Archyvas
725> The Grand Budapest Hotel / Viešbutis ,,Didysis Budapeštas“
Rež.: Wes Anderson
Vaidina: Ralph Fiennes, Adrien Brody, Willem Dafoe, Jude Law, Edward Norton, Harvey Keitel, Bill Murray, Saoirse Ronan, Léa Seydoux, Tilda Swinton, Tom Wilkinson, Owen Wilson
2014 m., JAV, Vokietija, 100 min
Žanras: komedija
imdb nuoroda čia.
O viskas prasideda tuomet, kai mirus Madam D, paveldėtoju tampa viešbučio ,,Didysis Budapeštas“ savininkas Gustavas H. Tačiau yra tuo nepatenkintųjų, todėl Gustavas su ištikimuoju pasiuntinuku pavagia paveikslą, kuris pasak testamento turėtų jam priklausyti.
Apie Wes Anderson filmus teko girdėti nemažai, bet pirmąja peržiūrėta jo kino juosta tapo viešbutis ,,Didysis Budapeštas“. Aktorių komandos (kurios kai kurie veidai yra pasirodę ne viename jo filme) galėtų pavydėti ne vienas režisierius: surinkti tokią įvairovę (pradedant labiau draminiuose filmuose pasirodančiais R. Fiennes, W. Dafoe ir kt., baigiant antrarūšių komedijų dažnu veidu O. Wilson.) ir sudaryti tokią dermę, kad nė vienas iš aktorių neatrodytų prastesnis ar ne savo vietoje. Jau nekalbant apie laužomus stereotipus, nes Adrien Brody blogiukų vaidmenimis pasigirti negalėjo, o tuo tarpu šiame W. Anderson filme parodė, kad ir jo vizitine kortele tapusios liūdnos akys netrukdė įsijausti ir puikiai atlikti nedorėlio vaidmenį. Kitų vaidmenys – taip pat pakankamai įsimintini. Jų charakteriai skirtingi, prie veikėjų atsiskleidimo prisideda ir kostiumai bei grimas (Tilda Swinton beveik neatpažįstama).
Kiekviena scena atidirbta iki smulkmenų. Ypač spalvingas, daug ryškių spalvų, kurios sugeba derėti tarpusavyje ir nerėžti akies. Kiekvienas veiksmas – nudailintas, be galo estetiškai pateiktas. Kad ir ta scena, kur su mažyčiais įrankiais Gustavas su dar keliais ,,likimo draugais“ darbavosi. Dialoguose netrūksta gero humoro, ironijos. Todėl nenuostabu, kad dauguma lieka patenkinti šia kino juosta.
Tačiau tuomet pasirodau aš ir per visas porą valandų stengiuosi, kad man patiktų. Žiūrint šį kinematografiškai nuostabų filmą, manęs visai ,,nekabino“ siužetas, tik paskutinės 20 min pagaliau buvo tos, kurias su didžiausiu įsitraukimu žiūrėjau, tačiau jos greit praėjo, o tai, kas buvo prieš jas, paliko tik gražių vaizdų ir nykoko siužeto įspūdį. O aš išties stengiausi pamėgti, gal net per daug, ir todėl likau nieko nepešusi. Bet nieko negaliu padaryti eilinį kartą: juk ir Life of Pi žiūrėdama mačiau jo grožį, bet visa kita nesužavėjo. Taip ir čia: gera vaidyba, stulbinanti kinematografija, bet pasakojime nieko įsimintino.
Ateity žadu žiūrėti ir kitus šio režisieriaus filmus ir tikiuosi, kad bus verti žiūrėjimo ne tik dėl vaizdų, bet ir dėl siužeto. 6/10
700> Red Dragon / Raudonasis drakonas
Rež.: Brett Ratner
Vaidina: Anthony Hopkins, Edward Norton, Ralph Fiennes, ,Emily Watson, Philip Seymour Hoffman,
2002 m., JAV, Vokietija, 124 min
Žanras: kriminalinis trileris
imdb nuoroda čia.
Tai vienos iš T. Harris knygų serijos apie Hanibalą Lekterį ,,Raudonasis drakonas“ ekranizacija. Ją jau teko matyti anksčiau. Jei knyga man, kiek pamenu, patiko mažiausiai iš visų keturių, tai ekranizacija buvo pranokusi lūkesčius. Tačiau nuo tada praėjo ne vieneri metai, o užbaigtas antrasis puikiojo serialo ,,Hanibalas“ sezonas paskatino šią ekranizaciją peržiūrėti darsyk, kadangi joje veikia tie patys personažai: Vilas Grehamas ir Hanibalas Lekteris ir kiti.
