731> Girl Walks Into a Bar

Rež.: Sebastian Gutierrez
Vaidina: Carla Gugino, Alexis Bledel, Rosario Dawson, Danny DeVito, Josh Hartnett, Zachary Quinto, Aaron Tveit, Kevin Zegers
2011 m., JAV, 80 min
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Grupelė nepažįstamų žmonių, 10 skirtingų barų, vienas vakaras Los Andžele. Taip būtų galima apibūdinti šį filmą.

Tai filmas tiems, kurie mėgsta, kai kino juostoje vyrauja dialogas. Nes čia veikėjai kalba ir kalba. Iš tikrųjų, po dvidešimties minučių buvo noras išjungti ir ištrinti jį iš kompiuterio, nes bandymų žiūrėti jį buvo ne vienas, tačiau vis ,,paslysdavau“ ties dialogais: greitakalbė reikalavo nemažo suklusimo, buvo sunkoka gaudyti kiekvieną žodį ir dar iš karto mintyse verstis į lietuvių kalbą, kad tik ko nepraleisčiau: bet aišku, taip yra dėl nepakankamų anglų kalbos įgūdžių. Bet nepasidaviau, užsidėjau angliškus titrus ir po truputį ,,įsivažiavau“, priprato ausys prie nuolatinio greito kalbėjimo.

O dialogų pro ausis praleisti nesinori, nes jie aštrūs, žavūs, pasakantys viską, ką žiūrovui reikia žinoti apie vieną ar kitą veikėją, sukuriantys tarp jų ryšius. Ryškesnių veikėjų yra keletas, dauguma pasirodo vos vienam ar keletui epizodų. Karts nuo karto ekrane pasirodo vieno ar kito baro aplinka, kuri, beje, ne itin nulemia veikėjų nuotaikas. Toji aplinka ir lieka fonas, nes viskas, kas čia svarbiausia, yra, kaip ir minėjau, dialogai.

Nieko panašaus nebuvau mačiusi, taigi, originalumą norisi pagirti. Už minimalų biudžetą sukurtas filmas, tikiu, kad randa savo žiūrovą. Iš tikrųjų, man pačiai gaila, kad jis įtraukė mane tik praėjus kiek daugiau nei pusei trukmės, o tuomet filmas ėmė ir pasibaigė. Nė pusantros valandos netrunkanti kino juosta sugeba sutalpinti nemažai personažų, ne vieną jų vaidina žymūs aktoriai, o man pačiai įdomiausia buvo pamatyti dar tik kylantį ekrano veidą Aaron Tveit, kuris visiškai savo balsu pakerėjo Les Miserables. Nors be abejo, šio filmo ašis – Carla Gugino, vaidinusi drąsią, savimi pasitikinčią ir žodžio kišenėje neieškančią moterį.

6/10

655> Rent / Nuoma

Pamenu, prieš kelerius metus šį filmą rodė per kažkurią televiziją ir kaip liūdėjau, kad nepavyko pasinaudoti proga jo pažiūrėti. O dabar netgi labai džiaugiuosi, kad to nepadariau. Lietuviškas įgarsinimas būtų sugadinęs visą filmą, kadangi šioje kino juostoje, kuri pastatyta pagal garsų to paties pavadinimo miuziklą, kalbama gal tik 2% , likusius 98% tariamų žodžių jie išdainuoja. Tad, kam nepatinka miuziklo žanras, šį filmą patariu praleisti.

Pasakojama apie Niujorke gyvenančius bohemiečius, jų gyvenimą, kovą už būvį, meilę, AIDS ir pan. Pačioje pradžioje pateikiamas kūrinys, kuris dar ne kartą stebės viso filmo metu. Bene gražiausia daina iš visų, čia skambėsiančių, o ir pateikimo sprendimas – statiškas ir paprastas, ko vėliau kaip ir nelabai išvysite. Kiti pasirodymai (o gal visai vertėtų šį kiek daugiau nei poros valandų miuziklą vadinti vienu dideliu pasirodymu?) – dinamiški, spalvingi, netrūksta ne tik gerų balsų, bet ir judesio, vietomis netgi chaotiškumo. Siužetas – kaip ir niekur nevedantis, neapsieinama ir be liūdnesnių scenų. Įsimenančios vaidybos čia kaip ir nebus, tačiau vokalai ir atlikimas buvo puikūs. Ypač nustebau pamačiusi, kad vieną pagrindinių vaidmenų atlieka Rosario Dawson: ji turi išties gražų balsą. Taip pat, daug vilčių dėjau į Idinos Menzel pasirodymus, tačiau ji uždainuodavo ne taip ir dažnai, kas buvo visai liūdna.

