684> Quills / Skandalingoji plunksna

Rež.: Philip Kaufman
Vaidina: Geoffrey Rush, Kate Winslet, Joaquin Phoenix, Michael Caine, Stephen Moyer,
2000 m., JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, 124 min
Žanras: Biografinė drama
imdb nuoroda čia.

Nė pati nežinau, kodėl nemažai laiko vis vengiau šio filmo. Galutinius taškus dėl to, ar tikrai man jį verta žiūrėti, sudėliojo ne tik puiki aktorių komanda, bet ir siužetas, kadangi pasakojama apie Markizą de Sadą, garsų rašytoją, kuris buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę, vadovaujamą kunigo, dėl savo ištvirkavimo ir rašomų erotinių knygų. Tačiau jo kūryba pereina ir pro akylai saugomą ligoninę, tad į ją atvyksta gydytojas, turintis itin griežtų gydymo metodų.

Pripažinsiu, pradžioje galvojau, kad pažiūrėsiu valandą ir eisiu miegoti, o užbaigsiu šiandien – taip paskutiniu metu tenka daryti gan dažnai, nes kažkoks miego trūkumas jaučiasi. Ir iš tikrųjų, pradžia ėjosi lėtai ir ne itin įdomiai, tačiau atėjus laikui, kai jau kaip ir turėjau išjungti, suvokiau, kad noriu visgi jį pažiūrėti visą per kartą. Intrigavo pabaiga, kadangi buvo sunku įsivaizduoti, kaip galėtų kino juosta baigtis, ypač, kai rodos, viskas einasi tik blogyn, o taip norėjosi nors trupučio šviesos. Spalvingi ir įdomūs personažai taip pat kėlė susidomėjimą. Geoffrey Rush išties nuostabiai padirbėjo, kad atskleistų savo vaidinamo veikėjo charakterį. Vos ne kiekviena scena su juo buvo įspūdinga, jis puikiai atskleidė veikėjo beprotiškumą, norą bet kokia kaina rašyti. Tad nenuostabu, kad ir Oskarui buvo nominuotas. Kate Winslet ir Joaquin Phoenix kad ir nebuvo tokie stiprūs ir įsimintini, tačiau vis vien paliko malonų įspūdį. Ypač pastarasis, kuriuo vis labiau žaviuosi.

Iš anotacijos galima suprasti, kad bus pošlybių, bet beveik visuomet jos visos pateiktos su žaviu humoru, estetikos taip pat netrūko. Tuo metu erotinėmis temomis kalbėti nebuvo priimtina, todėl tokie skaitiniai sudomindavo ypač jaunąsias kartas. Tačiau imperatorius ir Bažnyčia tam nepritarė, o bet tačiau, kaip pamatysite, tai tiesiog tragikomiškai pateiktas dviveidiškumas ir pinigų troškimas, kuris užgožia ir visus jų pačių skelbtus dorovės principus . Be kovos su rašytojo noru rašyti, taip pat dėmesys atkreipiamas į šiltus, tačiau tuo pat metu ir visiškai nekaltus ligoninės vadovo bei darbuotojos santykius.

Apie pabaigą galėčiau tikriausiai daug kalbėti, nes ten įvyko tiek visko daug, kad net baisu. Ir nesinori nė kiek užsiminti apie kurį nors siužetinį vingį, kad išliktumėte susidomėję, tačiau galiu pasakyti, kad, kaip ir dažniausiai, kai mane išties paliečia filmas, būna, emocijas sunkiai valdžiau ir buvo labai sunku, ir nė kiek nenorėjau, kad viskas baigtųsi būtent taip.

8/10