1064> 28 Weeks Later / 28 savaitės po (2007)

Kaip jau rašiau ankstesniame įraše, man paliko labai gerą įspūdį 28 Days Later, tad natūralu, kad norėjau tęsinio. Tiesa, režisierius kitas, bet žiūrovų ir kritikų vertinimai skatino nedaryti skubotų išvadų.

Gerą balą norisi rašyti vien už vientisumą su pirmuoju filmu. Atmosfera, muzikinis takelis, išlikusi drama, kuri aukščiau siaubo. Tiesa, veiksmo ir lakstymų šioje dalyje daugiau, bet tai visai netrukdė. Man atrodo, kad kaip tęsinys, šis filmas labai vykęs.

Problema ta, kad man nepatiko istorija, susijusi su pagrindiniais veikėjais. Tas esminis išskirtinumas. Kai paaiškėjo didžioji ,,vinis“, likau nusivylusi, nes norėjosi, kad išliktų tas paprastumas, kuris žavėjo pirmajame filme.

7/10

imdb nuoroda

991> X-Men: Apocalypse / Iksmenai: Apokalipsė (2016)

Tikriausiai galėčiau suskaičiuoti ant rankų pirštų visus kartus, kai buvau įsijungusi televizorių per pastaruosius metus. Bet po to, kai visai džiaugsmingai atsitiktinai per televizorių buvo darsyk peržiūrėta Captain America pirmoji dalis (atskiro įrašo nedarysiu, nes vertinimas nepakito, kaip ir nuomonė, kad tai mielas ir šiaip fainas pramoginis filmas), kurį laiką vis žvilgteldavau į programą, ką rodo savaitgaliais televizijos kanalai. Tokiu būdu kažkurią liepos dieną užtikau X-Men: Apocalypse. Kaip tik šios dalies ir nebuvau mačiusi, tad įsijungiau. Prisipažinsiu, kad buvo keista neturėti galimybės sustabdyti filmo tada, kada aš noriu, ir tekdavo laukti reklamos, kad galėčiau nueiti kažkur.

Siužetas – nieko naujo, vėl kyla pavojus mutantams bei visam pasauliui, matome jau gerai pažįstamus veikėjus, atsiranda ir naujų. Ne per daug įsimintinas savo pastatymu ar kokiomis nors scenomis, tačiau pustrečios valandos (su reklamomis gavosi dar daugiau) neprailgo, man vis sukasi ant liežuvio galo žodis tvarkingas – nes būtent tokia ši dalis ir yra. Ko tikėjausi, to ir gavau, nei daugiau, nei mažiau (tiesa, prisiminiau, kad šią dalį ne taip palankiai sutiko kritikai kaip ankstesnes, tad ir lūkesčiai nebuvo užkelti), veiksmo užtektinai, tad pramoga gera, o tokį filmą įsijungus nieko daugiau ir nereikia.

Tuomet įvertinau 6/10, tiek ir paliksiu.

492> Bridesmaids / Prinokusios pamergės

Po virtinės nesėkmingų filmų (ne tiek nesėkmingų, kiek pakankamai vidutinių) nusprendžiau pažiūrėti paprasčiausią komediją. Bridesmaids- vos prieš porą metų pasirodžiusi komedijinio žanro kino juosta, pakankamai palankiai sutikta tiek kritikų, tiek žiūrovų.

Nežinau, ar kada jau išsakiau savo pasamprotavimą, tad atleiskite, jei pakartosiu, tačiau vis labiau įsitikinu, kad geriausios komedijos tos, kuriose pagrindinė tema- bet kuri kita išskyrus meilę. Nesakau, kad nėra gerų romantinių komedijų (nes pati ir tokių esu mačiusi), tačiau vis dėlto, kitoks siužetas dažnai pritraukia prie ekrano daug geriau.

Anė paskiriama vyriausiąja pamerge savo draugės vestuvėse, tačiau netrukus ji pamato, kad turės varžytis su viena iš pamergių- žymiai turtingesne, visuomet pasitempusia gražuole, kuri gali išpildyti kiekvieną nuotakos slaptą norą. Tuo tarpu Anės gyvenime viskas eina tik blogyn.