Na, ir matyt dėl serialo visai kitaip pažiūrėjau į šį filmą. Pats principas yra panašus: Vilas puikiai aiškinasi nusikaltimų detales ir žudikų veiksmus, Hanibalas – jo psichiatras, užsislėpęs žudikas maniakas, inteligentiškas ir turintis ypatingai išlavintus pojūčius. Jau filmo pradžioje įvyksta tai, ko seriale mes jau dvejus metus laukiame: Vilui pavyksta įkalinti Hanibalą, nors tai kainavo ir nemažai. Iš tokių didesnių skirtumų (tikrai nežadu kabinėtis prie siužeto skirtumų, nes serialas – yra viena, o filmas – visai kas kita), tai visai buvau užmiršusi tą faktą, kad Vilas yra vedęs ir turintis vaikų. Tačiau svarbiausia tai, kad po serialo žiūrint šį filmą Vilo Grehemo personažas, vaidinamas Edward Norton, pasirodė visiškai nykus ir nevertas dėmesio. Taigi, Hugh Dancy išties išspaudė viską, kas įmanoma, iš savo personažo. Anthony Hopkins su Mads’u lyginti nesiryžtu, nes abu į Hanibalo Lekterio personažą įnešė savitų bruožų ir todėl abu vienodai žavūs.
O siužetas sukasi apie žudiką maniaką, kurį žiniasklaida praminė ,,Dantukų fėja“. Tirti šio nusikaltimo yra išsikviečiamas Vilas, kuris po Hanibalo pagavimo nusprendė baigti savo karjerą. Kad dar geriau perprastų maniaką, Vilas pasiryžta susitikti ir su Hanibalu. Nemažai dėmesio skiriama ir pačiam žudikui, kuris visai nenori būti vadinamas ,,Dantukų fėja“.
Galvoju, kad ir serialas, ir nemenki lūkesčiai (nes, kaip minėjau, pirmąsyk šis filmas išties patiko) buvo tai, kas sumenkino šią peržiūrą. Rodos, surinkti neblogi aktoriai, Ralph Fiennes vaidinamas blogiukas buvo puikus, dar toji degančio žmogaus invalido vežimėlyje scena, kurią, džiaugiuosi, ir seriale panaudojo, pakankamai įspūdinga, kova, vykstanti pradžioje, taip pat įtampos sukėlė, tačiau viso filmo metu negalėjau atsikratyti noro lyginti. Vizualinė pusė nebloga, bet ir vėlgi, atminty iškyla serialo vizualinis tobulumas ir netgi tas ,,nebloga“ virsta tiesiog vidutine…
Gal visgi nereikėjo neišblėsus įspūdžiams (nes žiūrėjau jį praėjus vos keletui dienų po serialo užbaigimo) apie serialą, jungtis filmo. Bet mėgstantiems detektyvus, skaičiusiems knygą ar tiesiog Hanibalo Lekterio fanams rekomenduoju. 7/10
671> The English Patient / Anglas ligonis
Tikriausiai nė pati nesuskaičiuočiau, kiek kartų jau sakiausi, kad žiūrėsiu šį filmą ir galiausiai dėl kokių nors priežasčių persigalvodavau. Tai, kad knyga man visiškai nepatiko, tikriausiai buvo pagrindinė kliūtis, o prie viso to prisidėdavo ir trukmė (~2,5 h)… Tačiau paskutiniu metu akys vis kliūdavo internete už įrašų, kuriuose šis filmas būdavo minimas kaip viena iš išimčių, kai ekranizacija geresnė už knygą. Ir pasirodo, tie internautai teisūs.
II pasauliniam karui einant į pabaigą, jauna seselė pasiryžta apleistame name slaugyti į lėktuvo katastrofą patekusį ir siaubingai sužalotą, apdegintą ligonį, kuris sakosi nieko neatsimenantis. O pasirodo, prieš katastrofą jam teko išgyventi išties nemažai: ir išdavysčių, ir apgaulių, ir meilės romaną.
Tai filmas, turintis be proto gražią vizualinę pusę. Dykumos vaizdai – įstabūs, tačiau akį traukia ir kitos rodomos vietos, kostiumai, o vaizdus papildo ir puikus muzikinis takelis. Aktorių komanda surinkta taip pat verta dėmesio: Ralph Fiennes, Juliette Binoche, Willem Dafoe, Kristin Scott Thomas, Colin Firth.
