Archive

Archive for the ‘Romola Garai’ Category

416> Inside I’m Dancing / Rory O’Shea Was Here / Viduje aš šoku


insideTaip ir būna, kai viskas, ką prieš tai žinai apie filmą: vaidinančių aktorių pavardės ir pavadinimas, nuteikiantis linksmai. Pripažinsiu, tikėjausi lengvo, gal net muzikinio filmo. O čia viskas daug sudėtingiau…

Vos atvykęs į neįgaliųjų namus Roris įneša daug pozityvumo ir sąmyšio. Juo susižavi Maiklas- kitas ligonis. Roris nepajudina nė vienos kūno dalies žemiau kaklo, tačiau gali laivai kalbėti. Tuo tarpu Maiklas šiek tiek geba judėti, tačiau jo kalba- visiškai nesuprantama kitiems. O jei galėtų pašnekėti, tai jis būtų laikomas vienu protingiausių. Todėl viskas pasikeičia, kai pasirodo, jog Roris supranta, ką Maiklas sako, nes mokyklos laikais vienas bendraklasis panašiai šnekėdavo. Todėl abu greitai susidraugauja, o netrukus sugalvoja pragarišką planą: imti gyventi savarankiškai.

Taigi, pavadinimas- tai ne nuoroda į nesibaigiančius šokius ir muziką, o į neįgaliuosius. Taip, jie negali pajudinti savo kūno, bet tai nereiškia, jog negali mėgautis malonumais. Klube nematysime jų besikraipančių į visas puses, bet tai nereiškia, kad jie nešoka- jie šoka viduje, tos scenos klube, kai, rodos, visai pagr. veikėjams tampa nesvarbu, jog apie juos šoka sveikieji, atrodo fantastiškai ir itin pozityviai. Ir eina kalba ne tik apie šokius. Tai apie patį gyvenimą: argi gyveni, jei diena iš dienos būni savo kambaryje, niekur neišeidamas, diena iš dienos veikdamas lygiai tą patį ir patenkindamas tik savo biologinius poreikius. O kurgi tikrieji malonumai?. Rorio optimistiškumas, gera nuotaika tikrai užkrečiama. James McAvoy tiesiog fantastiškas čia su savo blondiniškais spygliukais ant galvos. Steven Robertson vaidyba irgi pakerėjo, tiesiog nesuvokiu, kaip taip tikroviškai įmanoma suvaidinti. Na, o Romola Garai visuomet matyti malonu…

Aišku, filme bus ne vien tik pozityvo, bet ir įvairių susimąstymo minutėlių bei nusivylimų.  Toks jau tas gyvenimas. Ką jau kalbėti apie tai, kad jie- neįgalieji, o tokiems gyventi juk daug sunkiau. Nors ir nelabai atkreipia žiūrovų dėmesio, kaip iš tikrųjų jiems yra sunku viešojoje erdvėje, kur daug kas nepritaikyta sėdintiems vežimėliuose žmonėms, per daug gerai jie susisukdavo visur, apskritai nedaug laiko skyrė pagalbinių žmonių darbams rodyti, kas itin pabrėžtų, kaip pagr. veikėjai ar kiti panašaus likimo žmonės išties gyvena, tačiau, manau, kiekvienas nors trumpam apie tai susimąstys..

Taip, vaidyba – šio filmo stiprioji pusė. Nors nepasakyčiau, kad nuobodžiavau stebėdama siužetą: tikrai ne. Buvo nemažai juokingų scenų, kur norėjosi garsiai kvatoti, bet buvo ir tokių, kurias žiūrint galvojau: antras iš eilės filmas, kuriam reikia nosinaitės..

7/10

Rež.: Damien O’Donnell, vaidina: Steven Robertson, James McAvoy, Romola Garai, 2004 m., Didžioji Britanija, Airija, Prancūzija, 104 min

393> Dirty Dancing: Havana Nights / Purvini šokiai: Havanos naktys (2)


1195-imagefilename2-ZCYdoKJp4agiA3xF7HnhBMeS1kqTsXQfKai pamačiau, kad sekmadienį per tv rodys šį filmą, net minties nebuvo, kad galėčiau nežiūrėti. Taip, tai antras kartas, kai šį filmą žiūriu ir aprašau čia, bet juk puikius filmus galima žiūrėti daug kartų.. (pirmąkart rašiau čia) Lygiai taip pat daug kartų galima ir aprašinėti, nes kaskart žiūrint galima atkreipti dėmesį į vis kitas detales, o ir norisi, kad tinklaraštyje turėčiau platesnį šio filmo aptarimą nei kad yra pirmasis.

