Archyvas

Archive for the ‘Rachel Weisz’ Category

652> Bent


4771388_l2Kažkada, peržiūrėdama Clive Owen filmografiją, pasižymėjau tarp norimų pamatyti ir šį filmą, kuris nėra itin garsus. Kino juosta pasakoja apie Maksą, kuris yra gėjus. Dėl šios priežasties jis patenka į koncentracijos stovyklą, tačiau ,,įrodęs“, kad toks nėra, gauna geltoną žvaigždę (rodančią, kad jis žydas), o ne rožinę, skirtą būtent homoseksualams. Tačiau pabėgti nuo to, kas jis yra – pernelyg sudėtinga.

Pirmiausia, tai dabar, po filmo peržiūros, nuėjusi peržvelgti viso aktorių, vaidinusių šioje juostoje, sąrašą, nustebau. Garsių pavardžių išties netrūksta. Clive Owen ir Ian McKellen atpažinau be abejonių. Tačiau neatpažinti liko Jude Law, Nikolaj Coster-Waldau (žinomas iš Game of Thrones), Rachel Weisz. Tad vaidybos kokybe skųstis neketinu.

Filmo pradžia nekabino, tačiau žinodama, kas laukia pagr. personažo, laukiau, kol tai ateis. Na, ir kai sulaukiau, pasidarė įdomiau. Nors nebuvo tokio jausmo, kad negaliu atsitraukti nuo ekrano, tačiau nebuvo ir nuobodu. Visgi Makso ir ten sutikto kito kalinio besirutuliojanti draugystė man tiko ir turėjo tai, kas žavėjo. Ir privertė liūdėti, na, nes sunku buvo tikėti, kad viskas čia bus galiausiai puiku.

Filmas ne tik apie meilę net ir tokiomis atšiauriomis sąlygomis, bet ir nusiteikimą gyventi, su kuriuo visą laiką Maksas ir buvo koncentracijos stovykloje. Apie tikėjimą ir viltį, kad pavyks sulaukti laiko, kai visi bus paleisti. Net patyrus tokį praradimą, po kurio ne vienam apie ką nors šviesesnio galvoti būtų sunku ilgą laiką.

Tačiau visgi atmosfera sukurta gan skurdžiai ir neįtikinamai. O pradžia buvo stipri (pradžia vadinu scenas traukinyje), tačiau po to viskas kaip ir tapo ,,nematoma“. Į akis krito kad ir Makso laisvalaikiu daromi atsispaudimai – iš kur tiek jėgų, kai pagal idėją stovykloje maisto duodavo varganai, o darbas, kurį visą dieną atlikdavo – varginantis? Na, suprantu, kad galbūt norėtąsi akcentuoti būtent personažų santykius, o ne pravirkdyti žiūrovą žiauriais vaizdais, bet juk buvo galima kad ir trumpus momentus iš kalinių kasdienybės parodyti…  Na, vėliau buvo ir sunkesnių scenų (kai buvo rodomas žiemos metas), bet vis dėlto labai trūko parodymo, kaip ten išties sunku.

Pabaiga – kiek tikėta, bet vis vien emocijos užplūdo visiškai nelauktos ir visu smarkumu.

7/10

Rež.: Sean Mathias, vaidina: Clive Owen, Ian McKellen, Jude Law, Nikolaj Coster-Waldau, Rachel Weisz, 1997 m., Didžioji Britanija, Japonija, 104 min

Reklama

485> Enemy at the Gates / Priešas už vartų

rugpjūčio 15, 2013 Parašykite komentarą

enemyatthegates01Du- rusų ir vokiečių – snaiperiai žaidžia katės ir pelės žaidynes per Staliningrado mūšį.

Istorinėje dramoje vaidina tokie garsūs aktoriai kaip Jude Law, Rachel Weisz ir Joseph Fiennes. Juostoje apstu vaizdų iš mūšio lauko, susišaudymų, žūčių, lauko, nukloto lavonais, vaizdų. Iš tiesų pakankamai realistiškai pavaizduota situacija. Bet…

Patinka man kariniai filmai, kad ir ne per dažniausiai juos žiūriu. Tačiau šį kartą pati stebėjausi kaip net praėjus pusei filmo vis dar taip pat vangiai stebėjau siužetą. Tikriausiai pirmą kartą taip nutiko, kad minėto žanro juosta manęs visiškai nesudomintų. Tad daug ir nesiplėsiu, nes tiesiog neturiu ką pasakyti… Nepatiko. Nuobodus, visai neįtraukiantis.

Nors žinau, kad nemažai daliai jis palikęs gerą įspūdį.

