartą pasirodė vykęs (ir netgi daugiau nei tik vykęs). Keira Knightley šiame filme atrodė tiesiog puikiai- aišku, dėl to reikia dėkoti tikrai įspūdingiems kostiumams (labai norėčiau, kad Oskarą filmas gautų bent geriausių kostiumų kategorijoje (iš viso nominuotas 4-iems)), nors vaidyba buvo irgi neprasta, tik vienoje vietoje man ji atrodė ,,netikra“. Beje, grįžtant prie režisieriaus, tai matyti, jog jis mėgsta dirbti su tais aktoriais ne kartą, nes filme sutiksime ir Matthew Macfadyen, kuris vaidino poną Darsį Pride & Prejudice.

Tie, kurie iki peržiūros apie filmą nelabai ką težinojo apie patį pastatymą, turėtų likti nustebinti: žiūrint atrodo, lyg stebėtume ne filmą, o spektaklį. Besikeičiančios uždangos, perėjimai iš vienos erdvės į kitą tiesiog išėjus pro duris, teatrališki pasirodymai (ypač, kai rodomi pokylių šokiai), rodos, atidirbta viskas iki pat smulkmenų. Neįprasta, originalu ir paliekamas tikrai geras įspūdis. Tiesiog negalėjau atsižiūrėti. Vien už tokį pastatymo sprendimą negailėčiau gero vertinimo.

O siužetas- apie aukštuomenę ir jos normas, apie skandalingą, nelaimingą ir kone uždraustą meilę. Aukštuomenė drabstoma purvais, kadangi viskas labai paprasta: meilužį turėti galima, tačiau įsinorėti skirtis, mylėti ne savo vyrą- jau uždrausta. Tampi paprasčiausia kekše, nors aplinkui tiek daug kitų, kurie apgaudinėja savo antrąsias puses, tačiau vaidina dorus žmones. Sukels nemažai jausmų, tuo labiau, kad ir nuo pat pradžių neatrodo, kad viskas bus gerai, nes po truputį tik dūš visa aplinkui..

Kadangi skaičiau knygą, tai matyt vertėtų pasakyti keletą žodžių kaip apie kūrinio ekranizaciją. Tie, kurie skaitė ir kuriems knyga labai patiko, tikriausiai nusivils, o galbūt apskritai net nežiūrės šio filmo, kadangi vėlgi, kaip dažniausiai būna- paimtas pagrindas, jokių gilumų, pamąstymų ar samprotavimų, kurių gausu romane. Manau, taip yra todėl, kad didelis dėmesys buvo sutelktas vizualiniam vaizdui. Kalbant apie charakterius, tai bent man pasirodė, kad Jude Law vaidinamas Kareninas ne itin panašus į pažintą iš knygos: filme Kareninas švelnesnis, atrodė ne toks griežtas (nors jo įsitikinimai ir sprendimai lyg ir išlikę tie patys). Vronskiui priekaištų neturėjau, tik baisu, kaip pakeitė Aaron Johnson (dabar žinomo kaip Aaron Taylor-Johnson) išvaizdą, na, bet norėta taip geriau atskleisti to meto Rusijos gyventojų išvaizdą, juk ir Jude Law atrodo visai kitaip nei įprasta.

O kadangi man knyga ne itin patiko, tai ir kabinėtis prie filmo nesinori, tuo labiau, kad visumoj man jis paliko labai gerą įspūdį.

8/10

Rež.: Joe Wright, vaidina: Keira Knightley, Jude Law, Aaron Johnson, Matthew Macfadyen,  Kelly Macdonald, Olivia Williams, Alicia Vikander, Ruth Wilson, 2012 m., Didžioji Britanija, 129 min

273> The Sixth Sense / Šeštasis pojūtis

Aštuonmetis Koulas Syras atrodė kaip ir visi jo bendraamžiai – paprastas, mielas berniukas. Tačiau jis turėjo paslaptį, apie kurią kartą papasakojo tik psichologui Malkolmui Krovui, kuris berniuko viduje įžvelgė žymiai vyresnio paciento, kurio pagydyti nepavyko, problemas. Daktaras buvo ne vienintelis, kuris tą paslaptį sužinojo.

Mėgstu mistinius filmus, o šis- būtent toks. Pradžia prasideda kiek vangiai, tačiau po truputį viskas įsivažiuoja ir tampa sunku atsitraukti. Kyla nemažai klausimų, į kuriuos bandoma po truputį atsakyti. Kulminacija artėja labai lėtai, žvilgtelėjusi į likusių minučių skaičių net pagalvojau, kaip per tokį trumpą laiką jie viską susuks.. Ir ką gi, baigėsi tikrai netikėtai, nors panašių filmų jau esu mačiusi. Ir svarbiausia, kad išsiaiškinti pabaigą galima ganėtinai greitai, jei tik esate atidūs.

Labai man patiko pagr. aktorius Haley Joel Osment. Labai žavus ir suvaidino tikrai įtikinamai (matyt ne veltui jis buvo nominuotas Oskarui už šį vaidmenį). Nesu Bruce Willis gerbėja, bet jo vaidmuo man patiko. Jis čia nevaidino ,,kieto vyruko“, greičiau jau žmogumi, kuris desperatiškai nori padėti naujam pacientui, nes jaučia kaltę dėl anksčiau nepagydyto jaunuolio.

Liūdna stebėti, kaip berniukas niekam negali pasipasakoti savo problemos, nes paprasčiausiai žino, kad niekas juo nepatikės. O toji paslaptis jį patį baugina ir jis išreiškė tik vieną norą: kad vieną dieną jis galėtų nebebijoti.

Puikus, įtraukiantis filmas. Rekomenduoju.

8/10

Filmas nominuotas 6 Oskarams, o imdb Top 250 šiuo metu užima 142-ąją vietą.

Rež.: M. Night Shyamalan, vaidina: Bruce Willis, Haley Joel Osment, Toni Collette, Olivia Williams, 1999 m., JAV, 107 min