1958-ieji, Keitė atsikelia su šeima į Kubą, Havaną. Čia ji susižavi čionykščiais šokiais, su jais artimiau susipažinti jai padeda vietinis Žavjė.

Pirmiausia, spėkite, ko dabar klausau? O taip, nuostabiojo šio filmo muzikinio takelio. Jį klausydama visuomet prisimenu vaizdus iš filmo ir užsinoriu pamatyti jį dar kartą. Puikiai tinkanti muzika lydi viso filmo metu ir dažnai priverčia kartu linksėti į taktą.

Čia pateiksiu vieną perliuką, kurį atlieka mano mylima atlikėja Ch. Aguilera

Siužetas pakankamai paprastas, kiek nuspėjamas, tačiau visiškai nesinori prie jo kibti. Keitė visuomet elgėsi pavyzdingai, labai gerai mokėsi, jos šeima taip pat pavyzdinga ir bendraujanti tik su aukšto socialinio sluoksnio žmonėmis, todėl vien jos pažintis su vietiniu Žanvjė, dirbančiu padavėju viešbutyje, yra jau tam tikras ,,pasipriešinimas”, o ką jau kalbėti apie jos susižavėjimą šokiais, kurie yra ,,prasčiokų” šokiai. Keitei peršamas vaikinas iš geros šeimos, nė neatsiklausiant, ar jai jis patinka. Na, bet jokių didelių konfliktų nerasite, siužetas lengvai eina tikslo link, kuo toliau, tuo daugėja šokių, į kuriuos žiūrėti įdomu. Neišdarinėja jie jokių triukų, tačiau aistra tiesiog veržiasi iš jų, o ir juda abu pagr. veikėjai tikrai labai gerai. Bijau sumeluoti, bet man rodos nuo šio filmo ir prasidėjo mano susidomėjimas Romola Garai, kurios vardą pamačiusi filmo aprašyme visuomet apsidžiaugiu. Tuo tarpu Diego Luna man atrodė labai vaikiškas (veidukas kaip vaiko, nors gyvenimiškos patirties turi ir nemažai), nepasakyčiau, kad jis vyresnis už R. Garai.. Na, bet neskaitant vaikiško veido, viskas pas jį gerai.. Ir mėgavausi kiekviena minute, kai jie kartu šokdavo.

936full-dirty-dancing--havana-nights-screenshotPuikios ir nuostabios suknelės (beje, to laikmečio maudymosi kostiumėliai taip pat turi tikrai nemažai žavesio), nuo kurių taip pat negalima atitraukti akių. Ypač man labai graži Keitės vilkėta mėlynoji suknelė, kurios nuotrauką įdedu. Tik nesuprantu, kodėl daugelyje nuotraukų ši suknelė padaryta bordo spalvos..

Filmas įtraukiantis ir tikrai patiks kiekvienam, kuris žavisi tokio tipo kinu (t.y. kur daug šokių). Man šis filmas kur kas aukščiau visokių ,,step up”, kadangi tiek aktoriai, tiek personažai, tiek siužetas nesukelia jokių neigiamų jausmų, viskas tiesiog gražu ir be galo miela. Net ir pabaiga- neišdailinta ir nėra tokia įprasta.. Bet puiki.

Ir pats filmas toks. Tiesiog puikus.

10/10

Beje, šiemet turėtų pasirodyti pirmtako Dirty Dancing perdirbinys.

Rež.: Guy Ferland, vaidina: Diego Luna, Romola Garai, Patrick Swayze, Jonathan Jackson, 2004 m., JAV, 86 min.

