539> Heartless

Jim Strurgess man asocijuojasi tik su romantiniais filmais, gerietiškais vaidmenimis, tad, pamenu, kai pirmąsyk išgirdau apie šį filmą, buvau nustebinta, bet tuo pačiu ir sudomino.

Džeimis Morganas – jaunas vyras, turintis nuo pat gimimo dėmę ant veido ir šiek tiek ant kūno, todėl kompleksuojantis ir amžinai kenčiantis nuo aplinkinių užgauliojimų. Vieną vakarą befotografuodamas viską, kas patraukia akį, jis suvokia išvydęs keletą baisių demonų.

Pradėsiu nuo galbūt kažkam visiškai nesvarbaus aspekto – muzikinio takelio. Dar bežiūrėdama pradžią susistabdžiau filmą ir ėjau googlintis, ar ausys manęs neapgauna. Ir išties, ne viename skambėjusiame kūrinyje vokalistas yra pagrindinį veikėją vaidinantis J. Sturgess. Soundtrack’as iš viso yra viena stipriausių šio filmo vietų.

Keista kino juosta, apie kurią net ir kalbėti man sunkoka. Demonus išvystame gan greitai nuo filmo pradžios, tad laikas kaip ir nevilkinamas. Tie demonai atrodo šiurpokai ir neįprastai (t.y. ne taip, kaip dažniausiai paskutiniu metu juos vaizduoja), dargi skleidžia keistus garsus, tad belieka laukti kas gi bus toliau. Džeimis turi mylimą mamą, tačiau vieną dieną juos abu užpuola ir motina nužudoma. Vaikinas ryžtasi atkeršyti tiems demonams, bet tuojau viskas pasisuka visai kita linkme. Ir tuomet belieka klausti: kaip taip gali būti? Kodėl veikėjas nenuėjo paprasčiausiu keliu, o turėjo dar pakliūti į visokiausius susitarimus, kurie atklydo iš niekur nieko ir buvo absoliučiai nenuspėti. Vidurinė dalis labai nuobodžiai žiūrėjosi, kažkokios blevyzgos ir mistiniai reikalai, kurių reikšmės nesupratau (tuo metu) ir galvojau, kam čia tiek visko prikišti reikėjo, o galiausiai dar ir subanalinti? Kai kur atrodė fantastikos per daug (čia jau mano bėda, kad ne visokią fantastiką mėgstu) ir apskritai, po pusės filmo mąsčiau, tai ką gi aš čia žiūriu, vis man rodės, kad kažkas čia ne taip, kol paskutinės penkiolika minučių parodė tai, ko laukiau visą laiką ir ,,pakėlė“ filmą mano akyse kur kas aukščiau nei aš jau buvau pasiruošusi jį padėti. Apskritai, tai kino juosta, kuri turi gražią mintį ir nustebinančią pabaigą.

Aai, man dar asmeniškai kliuvo kai kuriuose momentuose tos įprastos klišės, kai kas nors netikėtai pasirodo / ateina, o pasirodo, kad tai ne kokie nors padarai, o paprasčiausias pažįstamas. Ir būtent tam momente, kai atsidaro durys / žmogus atsisuka ar pan uždedama tas pats ausį rėžiantis garsas, kuris, aišku, turi išgąsdinti, bet kai tai panaudojama kelissyk ir dar toks nenatūralus garsas, tai kažkaip gadina įspūdį. Ir dar, kai veikėjas nusiiminėjo skūrą, tai tas veiksmas atrodė kur kas lengvesnis nei bandė suvaidinti J. Sturgess.

Bet šiaip jau visai gal ir siūlyčiau užmesti akį mėgstantiems mistinius/fantastinius filmus.

6/10

Rež.: Philip Ridley, vaidina: Jim Sturgess, Timothy Spall, 2009 m., Didžioji Britanija, 114 min