Patiko. 7/10

Rež.: Chris Columbus, vaidina: Rosario Dawson, Idina Menzel, Anthony Rapp, Adam Pascal, 2005 m., JAV, 135 min

528> Grindhouse. Death Proof / Mirties įrodymas

Taigi, pagaliau pažiūrėjau antrąją Grindhouse sudedamąją dalį – Death Proof, kurį režisavo ir scenarijų jam rašė pats didžiai gerbiamas Quentin Tarantino. Apie pirmą sudedamąją dalį Planet Terror jau rašiau čia. Mane užklupo dvejopi jausmai dėl Death Proof. Kodėl – bandysiu tuoj paaiškinti.

Filmas pasakoja apie dvi merginų grupeles, kurias persekioja gąsdinantis kaskadininkas Maikas, naudojantis savo ,,death proof“ (spėju, šitai pagal kontekstą labiau reikėtų versti kaip priešmirtinį išmėginimą, nors galiu ir klysti) automobilius savo žudikiškiems planams.

Pirmiausia – muzikinis takelis yra puikus. Įdomu, ar yra nors vienas Q. Tarantino filmas, kuriame muzika būtų neverta dėmesio? Nes kol kas, kiek teko matyti jo kino juostų, muzika būna tiesiog ideali. Antra – visokie kinematografiniai dalykai yra saviti ir išskirtini, prisidėję prie atitinkamos atmosferos kūrimo ir tai taip pat nemažas pliusas. Man patinka, kaip kamera ,,dirba“ Tarantino darbuose.

Juostoje rodomos pagrinde vien merginos, taigi, vyriškajai auditorijai bus į ką paspoksoti. Kaip minima ir anotacijoje, bus rodomos dvi merginų grupelės. Pirmosioms merginoms duota labiau atsiskleisti, daugiau laiko buvo tam skirta (nors pagal laiką, tiek vienoms, tiek kitoms buvo skirta maždaug valanda, bet paprasčiausiai laikas išnaudotas kiek skirtingai), o tuo tarpu antrųjų charakteriai buvo parodyti kiek mažiau, bet jų dalis žyymiai smagesnė. Didžiausias minusas, kas šiaip jau keista, buvo dialogai. Jie buvo absoliučiai nuobodūs ir iš serijos ,,apie bele ką“. Dėl to šį filmą ir pažiūrėjau gal per kokius tris kartus (šiandien buvau apsisprendusi: arba dabar, arba niekada), nes ištverdavau vos 15-30 min. Personažai – visai neįdomūs, gal tik kaskadininkas Maikas kiek labiau patiko, ypač jo juokas žavėjo  – tobulai maniakiškas.

Taigi vat, jau maniau, kad pasijausiu beviltiškai išnaudojusi porą valandų be reikalo, bet pirmasis smagus ,,smūgis“ ištiko maždaug filmo vidury (ir deja, tęsėsi neilgai): buvo smaguma ir, beje, labai įdomiai pateikta (atkreipiamas dėmesys į kiekvieną veikėją man labiausiai ir įstrigo toje vietoje). Po to vėl sekėsi ilgi ir sekinantys dialogai apie viską ir kartu apie nieką, kol galiausiai paskutinis pusvalandis buvo toooks įdomus (veiksmo mėgėjams išties turėtų patikti) su linksmu (tiesa, priklausomai, kas jums juokinga) finalu, kad tiesiog negalėjau nustygti vietoje. Ir tai sumaišė visas kortas, nes atėmus tą pusvalandį ir vidury filmo buvusias įdomias gal 5 minutes, filmas man blogesnis už vidutinį. Ai, tiesa, dar jei visokius techninius aspektus, kuriuos minėjau, sudėčiau, tai gal ir iki vidutinio ,,datemptų“, bet po tokio griausmingo finalo tiesiog negaliu sakyti, kad neverta pamatyti, nes išties kentėti buvo dėl ko.

Visgi rašau 6/10 , tad bendrai ,,Grindhouse“ vertinu septynetu.

Gero žiūrėjimo.

Rež.: Quentin Tarantino, vaidina: Rosario Dawson, Kurt Russell, Rose McGowan, Eli Roth, Quentin Tarantino, 2007 m., JAV, 113 min

479> Sin City / Nuodėmių miestas

Po to, kai Machete pranoko visus lūkesčius, liko tik laiko klausimas, kada pažiūrėsiu kitą Robert Rodriguez filmą. Sin City jis režisavo kartu Frank Miller bei Quentin Tarantino, kuris prisidėjo prie filmo svečio teisėmis.