391> Atonement / Atpirkimas


urlŠiandien norėjau tokio filmo, per kurį galėčiau lieti ašaras. Ieškojau, ieškojau, o galop nusprendžiau, kad reikia išbandyti DVD diską, kurį išsimainiau (toks vienas puslapiukas šiam reikalui yra), ir antrą sykį pažiūrėti numylėtąjį Atonement. Šiame tinklaraštyje šio filmo dar nebuvau aprašiusi, tik ne kartą minėjusi..

Šis filmas apie Brionę, kuri būdama trylikos padaro didžiulę klaidą, pakeitusią sesers Sesilijos ir jos mylimojo Robio gyvenimus.

atonement

Joe Wright – mano mylimas režisierius, pastatęs tokius filmus kaip Anna Karenina (2012) ir Pride & Prejudice (2005), kurie mane sužavėjo gal ir ne tiek, kiek Atpirkimas, bet tikrai patiko. Savo eilės kada nors sulauks ir kiti, spėju, pakankamai įdomūs filmai Hanna ir The Soloist. Žiūrint jo filmus man būna toks jausmas, kad apgalvota viskas iki menkiausios detalės, ypač galiu pagirti jo režisuotus filmus už gražų muzikinį takelį, puikius kostiumus, gerą vizualinį vaizdą. Dar man patinka, kad Joe Wright yra ištikimas, t.y. tuos pačius aktorius galima išvysti ne viename jo filme. Na, ir galop, džiugu, kad jo filmai nelieka nepastebėti, kitu atveju tikrai būtų liūdna. O kalbant apie Atonement, jis laimėjo Oskarą už muzikinį takelį ir buvo nominuotas dar šešioms statulėlėms, jau nekalbant apie kitus apdovanojimus.brione

Pamenu, pirmą sykį prieš žiūrėdama nieko nežinojau apie šią juostą. Beieškodama, ką žiūrėti, įsijungiau šį filmą tiesiog prasukimui, bet pamačiusi, kad jame vaidina Keira Knightley, nusprendžiau pažiūrėti visą. Ir tai buvo pats geriausias galimas sprendimas iš visų. Likau sužavėta, ką ten sužavėta, greičiau jau priblokšta, ašarotomis akimis, o dar didesnė laimė apėmė, kai sužinojau, jog ši puiki drama pastatyta pagal Ian McEwan to paties pavadinimo romaną, kurį perskaičiau su didžiausiu malonumu. Dabar šio romano nesėkmingai ieškau norėdama nusipirkti..

Buvo labai įdomu, ar šis filmas mane paveiks lygiai taip pat kaip pirmą sykį, juk dabar žinojau visus vingius, niekas nebegalėjo nustebinti. Ir vis dėlto. Tai, kad žinojau, mane privertė jausti tik dar didesnę įtampą, nes pirmąkart žiūrint dar galėjau save įtikinėti: ,,o gal taip nebus”, o dabar, kai viską žinojau, tik dar labiau bijojau ir nelaukiau to, kas neišvengiama. Prisimenu, kokia pikta buvau ant Brionės, ir tas pyktis niekur iki šiol nedingo, taip norėjosi ją gerai papurtyti, kad atsibustų iš savo fantazijų pasaulio, juk ji netokia ir maža buvo, kad taip elgtųsi.. Man jos poelgis absoliučiai nepateisinamas ir toks jausmas, kad tiesiog norėčiau ją pasmaugti.. Nekalbu apie tai, kad ji vėliau gailėsis, kalbu apie trylikametę..

tumblr_m8nxquCgHm1ry6iu9o1_500Kaip supratote, tai filmas apie baisią klaidą, kuri sugriovė žmonėms gyvenimus, ir taip stipriai, kaip tik įmanoma. Svarbiausia, kad ir pati sau Brionė pakeitė ateitį, jos visas gyvenimas tebuvo sąžinės graužatis už tai, ką ji padarė ir kad laiku nesuskubo visko pakeisti. Puiki Saoirse Ronan vaidyba, ne ką mažiau gerai ir Keira Knightley bei James McAvoy pasirodė. Nors jau minėjau kalbėdama apie kelis matytus režisieriaus filmus, bet pasikartosiu, kad ir šiame viskas apgalvota iki pat smulkmenų, kerinti aplinka, puikūs kostiumai (Keiros žalioji suknelė- pasakiška, o ir scenose prie fontano labai gražiai atrodė), ką jau kalbėti apie nuostabų siužetą bei muzikinį takelį..

