526> A Beautiful Mind / Nuostabus protas

Tai filmas, kuris 2002-ųjų metų Oskarų ceremonijoje atsiėmė statulėles tokiose kategorijose, kaip: geriausias metų filmas, geriausias scenarijus, geriausias režisierius bei geriausia antraplanė aktorė (Jennifer Connelly). Taip pat, filmas buvo nominuotas dar keturioms statulėlėms už geriausią pagrindinį aktorių (Russell Crowe), geriausią grimą, geriausią muziką bei geriausią montažą. Kino juosta sutikta palankiai ne tik profesionalių kritikų, bet ir žiūrovų (imdb.com Top250 filmas su 8,1 vertinimu šiuo metu yra 193-oje vietoje). Ar dar reikia priežasties, kuri jus įtikintų, kad, jei dar kartais jo nematėte, tai turite tai kuo greičiau padaryti?

Būna taip (bent man), kad, rodos, filmas gavo galybę apdovanojimų, yra beprotiškai populiarus ir gerai vertinamas tarp žiūrovų, o kažkodėl manęs nesužavi. Prisipažinsiu, kad šis filmas mane ,,užkabino“ ne iš karto, tiesą pasakius, vos ne valandą žiūrėjau kone nuobodžiaudama, tad ne veltui ir ėmiau skeptiškai žiūrėti į šią kino juostą. BET. Tuomet įvyko lūžis ir, jei pradžioje galvojau, kaip man reikės ištverti kiek daugiau nei porą valandų trunkančią juostą, tai po to negalėjau net atsitraukti ir spėliojau, kur viskas pasisuks toliau. Dabar suprantu, kas taip sužavi žiūrovus: nesižavėti John Forbes Nash tiesiog neįmanoma.

Filmas koncentruojasi į garsaus matematiko, Nobelio premijos laureato John Forbes Nash gyvenimą. Tarp žmonių pasižymėjęs kaip vienišius ir keistuolis John sugeba savo kantrybe ir užsidegimu padaryti keletą itin svarbių atradimų. Tačiau vieną dieną viskas ima griūti, kai sužinomas svarbus faktas (kurio neminėsiu, nes įdomiau jo nežinoti prieš žiūrint) apie John’ą.

Tai sukrečiantis, bet tuo pačiu ir įkvepiantis filmas, tiesiog puiki istorija apie žmogų, apie nuostabųjį protą, kurį džiaugėmės turėdami ir nė nesusimąstome, kaip būtų, jei vieną dieną jo nebegalėtume valdyti taip, kaip norime. Be abejo, tai kino juosta ir apie meilę bei atsidavimą, puikioji Jennifer Connelly niekuomet nenuvilia ir atrodo, kad tik įdomiuose filmuose ji tik ir tevaidina. Na, o Russell Crowe taip pat parodo savo meistriškumą, įkūnydamas garsųjį matematiką. Filmas sukėlė daug įvairiausių emocijų, o istorija pakeri. Štai tokios istorijos ir turi tapti filmais bei įkvėpti žmones nenuleisti rankų bei tikėti ir viltis.

8/10

Rež.: Ron Howard, vaidina: Russell Crowe, Ed Harris, Jennifer Connelly, Josh Lucas, Christopher Plummer, 2001 m.,  JAV, 135 min

502> A Good Year / Geri metai

Ridley Scott filmas pasakoja apie finansų ekspertą Maksą iš Londono, kuris po savo dėdės mirties paveldi Prancūzijoje esantį vynuogyną. Maksas planuoja jį parduoti, tačiau greitai paaiškėja, kad pelno bus ne tiek ir daug, o netrukus į vynuogyną atvyksta ir žavi mergina, prisistačiusi kaip nesantuokinė jo dėdės dukra. Taigi – teisėta vynuogyno paveldėtoja.

Visai netikėtai vėl patekau į nuostabiąją Prancūziją, tik šį kartą – į toli nuo didžiųjų miestų esantį vynuogyną bei jo apylinkes. Jau filmo pradžioje, skambant garsiajai Alizee ,,Moi… Lolita“, nusiteikiau pakankamai neblogam filmui, o greitai paaiškėjo, kad ir kaip komedija, bus dėmesio verta. Juokingų vietų nėra daug, tačiau ir tos kelios – tokios nuotaikingos, kad jų visiškai užteko, kad šypsena nuo veido nedingtų visos peržiūros metu. Vaizdingos vietovės, prancūziška muzika, lauko kavinės su sava atmosfera, na, ir žinoma, susižavėjimai, įsimylėjimai ir veikėjo nostalgiją bei prisiminimus sukeliančios vynuogyno detalės. Dažnai rankose laikoma vyno taurė- neatsiejama šio filmo dalis. Veikėjai mėgaujasi ar bjaurisi vyno skoniu ir tai neabejotinai priverčia žiūrovą (t.y. mane) įsinorėti taurės čia ir dabar. Rodėsi, kad net užuodžiu vyno kvapą ir užsinorėjau pasėdėti jaukioje vyninėje, tiesiog plepant, mėgaujantis vyno skoniu bei gaiviu, dar nespėjusiu surudenėti oru.