Jei pradžioje labai bijojau, kad bus nuobodu, gan greitai pamačiau, kad be problemų sužiūrėsiu visą kino juostą. Po truputį iš atsiminimų dėliojasi įdomi ligonio praeitis, o viską papildo ir dabarties scenos, kuriose rodomas santykis su sesele bei seselės santykiai su tame pačiame name apsistojusiais dviem kareiviais. Kad ir kone visko ašis – meilė, bet ji nė kiek nenusaldinta, to saldumo pajausti gal net ir neįmanoma, kai šitiek įvykių vyko aplinkui – be abejo, pagrinde politinių ir susijusių su karu. Vėlgi, tai kino juosta, patiksianti tiems, kam patinka lėti filmai. Man lėtumas čia buvo būtent toks, kokio ir norėtųsi, nė kiek ne per lėtas, netgi ir trukmė visiškai nekliudė ir neįsivaizduoju, kaip jį būtų galima nors kiek sutraukti, nes rodės, kad kiekviena scena prisideda prie bendros atmosferos ir yra reikalinga. Paskutinis pusvalandis apskritai palietė emociškai mane, ašarotom akim sėdėjau…
Kaip jau pradžioje minėjau, The English Patient iš tiesų yra viena iš tų ekranizacijų, kurios pranoksta knygą.
Na, ir dar tikriausiai vertėtų paminėti, kad filmas laimėjo 9 Oskarus (tarp jų – geriausio metų filmo) ir dar 3 buvo nominuotas.
8/10
Rež.: Anthony Minghella, vaidina: Ralph Fiennes, Juliette Binoche, Willem Dafoe, Kristin Scott Thomas, Colin Firth, 1996 m., JAV, Didžioji Britanija, 162 min
399> The Constant Gardener / Ištikimasis sodininkas
Jau labai ilgai norėjau pamatyti šį filmą, už kurį Rachel Weisz laimėjo Oskarą, o filmas buvo nominuotas dar trims. Noras dar labiau padidėjo, kai kažkada ne per seniausiai į rankas pakliuvo Intelligent Life numeris, kuriame buvo didžiulis straipsnis apie kitą pagr. aktorių, vaidinantį šiame filme, Ralph Fiennes bei įdomiausius jo vaidmenis. Tačiau pernelyg nesigilinau, apie ką filmas yra, tikėjausi paprastos, gražios, bet ne banalios meilės istorijos, galbūt kažko panašaus į The Painted Veil. Tačiau vos prasidėjus pamačiau, kad čia viskas daug sudėtingiau ir sunkiau: Džastinas išleidžia žmoną su jos pagalbininku į kelionę, o vos po kelių dienų sužino, kad ji rasta nužudyta. Norėdamas sužinoti priežastis, dėl kurių ją ištiko tokia lemtis, vyriškis ima painiotis į paslaptingą žmonos pradėtą tyrimą..
Iš dalies atspėjau spėdama, kad tai bus kažkas panašaus į The Painted Veil, kadangi vizualiai filmas labai gerai žiūrisi, didžioji dalis veiksmo vyksta Afrikoje, todėl išvysti galima tik šiam žemynui būdingų vaizdų. Tikroviškai rodomas afrikiečių gyvenimas, ypač įsiminė vaikai, kurie lekia prie automobilio ir prašo pinigų, nes žino, kad baltieji būna dosnūs (arba tiesiog jų turi, kitaip nei vietiniai). Tačiau taip pat daugiausiai dėmesio skiriama tam, kaip baltieji išnaudoja vietinius, viską slėpdami po geraširdiškumo kauke. Ir žinot, žiūrint visai nesunku tuo patikėti, nes ko tik nepadaro žmogus dėl pinigų, o išnaudoti juk ir yra lengviausia pažeidžiamiausius, tuos, kurie tikrai niekam nepasiskųs, ką jau ten pasiskųs, jei net nežino, kas čia tokio blogo.. Ir prieš visą korupciją stoja žavioji Džastino žmona, kuri padedama dar keleto kitų, prijaučiančių jos veiklai, pradeda aiškintis, kaip viskas iš tiesų yra ir taip tampa persekiojama, ji nė nežino, kad niekuo iš aplinkos nebegali pasitikėti, nes rezgama vis daugiau pinklių, kaip sustabdyti jos veiklą.. Ir Džastinas, pradėjęs gilintis į visa tai, pats greitai pamato, kad pasitraukti be pasekmių bus neįtikėtinai sunku..