Tai daugiau gal ir nebegirsiu, tik pasakysiu, kad jis išlieka mano geriausiu iš geriausių. 10/10 ++++++++++

Rež.: Joe Wright, vaidina: Saoirse Ronan, Brenda Blethyn, James McAvoy, Keira Knightley, Juno Temple, Benedict Cumberbatch, Romola Garai, Anthony Minghella, 2007 m., JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, 123 min

335> One Day / Viena diena

gruodžio 3, 2012 Komentarų: 1

One-Day-Still-one-day-2011-movie-24729281-690-460Na, rimtai nesuprantu. Knygą skaičiau berods pernai ir ji man tikrai patiko (tiesa, dabar jau galvoju, kad visgi pernelyg daug pagyrų jai tuomet skyriau), tačiau filmo žiūrėti kažkaip vis nenorėjau. Aišku, gal ir gerai, nes dabar bežiūrėdama galėjau atsipalaiduoti ir kas minutę negalvoti, kad ,,o knygoje buvo taip”, ,,o tas turėjo būti kitaip” ir pan., nes turinį buvau gerokai primiršusi.. Bet kuriuo atveju, gailiuosi, kad šio filmo peržiūrą taip atidėliojau.

Neįpareigojantis vienos nakties nuotykis Edinburgo Universiteto studentus Emą ir Deksterį sujungė į nuoširdžią draugystę. Jie pirmą kartą susitiko 1988 m. liepos 15 d. per išleistuvių vakarą ir artimai padraugavo iki ryto. Prabudę su pirmais saulės spinduliais jie vėl grįžo į savo asmeninius gyvenimus, bet išsiskyrė tik laikinai. Bėgant metams jie susitiks dar ne kartą, o kaip klostysis jų abiejų gyvenimai, filmas ir atskleis, rodydamas kiekvienų ateinančių metų liepos 15 d.

Iš tikrųjų tai būtų tikrai netikėta, jei ši knyga nebūtų ekranizuota: idėja yra pernelyg gera ir nenuvalkiota. Gal kaip ekranizacija ir nėra filmas labai geras, kadangi sutalpinti viską į kiek mažiau nei porą valandų ir perteikti, kaip žmonės per dvidešimt metų keitėsi, yra ganėtinai sunkiai įgyendinama, tačiau kaip paprastas, romantinis filmas man ,,Viena diena” pasirodė tikrai be galo mielas. Nėra čia saldybių, be perstojo kalbamų meilės žodžių, vien tik gyvenimas: su daugybe nusivylimų, nuopuolių, neigiamų emocijų ir tik maža dalelyte gražių ir džiaugsmingų akimirkų. Anne Hathaway labai man patiko, kaip, beje, ir Jim Sturgess, kurį pamėgau nuo Across the Universe (balsas jo puikus!), nors man jis toks skystokas atrodydavo, o čia žiūrėjosi tikrai šauniai. Tik tiek, kad Deksteris turėjo keletą metų problemą su alkoholio vartojimu, kas buvo rodoma ir filme, tačiau dažnai iš J. Sturgess išvaizdos, judesių tikrai nebūčiau galėjusi pasakyti, kad jis yra girtas. Tai būtent šitai man tikriausiai ir kliuvo. O daugiau kaip ir neturiu prie ko prisikabinti, nebent tik prie veikėjų poelgių, dėl kurių, būdavo, net pyktį jausdavau, kodėl niekada nematome to, kas yra šalia, kodėl neatsisėdame ir nenusprendžiame, kas mums iš tiesų yra vertinga, o tik bet kokiais būdais stengiamės išvengti minutei sustoti ir apgalvoti, ar tai, ką darome, yra tai, ko labiausiai trokštame..

Tikrai įdomu buvo žiūrėti, kaip išoriškai keitėsi veikėjai, ypač Emos išvaizda. Tačiau svarbiausia, kad pasikeitimai kasmet nėra labai ryškūs, o ir aplinka sukurta įtaigiai, taigi, nėra tokio jausmo, kad viskas perdėta ar kažko per daug. Gražu!