4/10

Rež.: Jean-Jacques Annaud, vaidina: Jude Law, Ed Harris, Rachel Weisz, Joseph Fiennes, 2001 m., JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Airija, 132 min

474> My Blueberry Nights / Mano vaivorų naktys


2229682260_0ee01f2ed1_zKartais komentarai gali klaidinti. Štai aš buvau prisiskaičiusi, kad tai fantastinis filmas ir, nors imdb prie žanrų tai nenurodyta, kažkaip įsirėžė tai į atmintį. Dėl to gal kažkiek ir atidėliojau. Bet iš tikrųjų nėra čia jokios fantastikos, o siužetas pasakoja apie merginą, kuri keliauja po Ameriką tam, kad užsimirštų ką tik užsibaigę nelaimingi santykiai ir užsidirbtų pinigų automobiliui. Pakeliui ji sutinka skirtingų žmonių: kiekviena pažintis atneša ką nors naujo.

Pirmiausia, kas tikriausiai daugeliui kliūva į akis, šiame filme surinkta talentingų aktorių komanda: Jude Law, Natalie Portman, Rachel Weisz. Šalia jų- pagrindinę veikėją vaidinusi žymi atlikėja Norah Jones, kuriai šis vaidmuo buvo debiutinis. Jos dainos skamba muzikiniame takelyje- šiuo atveju jis čia tiko, nes pati juosta kaip ir N. Jones kūryba – rami ir lėta.

Nevyniodama žodžių į vatą pasakysiu, kad filmas buvo nuobodus. Dėl to džiaugiuosi, kad jo trukmė- standartinės pusantros valandos, kitu atveju būtų buvę sunkoka iškęsti, o numesti nebaigto filmo nemėgstu. Tiesa, neseniai tai padariau, bet ten užteko pažiūrėti vos kelias minutes, kad suvokčiau, kaip manęs jis netraukia. Tuo tarpu šis pradžioje pasirodė dar visai įdomus. Tačiau kuo toliau, tuo labiau miegas imti pradėjo, nesugebėjau paimti iš šio filmo nieko: nauji veikėjai ateidavo ir išeidavo, o aš tik pagalvodavau: koks jų sušmėžavimo tikslas?

Nors idėja įdomi.

5/10

Rež.: Kar Wai Wong, vaidina: Jude Law, Norah Jones, Rachel Weisz, Natalie Portman, 2007 m., Honkongas, Kinija, Prancūzija, anglų k., 95 min

439> 360 / 360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu

birželio 24, 2013 Komentarų: 1

360-movie-image-02-600x302Fernando Meirelles ne vienas filmas yra puikiai žinomas visame pasaulyje: Blindness, The Constant Gardener, Cidade de Deus (pastarojo dar neteko matyti). ,,360“- ne pernelyg populiarus filmas, neskaitant to, kad jame vaidina nemažai gerai žinomų aktorių: Jude Law, Rachel Weisz, Anthony Hopkins, Ben Foster, nors asmeniškai man patiko ir kiti, kurie dar neįsitvirtinę kine.

Maži meilės nuotykiai yra pinami  į vieną aistringą ir jaudinančią 21 amžiaus meilės istoriją, kuri supančioja žmones iš skirtingų pasaulio kampelių. Prasidėdamas Vienoje, tinklas apraizgo Paryžių, Londoną, Bratislavą, Rio, Denverį ir Fyniksą.

Jungiamos ne tik skirtingos šalys, miestai, bet ir skirtingi žmonės: toje pačioje istorijoje savo vietą randa ir prostitutės, ir verslininkai, kažkas bėga nuo išdavusio vaikino, kažkas puoselėja viltį, kad suras dukrą ar pagaliau pradės naują gyvenimą… Nors naujo, kitokio gyvenimo trokšta kone visi personažai. Ir jie visi įdomūs, nors apie jų gyvenimus iš tiek, kiek parodo, galima mažai spręsti, bet iš kitos pusės atrodo, kad visiškai supranti juos ir taip ir norisi kai kuriuos stumtelti, kad pagaliau pakeistų savo gyvenimą, kad pagaliau pasijaustų laimingi. Nėra čia jokios kulminacijos, viskas vyksta ramiai, nei per daug greitai, nei per lėtai, ir visai nesinori, kad filmas baigtųsi, o pasirodžius titrams kažkaip net gaila pasidaro, nes norisi sužinoti: o kas toliau? Man pačiai labiausiai patiko paskutinis pusvalandis, nors ir iki tol rodytos istorijos vertos dėmesio.

Filmas, tikiu, patiks ne kiekvienam. Man jis kad ir ne šedevras, bet mielas, šiltas ir paprastas filmas, kurį nesiraukydama pažiūrėčiau ir dar sykį. Ir tikiu, kad tik dar labiau pagerėtų nuomonė.