Kaip ir minėjau, gražus filmas, be galo liūdnas, nors ašaros neišspaudžia (na, nebent ten pačioje pabaigoje kažkiek grauduliuką pajaučiau), tačiau ne kartą priverčia pajausti pyktį dėl visos neteisybės, kurios šis pasaulis pilnas..
8/10
Rež.: Fernando Meirelles, vaidina: Ralph Fiennes, Rachel Weisz, Bill Nighy, 2005 m., JAV, Didžioji Britanija, Kinija, Vokietija, 129 min
314> Onegin / Oneginas
Iki šiol buvau girdėjusi, kad toks Oneginas egzistuoja, bet kas jis toks- nė neįsivaizdavau. O pasirodo, jis garsaus rusų rašytojo Aleksandro Puškino poemos ,,Oneginas“ pagr. veikėjas. Poemos ekranizacijoje pasakojama apie tai, kaip paveldėjęs giminaičio turtus jis atsikelia į provinciją ir čia sutinka gražiąją Tatjaną.
Pradžioje Oneginas rodomas kaip mergišius ir mėgstantis linksmintis, bet tuo pačiu ir visiškai nusivylęs aristokratų draugija, skendintis melancholijoje. Tačiau atvykęs į provinciją jis ima keistis. Dar vienas keitimasis bus po svarbaus įvykio-vieno didžiausių lūžių siužete. Deja, bet ar dėl laiko trūkumo, ar dėl scenarijuje esančių skylių, tas keitimasis buvo rodomas labai blankiai ir tik iš aplinkinių kalbų įmanoma suprasti: štai, jis pasikeitė, tapo toks ir toks.. O juk Ralph Fiennes tikrai geras aktorius, jam tikrai nebūtų buvę sunku susitvarkyti su besikeičiančiu personažo charakteriu, o dabar, kaip ir sakiau, to negalėjo parodyti, nes neskirta visiškai tam vietos.
Pati istorija- klasikinė uždraustos meilės istorija. Na, uždraustos- ne visai tas žodis apibūdinti tam, kas įvyko pradžioje. Greičiau, tai buvo klaida, didelė klaida, kuri vėliau padarė neatitaisomą žalą dviejų veikėjų gyvenimams. Žiūrėti buvo įdomu. Aktorių pora parinkta tikrai gerai, nors Liv Tyler ir nėra labai mano mėgstama. Bet tiesiog filmo trukmė pasirodė per trumpa (nors šiaip tai tikrai jis nėra trumpas), kad viską pakankamai atskleistų.
Pabaiga gal ir ne tokia, kokios norėtųsi, bet vis geriau.. Nes jau maniau, kad pasibaigs kažkuriam iš jų labai blogai.
Rekomenduoju kostiuminių dramų mėgėjams.
7/10
Rež.: Martha Fiennes, vaidina: Ralph Fiennes, Liv Tyler. Toby Stephens, Lena Headey, 1999 m., Didžioji Britanija, JAV, 106 min
255> The Reader / Skaitovas
Šitą filmą imdb man siūlė labai dažnai, taip dažnai, kad net ir nebenorėjau jo žiūrėti. Tuomet buvo tarpas, kai jį užgožė kiti siūlymai ir galop neseniai jis vėl ėmė pasirodyti imdb svetainėj, vos tik ją atsiversdavau. Ir pamaniau: na ką, reikia pažiūrėti.
Jie susitiko netikėtai, bet tas susitikimas pakeitė jų gyvenimus. Vieną susitikimą ėmė keisti kitas ir taip jų romanas pradėjo rimtėti. Tačiau nė vienas tikriausiai nebūtų nuspėjęs, kur jie susitiks po keleto metų..
Jei pačioje pradžioje dar turėjau abejonių, tai jos išsisklaidė neįtikėtinai greitai. Filmas puikus. Aukščiau neparašiau nė pusės anotacijos, kurią radau ir perskaičiau po filmo. Joje juk šitiek daug atskleista. Todėl gerai, kad nieko ir nežinojau, nes kitaip pusė (ar net daugiau) įdomumo dingtų.
Patiko man pats idėjos išpildymas. Viskas pakankamai lėtai, subtiliai ir skoningai. Netgi atviresnės scenos atrodė gražiai ir puikiai įsipaišė į visą siužetą: jokio vulgarumo ar neskoningumo.