Na, o pabaiga.. Eh.. Lyg pati savęs nepažinočiau.. Sunkiai, bet tvardžiausi. Tačiau tikrai išgyvenau kiekvieną jų laimės sekundėlę kartu..

Rekomenduoju. 8/10

Rež.: Lone Scherfig, vaidina: Anne Hathaway, Jim Sturgess, Patricia Clarkson, Romola Garai, 2011 m., JAV, Didžioji Britanija, 107 min

199> Angel / Angelas


Matyt jei ne mano mylimas Michael Fassbender, tai šio filmo net ir nebūčiau niekada žiūrėjusi. Kita vertus, jame pagr. vaidmenį atlieka ir man patinkanti aktorė Romola Garai.. Na, bet kuriuo atveju pažiūrėjau jį ne kiek susidomėjusi siužetu, o kiek aktoriais, vaidinančiais jame.

O filmas apie Angel Deverell, kuri, kad ir gyvendama neturtingai su mama, svajoja apie didžiulę savo, kaip rašytojos, karjerą. Jos knygose- tik graži ir prabangi aplinka, o pagrindiniai veikėjai- mylintys ir gyvenantys gražų bei visavertį gyvenimą. Apie tokį gyvenimą svajoja ir ji. Ir vieną dieną jos svajonė išsipildo: išleidžiamas pirmasis romanas.

Tai filmas apie gyvenimą, susikurtą iš svajonių, nematant skaudžios realybės. Po truputį Angel pradeda gyventi kaip visos jos knygų veikėjos. Tačiau toks gyvenimas negali privesti prie nieko gero. Kai pabaigoje Norai, Angel draugei ir asmeninė sekretorei, buvo pasakyta: tu daug žinai apie jos gyvenimą, moteris paklausė: apie kurį? Ir tas visas gyvenimas, bandant visas blogybes nukišti kuo giliau, atrodė toks skaudus ir liūdnas.. Juk ateina diena, kai nebegali daugiau sau meluoti, kai privalai atverti akis.. Bet kas tada?..

Sukurtas gan tragikomiškas Angel personažas. Žinoma, galbūt drabužiais ir nekokiomis manieromis buvo norėta parodyti jos prasta kilmė, kurią ji taip slėpė, bet dažnai atrodydavo, kad ji išeina į viešumą kaip aktorė, kaip spektaklio veikėja, kur drabužiai- ryškūs ir drąsūs savo medžiagomis, spalvomis, kirpimu. Taip, tikriausiai tai dar vienas jos būdas jaustis gyvenant pasakišką gyvenimą. Bet mane tai kiek erzino. Ir ne tik jos elgesys ar apranga, bet ir mintys, charakteris.. Nežinau, bet taip ir nepavyko man jos pamėgti, kad ir kaip pati aktorė patiktų.

Fassbenderio personažas… Iš pradžių gal kiek intriguojantis (dailininką vaidina), tačiau kuo toliau, tuo ir jis nepakėlė šio filmo vertės.

Siužetas sukasi apie Angel gyvenimą. Vingių, įdomesnių posūkių ne tiek ir daug, tačiau labai greitai pradedama justi tragiškų įvykių nuojauta ir, kaip ir minėjau, jau pats Angel personažas pernelyg tragiškas atrodo. Tas visas stengimasis bėgti nuo realybės ar perdėtas stengimasis vaidinti, kokia ji patenkinta, kai paskutinę knygą rašydama ji pasakė, ką iš tikrųjų galvoja ir jaučiasi.

Ai, dar kažkaip norėjosi vieną vietą paminėti. Na, nežinau, bet man tai ji jau tokia dažna, kad net komiška pasidarė. Negalėjau nesijuokti, kai Angel išbėgo paskui Esmė (Fassbenderio personažą) ir tada kaip tyčia pradėjo lyti, o galop jie tame lietuje pasibučiavo. Žinau, kad gražu, žinau, kad romantiška, bet kiek gi galima? Norisi, kad ką nors naujo sugalvotų.

Taigi, filmas nelabai sužavėjo. Balu už aktorius pakėliau.