7/10

Rež.: Fernando Meirelles, vaidina: Jude Law, Rachel Weisz, Ben Foster, Anthony Hopkins, 2011 m., Didžioji Britanija, Austrija, Prancūzija, Brazilija, 110 min

399> The Constant Gardener / Ištikimasis sodininkas


lgqxwillaQe0a0J67brbZ7nWEtfJau labai ilgai norėjau pamatyti šį filmą, už kurį Rachel Weisz laimėjo Oskarą, o filmas buvo nominuotas dar trims. Noras dar labiau padidėjo, kai kažkada ne per seniausiai į rankas pakliuvo Intelligent Life numeris, kuriame buvo didžiulis straipsnis apie kitą pagr. aktorių, vaidinantį šiame filme, Ralph Fiennes bei įdomiausius jo vaidmenis. Tačiau pernelyg nesigilinau, apie ką filmas yra, tikėjausi paprastos, gražios, bet ne banalios meilės istorijos, galbūt kažko panašaus į The Painted Veil. Tačiau vos prasidėjus pamačiau, kad čia viskas daug sudėtingiau ir sunkiau: Džastinas išleidžia žmoną su jos pagalbininku į kelionę, o vos po kelių dienų sužino, kad ji rasta nužudyta. Norėdamas sužinoti priežastis, dėl kurių ją ištiko tokia lemtis, vyriškis ima painiotis į paslaptingą žmonos pradėtą tyrimą..

Iš dalies atspėjau spėdama, kad tai bus kažkas panašaus į The Painted Veil, kadangi vizualiai filmas labai gerai žiūrisi, didžioji dalis veiksmo vyksta Afrikoje, todėl išvysti galima tik šiam žemynui būdingų vaizdų. Tikroviškai rodomas afrikiečių gyvenimas, ypač įsiminė vaikai, kurie lekia prie automobilio ir prašo pinigų, nes žino, kad baltieji būna dosnūs (arba tiesiog jų turi, kitaip nei vietiniai). Tačiau taip pat daugiausiai dėmesio skiriama tam, kaip baltieji išnaudoja vietinius, viską slėpdami po geraširdiškumo kauke. Ir žinot, žiūrint visai nesunku tuo patikėti, nes ko tik nepadaro žmogus dėl pinigų, o išnaudoti juk ir yra lengviausia pažeidžiamiausius, tuos, kurie tikrai niekam nepasiskųs, ką jau ten pasiskųs, jei net nežino, kas čia tokio blogo.. Ir prieš visą korupciją stoja žavioji Džastino žmona, kuri padedama dar keleto kitų, prijaučiančių jos veiklai, pradeda aiškintis, kaip viskas iš tiesų yra ir taip tampa persekiojama, ji nė nežino, kad niekuo iš aplinkos nebegali pasitikėti, nes rezgama vis daugiau pinklių, kaip sustabdyti jos veiklą.. Ir Džastinas, pradėjęs gilintis į visa tai, pats greitai pamato, kad pasitraukti be pasekmių bus neįtikėtinai sunku..

Kaip ir minėjau, gražus filmas, be galo liūdnas, nors ašaros neišspaudžia (na, nebent ten pačioje pabaigoje kažkiek grauduliuką pajaučiau), tačiau ne kartą priverčia pajausti pyktį dėl visos neteisybės, kurios šis pasaulis pilnas..

8/10

Rež.: Fernando Meirelles, vaidina: Ralph Fiennes, Rachel Weisz, Bill Nighy, 2005 m., JAV, Didžioji Britanija, Kinija, Vokietija, 129 min

179> Agora / Agora


Buvau suplanavusi žiūrėti visai kitą filmą, bet prisiminiau šį, kadangi kaip tik šiandien ir skyriau didžiąją dalį laiko būtent Antikos istorijos kartojimui. Ir tikrai džiaugiuosi, kad jį pažiūrėjau.

Aleksandrija 391 m.pr.Kr. Romos imperijoje bręsta įvykiai, pakeisiantys pasaulį visiems laikams – senasis pasaulis stovi ant krikščionybės slenksčio. Pačiame įvykių sūkuryje atsiduria viena garsiausių to meto moterų – Hipatija, mokslininkė ir mokytoja, bei jos vergas, savo
nelaimei įsimylėjęs šeimininkę…