Apie pagr. veikėją Haną kiek vėliau sužinomas faktas, kuris priverčia pagalvoti, į kurią pusę stoti. Ir nežinojau.. Tikrai nežinojau. Aišku, tai, kas įvyko, baisu, bet veikėja tokia, kad tiesiog negaliu nusiteikti prieš ją. Norėjosi kiek daugiau sužinoti apie jos motyvus, kodėl taip elgėsi ir pan. Nors kita vertus, tai visiškai nepateisinama..
Galvoje užvirė diskusija ir dėl to, ko nepasakė Maiklas. Kaip viskas būtų pasikeitę, jei jis būtų tai pasakęs?.. Ar būtų ką apskritai pakeitę?
Kalbant apie Haną, kaip apie žmogų, tai man patiko jos atkaklumas, jos stiprybė, jos sugebėjimas šitiek ilgai išlaikyti vieną paslaptį. Apskritai, Kate Winslet šį kartą man labai patiko, jos vaidyba buvo tikrai įtikinanti, tuo labiau, kad ir pats personažas tikrai sudėtingas, ypač todėl, kad vaizduojamas ne vienas gyvenimo tarpsnis.
Sunku kažkaip kalbėti apie šį filmą.. Bet man patiko, labai patiko. 10/10
Rež.: Stephen Daldry, vaidina: Kate Winslet, Ralph Fiennes, David Kross, Bruno Ganz, Alexandra Maria Lara, 2008 m., JAV, Vokietija, 124 min
215> Schindler’s List / Šindlerio sąrašas
Tai vienas tų filmų, kuriuos taupau metui, kai būsiu viena namie, nes dažnai tokio tematikos filmai sugraudina, o aš to daryti kitiems matant nenoriu. Taigi, pažiūrėjau šįryt.
Oskaras Šindleris tikėjo esąs gudrus ir apsukrus verslininkas, todėl Antrasis pasaulinis karas jam turėjo suteikti galimybių praturtėti. Jo fabrikuose dirbo tik žydai – pigi darbo jėga, su kuria galima daryti ką tik nori. Tačiau netikėtai Oskaras visiškai pasikeitė…
Servetėlių ašaroms neprireikė, nors nejučia susigraudinau pačioje pabaigoje, kai ant kapo buvo dedami akmenukai. Tuomet, manyčiau, sukilo visos emocijos
Iš tikrųjų gera žinoti, kad buvo žmonių (tai tikra istorija), kurie priešinosi visam tam siaubingam įvykiui- žydų naikinimui. Tiek gero, kiek padarė Oskaras, užtenka nuplauti visiems jo savanaudiškiems poelgiams praeityje. Man patiko, kad jis nebuvo rodomas kaip koks didvyris, jis toks, kokie ir mes: turintis silpnybių. Tačiau tos silpnybės netrukdė pasielgti taip, kaip jis pasielgė. Svarbiausia noras. O jis jį turėjo. Štai tokie žmonės turi būti gerbiami ir prisimenami ilgai.
Tikriausiai daug kas išsigąsta filmo trukmės. Aš irgi esu prie tų. Trys valandos- ne juokai, taigi atrodo, kad filmas gali tapti nuobodus. Tačiau man tos valandos praėjo labai greitai, net nebūčiau pasakiusi, kad žiūrėjau taip ilgai.
Ar minėjau, kad aktoriai puikūs? Ir visa aplinka sukurta įtikinamai ir įdomiai bei tikroviškai, pateikti istoriniai faktai, iš kurių pamatome, kaip greitai keitėsi nacių reikalavimai žydams.
Įdomus faktas: filmas sukurtas mano gimimo metais. Taip, esu jau Nepriklausomybės laikų žmogus, nematęs ir nepajutęs priespaudos negerovių. Viską tegaliu sužinoti iš gyvų pasakojimų, kino, literatūros. Antrasis pasaulinis karas man visuomet buvo (ir yra) įdomiausias istorijoje. Todėl smagu, kad yra sukurta tiek daug puikių filmų šia tema.
Rekomenduoju. 9/10
Filmas laimėjo 7 Oskarus ir šiuo metu yra imdb Top 250 7-oje vietoje
Beje, filmas pastatytas pagal Thomas Keneally knygą.
Rež.: Steven Spielberg, vaidina: Liam Neeson, Ralph Fiennes, 1993 m., JAV, 195 min
78> The Duchess / Hercogienė
Pristatau dar vieną kostiuminę dramą. Šį kartą ji su gražiąja Keira Knightley.