Filme rodomi keturi pasakojimai iš Frank Miller kuriamų komiksų. Nuodėmių mieste vyrauja korupcija, čia policija- visiškai nenaudinga institucija. Visi kovoja su savo priešais kaip tik išmano: kas dėl gražuolės, kurią nužudė, kas dėl mergaitės, patekusios į pedofilo rankas, kas dar dėl kokios priežasties.

Pirmiausia, mane, kaip tikriausiai ir daugelį, sužavėjo pateikimas. Pagrinde viskas rodoma juoda-balta, tik karts nuo karto išryškinama viena ar kita detalė: raudona suknelė, žydros akys, raudonas automobilis ar pan. Čia kraujas pateikiamas baltos spalvos, tik ant veido jis būna raudonas. Kameros darbas taip pat patiko, nors tai dažniausiai taip ir lieka nepastebėta. Atsipūčiau pamačiusi tai, kas tikriausiai yra R. Rodriguez vizitinė kortelė: susišaudymai įspūdingais ginklais, galūnių nukirtimais, o ką jau kalbėti apie scenas, kuriose veikėjai net gavę 10 kulkų išlieka gyvi, o ir apskritai nužudoma ne švelniausiu būdu, pasistengiama, kad viskas atrodytų kone kaip šiuolaikinis menas. Šiame filme negalioja taisyklės: numirėlis kalbės, jei tik tai atrodo reikalinga. Ir dar vyrų akims tikriausiai viliojančiai atrodančios moterys, turinčios rankose ginklus bei mokančios jais kuo geriausiai naudotis. Kaip ir Machete, taip ir čia išvystame Jessicą Albą, kuri dar manęs neįtikino, kad moka vaidinti, tačiau matyt režisieriui, kuris ją kvietėsi ne kartą, atrodo kitaip. Be jos, kino juostoje vaidina visas būrys gerai žinomų aktorių: Clive Owen, Mickey Rourke, Alexis Bledel (įsimylėjau jos veikėjos auskarus!), Rosario Dawson, Benicio Del Toro, Michael Clarke Duncan, Carla Gugino, Josh Hartnett, Brittany Murphy. Elijah Wood ir pats Bruce Willis. Tikras žvaigždynas, nors kai kurie pasirodys tik vos keliose scenose. Jie visi, be abejonės, prisidėjo prie sėkmės, kuri šią juostą tikrai aplankė. Tik, deja, poros talentingų aktorių jau nebėra tarp mūsų.

Bet ,,išorė“ ir yra viskas, kas man patiko. Pats siužetas visiškai nesudomino ir buvo nuobodu. Nė kiek neperdedu sakydama, kad likus paskutiniam pusvalandžiui jau sunkiai sulaikiau besimerkiančias akis. O tikrai stengiausi pamatyti, bet matyt iš tiesų manęs siužetas neužkabino. O pateiktas kaip tikras torto gabaliukas!

Beje, jei dar nežinote, kitamet laukia antroji dalis – Sin City: A Dame to Kill For. Ir ją tikrai žiūrėsiu- net abejonės nekilo pamačius, kad šioje dalyje vaidins ir Joseph Gordon- Levitt.

6/10

Filmas imdb Top 250 šiuo metu užima 143-ąją vietą.

Rež.: Robert Rodriguez, Frank Miller, Quentin Tarantino, vaidina: Clive Owen, Mickey Rourke, Alexis Bledel, Rosario Dawson, Benicio Del Toro, Michael Clarke Duncan, Carla Gugino, Josh Hartnett, Brittany Murphy. Elijah Wood, Bruce Willis, Jessica Alba, 2005 m., JAV, 124 min

456> Trance / Transo būsena

Tai buvo vienas laukiamiausių šių metų filmų, pastatytas garsiojo Danny Boyle, apie kurį plačiau šnekėjau visai neseniai, aptardama The Beach. Mėgstu mindfuck‘us, o būtent vienas iš tokių ir yra šis filmas.

Simonas dirba meno dirbinių aukcione. Būdamas visiškai prasilošęs jis susideda su Franko gauja. Suplanuojama pavogti garsų F. Gojos paveikslą. Tačiau viskas nepavyksta taip, kaip turi būti, galop Simonas prabunda su sutrenkta galva ir suvokia, kad nepamena, kur padėjo pavogtą paveikslą. Todėl kreipiasi į psichoterapeutę, kuri užsiima hipnozės seansais. Siekdama išlaisvinti užblokuotą informaciją, mergina braunasi vis giliau ir giliau į atsijungusią Simono sąmonę. Kiekvieno seanso metu riba tarp realybės, fantazijų, apgaulės, tiesos ir melo vis labiau nyksta..