6/10

Rež.: François Ozon, vaidina: Romola Garai, Michael Fassbender, Charlotte Rampling, Simon Woods, Lucy Russell, 2007 m., Didžioji Britanija, Belgija, Prancūzija, 134 min.

 

175> Vanity Fair / Tuštybių mugė


Tai filmas, pastatytas pagal to paties pavadinimo William Makepeace Thackeray romaną (kurio neskaičiau, bet norėčiau). Jame pasakojama apie XIX a. ir Bekę, nuo vaikystės gyvenusią skurde, tačiau besitikinčią ateity pakilti į aukštesnį socialinį sluoksnį. Čia pat yra rodomas ir Bekės draugės Amelijos likimas.

Šiame filme sutinkame keletą gerai žinomų aktorių. Reese Witherspoon atlieka pagrindinį- Bekės- vaidmenį. Jos personažas- nevienalytis. Neįmanoma nesižavėti iškalba ir geromis manieromis, jei Walk The Line girdėjome, kaip ji puikiai jaučiasi dainuodama country dainas, tai čia jos balsas nuskamba dar gražesnėmis spalvomis. Bekė visuomet gerai atrodo, sugeba prie visko prisitaikyti. Kitos aktorės Romola Garai (Dirty Dancing. Havana Nights– vienas įspūdingiausių jos pasirodymų kine) vaidinamas personažas- Amelija- visai kitokia nei Bekė. Jos kitoks charakteris, ji kitoks žmogus. Jai nereikia visų turtų, ji sugeba džiaugtis mažais dalykais ir jai svarbiausia, kad mylimi žmonės šalia. Tuomet pasirodo ir Jonathan Rhys Meyers, kurio veikėjas toks, kad net bloga man buvo į jį žiūrėti. Na, bet jau tokia esu- nemėgstu žmonių, kuriems pinigai ir šlovė yra viskas. Todėl vienas įvykis susijęs su juo pabaigoje ,kurį Bekė padarė, man buvo vienas geriausių, kuriuos ji apskritai šiame filme padarė.

O filmas- daugiau liūdnas nei linksmas. Pradžia žada paprastą meilės istoriją tarp turtuolio ir vargšės guvernantės, taigi, ir tikėjausi, kad viskas maždaug apie tai ir rutuliosis. Bet ne. Tai susiję  būtent su filmo pavadinimu- Tuštybių mugė. Būtent apie tai filmas ir yra. Apie begalinę tuštybę ir jos siekimą, paminant po kojų viską, kas tik įmanoma. Taigi, tiesiog negalėjau nesimpatizuoti Rodonui, kuris, būdamas iš turtingos šeimos, nepasidavė masiniam norui būti tarp aukštuomenės. Ir taip man jo gaila! Tuo tarpu Bekės irgi ne ką mažiau gaila… Kodėl ji taip vėlai susimąstė apie tai, kad nuėjo per toli, kad pasielgė nedorai ir nesąžiningai?..

Vis dėlto, tai filmas su šviesia pabaiga. Nors galėjo ji būti ir kitokia, šviesi, bet kitaip…

Dar, kalbant apie siužetą, norėčiau pasakyti, kad jis turi trūkumų. Kiek žinau, knyga tikrai stora, tad ir įvykių matyt joje nemažai. O kaip juos sutalpinti į maždaug pustrečios valandos? Neįmanoma. Todėl daug kas vyksta prabėgom, vieną įvykį seka kitas, net nespėji tinkamai sureaguoti, kad vos karui prasidėjus, jis ir baigiasi ir pan. Todėl man ir atrodo vietomis neišbaigtas..

Bet ganėtinai patiko. Rašau 7/10 ir rekomenduoju kostiuminių dramų mėgėjams.

P.S. Tiesa, vos nepamiršau. Akylesnieji ir tie, kurie tyrinėja imdb (t.y. tokie kaip aš 😀 ), turėjo pamatyti, kad Robertas Pattinsonas vaidina šiame filme. Taip, jis turėjo šiam filme rolę , bet toji scena su juo buvo iškirpta ir nepanaudota filme, kadangi tai buvo kitas pabaigos variantas. Jei kam įdomu, galit youtube susirasti.