Jauna ir gudri mergina ryžtasi sumainyti žiedus ne dėl meilės, bet dėl savo ateities. Panašių ketinimų neslepia ir turtingasis hercogas, kuriam žmona reikalinga tik tam, kad pagimdytų sūnų. Jis neturi patirties meilės reikaluose, nemoka patenkinti moters lovoje, niekuomet nesikalba su sutuoktine…
Tiek šiame, tiek neseniai matytame The Other Boleyn Girl matome paprasčiausią tiesą: užtekėjus už kokio nors didiko tiesiog būtina pagimdyti sūnų, nes kitu atveju neturėsi ramybės, o tavo vietą pasiglemš kita, kuri sugebės tai padaryti. Jei tai neįvyks su kita, tai bus dar viena.. Mano nuomone, tai baisu. Žinoma, iš dalies niekas, bent jau šioje istorijoje, nevertė Džordžijanos tekėti, bet buvo sakoma, kad ,,tai bus gera partija“. Ir net nesvarbu, kad merginai net nėra aštuoniolikos, o jaunikiui- visi penkiasdešimt. Tiesa, su tuo visi panašumai ir baigiasi.
Šis filmas- apie stiprią moterį, kurios galutinai nepalaužė beprotiškos neoficialios gyvenimo taisyklės, nemylimas vyras bei jo skaudūs sprendimai. Ši moteris įėjo į istoriją kaip įdomi ir didelę įtaką to meto visuomenei dariusi moteris.
Sužavėjo.
Rašau 9/10
Filmas laimėjo Oskarą už geriausius kostiumus. Ir iš tiesų, visi kostiumai- nepriekaištingi, o jau suknelės kokios gražios ! Tik man nesuprantama perukų mada… Kam moterys dedasi tuos didžiulius perukus? Rodos, šiais laikais kaip tik daugelis moterų nori išsiskirti, parodydamos savo plaukus, juos dažydamos ir formuodamos įv. šukuosenas, o tuomet vos ne visos vaikščiojo su tokiais pat perukais… Su vyrais tas pats… Na, bet tuomet jiems tai buvo labai gražu.
Rež.: Saul Dibb, vaidina: Keira Knightley, Ralph Fiennes, Dominic Cooper, Charlotte Rampling, Hayley Atwell, 2008 m., JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, anglų k, 110 min.
22> Harry Potter and the Deathly Hallows: Part 2 / Haris Poteris ir mirties relikvijos – 2 dalis
Na ką, visai netikėtai pažiūrėjau paskutinįjį Hario Poterio filmą. Nors ir pati nežinau, kodėl jį žiūrėjau- niekada nebuvau šio burtininko ir jo draugų gerbėja, mano ,,sąskaitoje’ tik pusketvirtos perskaitytos knygos ir keletas filmų ir tikrai jais nebuvau sužavėta. Ne išimtis ir šis.
Tai paskutinis nuotykis ,,Hario Poterio“ filmų serijoje. Šis filmas yra antroji iš dviejų pilno metražo filmo dalių. Didingame finale mūšis tarp gėrio ir blogio jėgų burtininkų pasaulyje perauga į visuotinį karą. Dar niekuomet ant kortos nebuvo pastatyta tiek daug. Niekas nėra saugus. Tačiau būtent Hariui Poteriui teks paaukoti didžiausią auką nenumaldomai artėjant kulminacinei kovai su Valdovu Voldemortu. Šioje kovoje išsispręs viskas.
Žinau, kad Hario Poterio fanai nemėgs manęs dėl to, kaip vertinu šį filmą. Bet man nepatiko ir nieko čia nepakeisi. 🙂 Filmo pagrindas- vaizdo efektai. O man tai nuobodu, sėdėjau ir žiūrėjau tik tam, kad tik pažiūrėčiau (o buvau susidariusi nuomonę, kad tai turėtų būti labai geras filmas) visą. Ta kova su Voldemortu pasirodė pernelyg greita, o pabaiga… Norėjau kitokios (priešingos nei kad buvo filme). Ir tas ,,epilogas“ pasirodė visiškai nereikalingas.
Be abejo, Hario Poterio mėgėjams filmas tikrai patiks.
O pati rašau labai mažai, vos 4/10 .
Filmas šiuo metu užima 131 vietą imdb Top 250 .
Rež.: David Yates, vaidina: Daniel Radcliffe, Emma Watson, Rupert Grint, Ralph Fiennes, Alan Rickman, Matthew Lewis, Helena Bonham Carter, Jim Broadbent, Timothy Spall, Maggie Smith, Julie Walters, 2011 m., Didžioji Britanija, JAV, anglų k., 130 min
Naujausi komentarai