Meluočiau sakydama, kad viso filmo metu juokiausi iki ašarų. Taip tikrai nebuvo, nes vietomis juosta buvo netgi liūdnoka ir slogi. Tačiau smagių momentų taip pat netrūko. Net numoju ranka į tuos pavienius juokelius apie antrąjį galą- jų buvo tiesiog per mažai, kad gadinčiausi sau nuotaiką ir kraipyčiau gatvę iš visai nejuokingo humoro, kadangi buvo išties nemažai smagių scenų, kurios priversdavo nuoširdžiai nusijuokti. O jau kokia nuostabi Melissa McCarthy – nenuostabu, kad ir Oskarui už savo vaidmenį buvo nominuota.

Šis filmas man pasirodė mielas, toks mergaitiškas, tinkamas žiūrėti kartu su draugėmis. Nei nuobodus, nei toks, kur neišgirdus sakinio jau nesuvoktum, kas ekrane vyksta, nei vulgarus. Tik sukeliantis šypseną ir paliekantis gerą jausmą po savęs. Paprastutis ir galbūt greitai išsitrinsiantis iš atminties, bet karts nuo karto tokių reikia. Tik gal kiek ilgokas kaip tokio žanro juosta.

Tiesa, nekreipkit dėmesio į populiarųjį plakatą, kuriame pamergės rodomos rožinėmis suknelėmis- jos bus visiškai ne tokios filme.

7/10

Rež.: Paul Feig, vaidina: Rose Byrne, Melissa McCarthy, Kristen Wiig, Rebel Wilson, 2011 m., JAV, 125 min

286> X-Men: First Class / Iksmenai: pirma klasė

Šis filmas yra kaltininkas, kad peržiūrėjau visus X-men filmus, kurie buvo iki šiol sukurti. Aišku, galėjau to nedaryti, nes šiame filme rodoma priešistorė, bet.. Na, o šiandien galop pažiūrėjau ir penktąjį X-men’ų filmą, kuris yra pirmasis iš planuojamos trilogijos apie x-men’ų priešistorę. Antrasis filmas nusimato 2014 m.

Šis filmas papasakos apie Čarlio ir Eriko pažintį bei jų draugystę, jaunuolius-mutantus, būsimus Iksmenus bei atskleis paslaptį, kas įvyko tarp praeityje buvusių geriausių draugų, dabar esančių priešais.

Iš aktorių, kuriuos gerai žinome, pamatysime tik Hugh Jackman, tiesa, jis pasirodys tik trumpai akimirkai, o tuo tarpu visus kitus vaidina visai kiti aktoriai, juk visi jaunesni, pilni kitokių minčių ir kitokių svajonių. Apie mutantus pasaulis žino dar labai mažai, netgi daugelis mutantų nežino, kad be jų egzistuoja dar žmonių, turinčių keistų gebėjimų.

Čia sutinkame gausybę gerai žinomų aktorių- būtent tai ir buvo bene svarbiausias faktorius, dėl kurio panorau pažiūrėti šį filmą. James McAvoy, Michael Fassbender, Kevin Bacon, Jennifer Lawrence- tai tik keli garsūs vardai. Na, J. Lawrence ne itin mėgstu, bet čia ne esmė. Man patiko, kokie aktoriai parinkti, jie tikrai atrodo tinkami vienam ar kitam personažui.

Buvo įdomu pamatyti visą Čarlio ir Eriko praeitį, kaip jie susitiko ir susibendravo. Juk dažnai kyla klausimas: o kas buvo prieš tai? Taigi, šis filmas- puiki proga tai sužinoti.

Visgi, filmas nepasirodė toks įtraukiantis, kokio tikėjausi.. Atėjo mintis, kad galbūt ir persisotinau aš tais x-menais, nors ir darau pertraukas tarp visų dalių.

Rekomenduoju x-men’ų gerbėjams. 7/10

Rež.: Matthew Vaughn, vaidina: James McAvoy, Michael Fassbender, Jennifer Lawrence, Kevin Bacon, Rose Byrne, Lucas Till, Hugh Jackman, 2011 m., JAV, 132 min

88> Knowing / Suvokimas

Per vieną televiziją rodė šį filmą. Pamaniau, kodėl gi ne? Nors šiaip jau filmus per televizorių žiūriu retokai, kadangi nepatinka ilgiausios reklamos.