Nors iš anotacijos atrodo, kad daugiausia dėmesio bus skirta būtent meilei, ji nėra tokia svarbi. Patį pagrindą sudaro kova tarp krikščionybės ir senojo romėnų tikėjimo. Jau prieš šį filmą turėjau susidariusi nuomonę apie visas tas kovas, o dabar prie tos nuomonės prisidės ir žiaurūs vaizdai iš šio filmo. Niekaip nesuprasiu nei pagonybės išpažinėjų, nei tų pačių krikščionių. Ypač pastarųjų. Juk iš pradžių jų nepripažino, persekiojo ir kankino. Tai kodėl jie, iš persekiojamų tapo persekiojančiais? Juk jie savo kailiu patyrė, kiek skausmo ir bereikalingų mirčių sukelia tokios kovos! Tai kodėl jie ėmė žudyti kitatikius? Taip, galop buvo pasiektas visiškas pagonybės panaikinimas (nors pažįstu tokių, kurie linkę labiau tikėti būtent pagoniškaisiais dievais nei krikščioniškuoju), o krikščionybė tapo vyraujančia, bet kiek žmonių buvo sukiršinta, kiek išžudyta… Ir apskritai, kas ten žino, gal po kelių, keliolikos ar keliasdešimt metų atsiras nauja religija, trokštanti tapti pasauline? Ir tada visi užmirš savo dievus ir pereis prie kitų, naujųjų, nes tik tokiu būdu išsaugos savo gyvybes ir valdžią savo rankose. Ir tik saujelė jų nuoširdžiai susimąstys, kad toji religija- tai tikroji, ta, kuria reikia tikėti.

Tai va, o baigiant mano apmąstymus ir pereinant nuo tematikos prie pačio filmo, galiu pasakyti, kad man jis patiko. Tikrai tikroviškai kova tarp skirtingos religijos išpažinėjų atrodė. Žiaurių vaizdų (kertamos galvos, daužomi akmenimis  ir pagaliais žmonės) tikrai netrūksta. Dar filmas turėtų patikti besidomintiems astronomija. Pagr. veikėja inirtingai siekė išspręsti saulės ir žemės tarpusavio padėties ir judėjimo mįsles. Rachel Weisz vaidyba man paliko tikrai gerą įspūdį.

Kalbant apie meilės liniją, tai nieko gero negaliu pasakyti. ,,Nieko gero“- tai noriu pasakyti, kad liūdna toji meilė ir visiškai neįmanoma. O šiaip visa tai perteikta gan subtiliai ir švelniai. Iš pradžių Deivisas atrodo netgi kiek per daug vaikiškai, bet vėliau, pasikeitus situacijai, keičiasi ir jo išvaizda, ir veiksmai, ir manieros. Taigi, manau, jį vaidinęs aktorius tikrai pasistengė.

O jau pabaiga…. Vos sutramdžiau savo jausmus, kurie tiesiog veržėsi lauk..

Rekomenduoju. Rašau 8/10

Rež.: Alejandro Amenábar, vaidina: Rachel Weisz, Max Minghella, Sami Samir, 2009 m., Ispanija, anglų k., 127 min.

143> The Fountain / Versmė


Šitą filmą buvau įsijungusi kelissyk, bet vis iš karto ir išjungdavau. Šį kartą įsijungti mane paskatino reklama per vieną televiziją, kuri neišgaravo iš galvos net kitą dieną. Mane sudomino pavadinimas ir tai, kad vaidina du man patinkantys aktoriai. Bet tik šįryt suvokiau, koks filmas tai galėtų būti (sunkiai suvedžiau, kad ,,Versmė“ galėtų būti būtent šis filmas). Na, ir ką, įsijungiau…

Trys nesusijusios siužetinės linijos apima tris skirtingus laikotarpius – dabartį, XVI-ąjį amžių ir neapibrėžtą ateitį. Fantastinėje dramoje pasakojama apie meilę, mirtį ir gyvybės medį.

Keistai sumišusi esu po filmo. Taip, D. Aronofsky moka padaryti, kad žiūrovas būtent taip ir jaustųsi. Tai trečiasis jo filmas, kurį esu mačiusi. Bet visgi šio pernelyg negirsiu, kaip kad dariau su ankstesniais (Black Swan ir Requiem for a Dream).

Tas XVI a. man apskritai visiškai nepatiko. Ateitis?.. Irgi ne kažką. Bet negaliu nesakyti, kad be jų filmas būtų geresnis. Sunkiai be šių siužetinių linijų būtų pasiekta tai, ką norėjo filmu pasakyti režisierius.

O dabartis- labai graži.. Taip, ji liūdna, bet vis tiek tai buvo gražu. Šitiek meilės, šitiek vilties… Viskas taip prasminga.

O jau pabaiga… Nesulaikiau šypsnio. Tobula.

Hugh Jackman’o įdėtas darbas į šį filmą tikrai vertas apdovanojimo. Įsikūnyti į tris skirtingus personažus viename filme- tikrai sudėtinga.

Sudėtinga man apie jį šnekėti. Bet pažiūrėkite. Kiek skaičiau nuomonių, tai daugeliui jis tobulas, tad galbūt ir jums jis taps vienu geriausiu matytu. Nors man taip nėra, bet žiūrėti vis tiek buvo verta.

Ai, o muzikos takelis- puikus.

Rašau 7/10

Rež.: Darren Aronofsky, vaidina: Hugh Jackman, Rachel Weisz, 2006 m., JAV, Kanada, anglų ir majų k., 96 min.