Kino juosta įtraukia nuo pat pradžių, o ir žinodama, kad tokio tipo filmuose kiekvienas sakinys gali būti pakankamai svarbus, žiūrėjau atidžiai ir sekiau kiekvieną žingsnį. Aišku, kas yra visai normalu, ne kartą jaučiausi nelabai suvokianti, kas čia po perkūnais dedasi ir ne kartą apgauta, kai realus įvykis pasirodydavo tik vaizduotės vaisius, kuris pasirodė tik dėl galingosios hipnozės. Iš tikrųjų anotacijoje teisingai sakoma, kad riba tarp realybės ir fantazijų nyksta, o dėl to tik dar įdomiau. Tai, kad filmas turi kriminalinio žanro elementų bei pakankamai įdomi kulminacija dar labiau padidina filmo vertę. Viskas išaiškėja tik paskutinę minutę, po kurios, tiesą pasakius, norėjosi pažiūrėti viską dar kartą. Šis filmas tiesiog reikalauja būti peržiūrėtas antrąsyk.. Tik bent jau artimiausiu laiku to daryti neketinu, bet, kas žino, gal kada ir grįšiu.

Aktoriai daugiau mažiau puikūs. Ypač James McAvoy, kuris labai natūraliai atrodė, bei Vincent Cassel. Gal tik Rosario Dawson iki galo taip ir nesužavėjo.

Akmenuką į filmo kiemą metu dėl per daug rutuliotos meilės istorijos, šiam filmui ji buvo visiškai nereikalinga ir tik nenaudingai švaistomas laikas, dėl kurio vietomis ir nuobodoka pasidarydavo, nepaisant to, kad siužetas gan įtemptas.

Ir vis dėlto, nebuvau tokia sužavėta, kaip tikėjausi. Tačiau, jei trumpai: patiko.  7/10

Rež.: Danny Boyle, vaidina: James McAvoy, Vincent Cassel, Rosario Dawson, 2013 m., Didžioji Britanija, 101 min

99> Shattered Glass / Glaso saulėlydis

Paskutiniu metu būnu iš anksto susiplanavusi, ką žiūrėsiu, bet paskutinę minutę persigalvoju ir įsijungiu tokį, apie kurio egzistavimą visiškai nė nežinojau. Taigi, nė nenumanau, ir ko galėčiau iš jo tikėtis. Taip buvo ir su šiuo filmu.

Pasakojama tikra istorija apie Styveną Glasą, skandalingą žurnalistą, kuris 1995-1998-siais buvo laikomas vienu garsiausių Amerikos laikraštininkų. Jo straipsniai tokiuose leidiniuose kaip „New Republic“ ar „Rolling Stone“ susilaukdavo milžiniško populiarumo. Skaitytojai nekantraudami laukdavo vis naujų skandalingojo reporterio istorijų. Tačiau po kelerių metų, kupinų šlovės ir pasisekimo, į viešumą iškilo pribloškianti žinia.

Niekur kitur neskaitykite anotacijų, nes jose ir atskleidžiama toji žinia, o juk žinant ją, net nebelieka malonumo laukti kulminacijos. Iš tiesų, man sunku suvokti, kaip galima tai padaryti. H. Christensen puikiai atlieka savo vaidmenį ir tikrai, bent jau mane, įtikino. Personažas man visiškai nepatiko (ypač sužinojus tą žinią), į pabaigą man netgi savotiškai gaila pasidarė (gaila jo kaip žmogaus, bet ne dėl poelgio). Žavėjausi redaktoriumi Čaku, jo stirpybe ir nepasidavimu. Tiesa, kalbant apie Čaką, tai man pasirodė šiek tiek neišvystyta jo šeimos situacija. Rodė, kad turi vaikutį, kuris serga, bet tuo viskas ir užsibaigė. Nebent tai turėjo sustiprinti įspūdį to, kaip viskas Čakui nebesiseka, kiek problemų jis turi.

Žodžiu, man visai patiko, tikrai gan stiprus iš aktorinės pusės.

Rašau 8/10

Filmas nominuotas Auksiniam Gaubliui.

Rež.: Billy Ray, vaidina: Hayden Christensen, Peter Sarsgaard, Chloë Sevigny, Rosario Dawson, Melanie Lynskey, 2003 m., JAV, Kanada, anglų k., 94 min.