791> La Tigre e la Neve / The Tiger and the Snow / Tigras ir sniegas (2005)

Rež.: Roberto Benigni,
Vaidina: Roberto Benigni, Jean Reno, Nicoletta Braschi
2005 m., Italija, 114 min
Žanras: romantinė komedija, karinė drama
imdb nuoroda čia.

,,La vita e Bella“ režisieriaus filmas apie poetą Atilijų, kuris dėl meilės įstringa Irake, kur vyksta karas.

Žiūrint neapleido toks jausmas, kad autorius tiesiog panorėjo pakartoti minėto filmo sėkmę ir todėl remiantis panašiomis idėjomis sukurtas šis. Ar geresnis? Visiškai ne. Praėjo… Kiek? Pora dienų, kol prisiruošiau čia jį aprašyti. Ir per šį laiką jau reik ganėtinai smarkiai pagalvoti, kas man jame patiko.

imdb pažymėjau jam 6/10, nes visgi turiu sutikti, kad tai visai žiūrimas filmas, o vietomis ir ganėtinai įdomus. Patiko man pati idėja, o ir ta vieta, susijusi su tigru ir sniegu, itin žavi. Bet tai matyt ir viskas. Nes pats idėjos išpildymas varganas ir, kaip minėjau, beviltiškai panašus savo struktūra ir priemonėmis į nuostabujį ,,Gyvenimas yra gražus“. Tik čia karo labai mažai, vos keliose vietose jis jaučiamas. Pats veikėjas gal tik pradžioje kiek juokingas atrodo, bet kuo toliau, tuo ima nervinti jo kvaila elgsena, kuri kažkam, tikiu, bus juokinga. Deja, man, kaip minėjau, taip tik pradžioje buvo. Labai gaila, kad Jean Reno toks ypatingai nykus personažas, kad net nesupratau, jog jis čia apskritai turi svarbos iki Tos kulminacijos. Yra gražiai nufilmuotų scenų, daug sutapimų ir ,,stebuklų“, pabaiga banali, bet vis vien labai graži.

378> To Rome With Love / Į Romą su meile

Užmačiusi, kad jau yra galimybė pažiūrėti šį filmą, ilgai negaišau ir įsijungiau. Apie Woody Alleną kalbėjau jau ne kartą, ne kartą jį gyriau, bet taip pat esu ir šiek tiek peikusi. Gaila, bet šis filmas irgi atrodo tikrai ne vienas geresnių minėto režisieriaus darbų.

Filmas jungia keleto Italijos sostinės lankytojų ir gyventojų meilės istorijas, tarpusavio santykius ir keistas ar net beprotiškas situacijas, į kurias jiems tenka pakliūti.

Šis filmas puikus kaip turistų traukėjas, tikiu, kad ne vienas po šio filmo įsinorės nuvykti į Romą ar tiesiog įsimylės šį miestą kaip kadaise galėjo įsimylėti Paryžių žiūrėdami Midnight in Paris. Viso filmo metu rodomi nuostabūs Romos vaizdai, įspūdinga architektūra, dialoguose kalbama apie miesto ilgaamžiškumą ir dar visaip kaip kitaip giriamas šis miestas. Kadangi pati apie tai, kad vieną dieną galbūt nukeliausiu į Italiją, svajoju jau senokai, tai tikrai buvo įdomu žiūrėti į filmo foną.

Tačiau turinys man pasirodė pernelyg menkas. Pritrūko žaismingų sąmojų, įdomesnių siužeto vingių, per daug susikoncentruota į pačios šalies vaizdų rodymą, o galėjo daugiau tobulinti scenarijų. Keistų žmonių ir nutikimų tikrai netrūko, tai man patiko, bet vėlgi, kai kurios poros man pasirodė ne itin atskleistos, jau geriau tuomet būtų apsiribojęs mažesniu skaičiumi siužetinių linijų, tuomet gal viskas kiek geriau būtų atrodę.. Nes dabar, kai parodo vieną, po to kitą, tada trečią ir t.t., kažkas taip ir lieka už borto su neatskleistais charakteriais, taip ir nepažinti. Pririnkta tikrai nemažai gerų ir gerai žinomų aktorių, tad vaidybine prasme suvaidinta tikrai neblogai. Pasitaikė ir viena kita linksma vieta, bet.. Tikėjausi daugiau. W. Alleno filmai man buvo tie, kurių dialogus galėčiau žymėtis ištisai viso filmo metu, kiek daug pastebėjimų, o šį kartą tiesiog žiūrėjau kaip eilinį nuobodų ir nieko neypatingą filmą, kurį praskaidrindavo tik Penelope Cruz su savo raudona suknele, nes visa kita- blanku.. Va, gal tik muzikinį takelį norėčiau pagirti, kuris tikrai neblogas.

6/10

Rež.: Woody Allen, vaidina: Woody Allen, Roberto Benigni, Alison Pill, Alec Baldwin, Riccardo Scamarcio, Jesse Eisenberg, Penélope Cruz, Ellen Page, 2012 m., JAV, Italija, Ispanija, anglų ir italų k., 112 min

86> La vita è bella / Gyvenimas yra gražus

Dar vienas ilgai planuotas filmas, kurį pažiūrėjau šiandien, paskutinąją 2011-ųjų metų dieną, kai daugelis gyvena linksmomis nuotaikomis. O tai yra didžiulis kontrastas filmo nuotaikai…

Net ir pats filmas labai kontrastiškas. Pirmoje filmo pusėje pasakojama apie jauno žydo Guido gyvenimą, jo nuotykius. Iš tiesų, toji pirmoji pusė- tikras geros nuotaikos užtaisas, tiek daug prisijuokiau, kiek dažniausiai per komedijas nesijuokiu. Pagr. aktorius- tikras komikas, jo personažas visiškai nenuobodus, netgi labai simpatiškas ir mielas, nepaisant daugybės kuriozų.

Antroji filmo dalis- kraupi ir liūdna. Guido šeima patenka į koncentracijos stovyklą. Kad sūnus patirtų kuo mažiau skausmo, vyras sugalvoja visą gyvenimą stovykloje pateikti kaip žaidimą… Žiauru. Ir kad taip atrodytų, visai nereikia rodyti skausmo perkreiptų veidų, išlindusių šonkaulių, pamėlynavusių veidų- pats žaidimas yra tragiškai linksmas. Net nebesuvoki, ar reikia šypsotis, ar verkti.

Filme matoma daug stiprybės, vaikiško naivumo, didžiulės meilės ir beprotiško atsidavimo.

Šis filmas išliks man kaip vienas geriausių  filmų. Galbūt dar ne kartą žiūrėsiu. Ir ką čia bepridėti? Gyvenimas yra gražus- tuo viskas ir pasakyta…

Jei dar nematėte, žiūrėkite.

Be abejo, 10/10

imdb Top 250 filmas užima 62 vietą.

Taip pat, filmas laimėjęs 3 Oskarus.

Rež.: Roberto Benigni, vaidina: Roberto Benigni, Nicoletta Braschi, Giorgio Cantarini, 1997 m., Italija, italų, anglų, vokiečių k., 116 min.