P.P.S. Kiek skaičiau nuomones tų, kurie skaitė romaną, tai jie šį filmą įvardija kaip visišką šlamštą, nes daug kas neatitinka tikrovės arba, kaip dažnai būna ekranizacijose, visos geriausios scenos būna neparodomos..

Rež.: Mira Nair, vaidina: Reese Witherspoon, Romola Garai, James Purefoy, Gabriel Byrne, Jonathan Rhys Meyers, Jim Broadbent, Tom Sturridge, 2004 m., JAV, Didžioji Britanija, Indija, 141 min

169> Scoop / Sensacija


Kitą kartą žinosiu, kokio režisieriaus filmą rinktis, kai norėsis smagaus romantinio filmo. Taip, kalbu apie Woody Allen, kuris šiame filme pasirodė ne tik kaip puikus režisierius ir scenarijaus autorius, bet ir kaip geras aktorius.

O viskas prasideda, kai jauna žurnalistė Sondra uždaryta į dėžę per fokusininko Sido pasirodymą pamato vaiduoklį- vos prieš kelias dienas mirusį žurnalistą, kuris patiki jai išaiškinti serijinio žudiko tapatybę ir taip pasauliui pateikti sensaciją.

Viskas, ką prieš žiūrėdama filmą žinojau, tai režisierių ir pagrindinius aktorius: Hugh Jackman ir Scarlett Johansson. Todėl labai nustebau pamačiusi žavųjį W. Alleną ir supratusi, kad jis atliks ne ką mažiau svarbų vaidmenį. Paliko įspūdį jis man nuo pat pradžių: toks smagus jo personažas, o ir kiek juokelių jis prisakė. Nepamenu, kada tiek juokiausi. Kažkaip atrodo, kad realybėje W. Allen toks kaip Sidas, bet gali būti, kad ir klystu, nes niekada nesiklausiau/neskaičiau interviu su juo. Scarlett irgi patiko, tik žiūriu, jai mėgsta filmuose uždėti vienodo tipo akinius. Na, o Hugh, manau, visai gerai ir čia pasirodė, toks solidus, nekaltas vyrukas (tik ar jis tikrai nekaltas, čia jau kitas klausimas).

Siužetas toks, kuris puikiai tinka romantiniam filmui: ir meilės, ir mistikos, ir detektyvo. Yra fantastikos, kurios buvo tiek, kiek reikia ir ji labai gerai čia tiko ir tikrai jokiu būdu nenupigino filmo. Jau Midnight in Paris (apie jį jau esu rašiusi) parodė, kaip galima sukurti fantastinį filmą, kuriame toji fantastika lieka visiškai nepastebima, viskas taip natūralu ir savaime suprantama… Jei trumpiau, jaučiu, kad man W. Allen fantastika patinka!

Kaip minėjau, humoro čia tikrai daug. Pabandysiu keletą prajuokinusių vietų pacituoti. Nors reikia patiems pamatyti ir viską išgirsti.

I was born into the Hebrew persuasion, but when I got older I converted to narcissism.

What are you going to tell the police? “The guy owns a deck of tarot cards… ” that’s not a crime!

I was in the lounge, I heard you drowning, I finished my tea and scones and came immediately!

-Actually, I bought my first Reubens with my poker winnings.
You bought a Rubens painting?
-Oh, oh, no. Not a painting. A reuben sandwich.

You’re alone up there with a very, very dangerous man! That’s two “very’s”!

-I wouldn’t be surprised if he asked me to marry him someday.
You come from an orthodox family, would they accept a serial killer?

-Look, the spirit appeared next to me. at first I thought he was one of your stooges.
I don’t work with stooges. You know, because you gotta pay them health benefits.

Ir dar ne vienoje vietoje pacituočiau.

Rekomenduoju, kai norėsis smagaus romantinio filmo.

O aš supratau, kad W. Allen tuoj taps mano vienu mėgstamiausių režisierių ir gal net aktorių.

Rašau 8/10

Rež: Woody Allen, vaidina: Woody Allen, Scarlett Johansson, Hugh Jackman, Romola Garai, 2006 m., JAV, Didžioji Britanija, 96 min.