1958 metais norint pažymėti naujos pradinės mokyklos atidarymą mokinių paprašoma nupiešti piešinius apie tai, kaip jie įsivaizduoja ateitį. Viena keistuolė mergaitė vietoj piešinio visą lapą užpildo – atrodo – beprasmiškais ir padrikais skaičiais. Profesorius Džonas Kostleris susidomi sūnaus parnešta mįslinga žinute.

Netrukus jis ima pastebėti keistus sutapimus. Kuo daugiau Džonas aiškinasi skaičių paslaptis, tuo labiau jis šiurpsta. Pasirodo, kad skaičiai nurodo dar tris stichines nelaimes, kurios laukia žmonijos ateityje.

Pradėsiu galbūt nuo nereikšmingo dalyko: ogi to, kad visai svarbų vaidmenį šiame filme atlieka Rose Byrne, kurią šiandien mačiau ir filme Adam. Apie tai sužinojau tik tuomet, kai ją išvydau filme. O šiaip jau pagrindinį vaidmenį filme atlieka Nicolas Cage, kuris nei man labai patinka, nei nepatinka. Jis ir vaidina tą žmogų, kuriam bus lemta atskleisti visas paslaptis.

Filmas nesugebėjo manęs sudominti, nors lyg ir yra įtampos, mistikos. Bet kone visą laiką nuobodžiavau, galop įsijungiau kompiuterį ir į filmą žiūrėjau pro ekrano viršų, tai matyt ir kažką praleidau. Bet visai to nesigailiu. Nes, kaip ir minėjau, nieko gero jame nemačiau, nors pradžia daug žadanti. Nicolas Cage savo vaidyba visiškai neįtikino, jo personažas- irgi. Kai kur buvo nusivažiuota į visiškas lankas, ypač pabaigoje- na, nors nusišauk vietoj…  Ir Tai, kas kaip ir yra filmo vinis ir yra blogiausias scenarijaus kūrėjo sugalvotas dalykas (aišku, čia tik mano nuomonė, galit nesutikti).

Net neturiu ką pasakyti, nes nepatiko…

Rašau 3/10

Rež.: Alex Proyas, vaidina: Nicolas Cage, Chandler Canterbury, Rose Byrne, 2009 m., JAV, Didžioji Britanija, Australija, anglų k., 121 min.

87> Adam / Adamas

Jau seniai mąsčiau pažiūrėti kokį nors filmą apie žmogų, turintį Aspergerio sindromą. Šiandien išsirinkau Adam.

Taigi, filmas ir yra apie Adamą- vyrą, turintį minėtą sindromą. Apie jo gyvenimą, pakilimus ir nuopuolius. Ir susipažinimą su kaimyne Bete.

Sunku, kartais net nežinai, ar juoktis, ar verkti- gal greičiau tai juokas pro ašaras. Bet dažnai jutau ir norą nuoširdžiai nusišypsoti, kai jam kas nors pasisekdavo ir taip gaila būdavo, kai jis padarydavo kažką ne itin malonaus. Juk Adamas yra kitoks, nors tą kitoniškumą pamatysi tik užkalbinęs jį. Iš pažiūros jis išvaizdus, rimtas vyriškis, bet greitai išryškėja skirtumas: lakstančios akys, kurios niekad nepažvelgs tiesiai kitam į akis, pokalbiuose nėra jokių tuščių frazių, pokalbių apie orą, jis nesugeba nuspėti, kaip jaučiasi kitas žmogus,  viską supranta pažodžiui ir gyvena pagal savo taisykles, nemėgsta jokių pasikeitimų. Jis pernelyg nuoširdus- toks, kad, jei nežinotum, kodėl taip yra, keltų juoką. Bet tuo pačiu jis traukia. Būtent tokie žodžiai atėjo galvon po filmo: liūdnas, bet mielas, turintis kažką, kas nepalieka abejingo. Ir net nesvarbu, kiek tikroviškai viskas buvo pavaizduota (lig šiol tik vieną knygą esu skaičiusi šia tema, o ir ta- grožinės literatūros).

Rašau 9/10

Rež.: Max Mayer, vaidina: Hugh Dancy, Rose Byrne, Peter Gallagher, Amy Irving, 2009 m., JAV, anglų k., 99 min.