Siužetas- standartiškas ir nuspėjamas, tačiau, kaip minėjau, vietomis smagus. Šiltas ir mielas filmas, kurį žiūrint pakanka atsipalaiduoti ir mėgautis įdomiais personažais, gražiais kraštovaizdžiais bei veikėjų santykiais.

7/10

Rež.: Ridley Scott, vaidina: Russell Crowe, Abbie Cornish, Freddie Highmore, Marion Cotillard, 2006 m., JAV, Didžioji Britanija, 117 min

484> 3:10 to Yuma / Traukinys į Jumą

Tai 1957-ųjų vesterno perdirbinys, kurį režisavo James Mangold, kuris gerai žinomas iš kitų savo režisūrinių darbų, tokių kaip Walk the Line ar Girl, Interrupted.

Pasakojama apie Deną Evansą, smulkų fermerį, kuris dėl pažadėto atlygio sutinka kartu su keliais vietiniais lydėti garsų nusikaltėlį Beną Veidą iki stoties, kur traukinys jį nuveš į Jumos kalėjimą. Tačiau visos kelionės metu jiems ant kulnų lipa Veido gaujos nariai, siekiantys išvaduoti savo vadą.

Tikriausiai suskaičiuočiau ant vienos rankos pirštų, kiek esu iš viso mačiusi vesternų. Ir, pripažinsiu, filmo pradžioje, kai šaudėsi visi kas tik galėjo ir kaip mokėjo, maniau, kad tai yra tas žanras, kurio man visgi reiktų vengti. Tie šaudymai visuomet tokie nuobodūs! Na, bet iškentėjau pradžią, o vėliau, kai viskas įsivažiavo, nė nepajutau, kaip įsitraukiau.

Denas Evansas- fermeris, kuriam svarbus kiekvienas pinigas. Jo žemes grasinama atimti labai greitai, kadangi jis įsiskolino dėl sausros. Tačiau Denas nenori trauktis iš savo gyvenamosios vietos dėl šeimos, ypač jaunėlio sūnaus, kuriam dėl ligos rekomenduojama gyventi sausame klimate. Tad Benas Veidas pasirodo gera ir tinkama proga gauti taip trūkstamų pinigų, kuriais galėtų užsimokėti skolas ir ramiai gyventi toliau. Tad net numanomi pavojai jo negąsdina. Christian Bale kaip visuomet buvo puikus vaidmenyje, nėra čia ko ir pridurti.

Sakoma, kad draugą nelaimėje pažinsi, tačiau tai tinka ir tuomet, kai kalbama apie kelionę. Kai tenka su žmogumi būti dieną naktį, visą laiką būti šalia, tiek per sunkumus, tiek per palaimingas akimirkas, kai viskas klostosi taip, kaip sumanyta, žmogus atsiskleidžia visiškai naujai. Benas Veidas- negailestingas nusikaltėlis, nuo kurio rankos mirė daug šeimų, tačiau kelionės metu jis atsiskleidžia kiek kitokiomis spalvomis. Ir taip iki pat paskutinės minutės. Na, o ir kaip gali kažką blogo galvoti apie tokį gerietiškų akių savininką Russell Crowe?

Taigi, bent man nebuvo jis įdomus nuo pirmos minutės, teko kiek palaukti, bet paskui likau neabejinga šiai istorijai. Muzikinis takelis, aišku, neprilygsta Django Unchained, bet tinkamas tokio žanro filmui (pasirodo, 3:10 to Yuma buvo nominuota dviems Oskarams už muziką bei garso efektus). Veiksmo nemažai, susišaudymų apstu, tad, manau, mėgstantieji tai neliks irgi abejingi kino juostai. Atmosfera- būtent tokia, kokios ir norėjosi. Pabaiga kiek nuspėjama, bet įspūdį vis vien nemenką padarė.

8/10

Rež.: James Mangold, vaidina: Russell Crowe, Christian Bale, Logan Lerman, Ben Foster, Vinessa Shaw, Alan Tudyk, 2007 m., JAV, 122 min

351> Les Misérables / Vargdieniai

Šio filmo laukiau… Kiek? Pusę metų? Gali būti.. Užteko vien sužinoti, kad toks yra planuojamas ir kad prie žanrų užrašytas ,,miuziklas“, kad jo užsinorėčiau.. Pirmasis poster’is (taip, ši dieviško grožio mergaitė) tik dar labiau sužavėjo, traileris- ne ką mažiau, na, o galop ir perskaičiau knygą, tad laukimo laikas tik dar labiau pailgėjo. Jau žinojau, kad vos jam pasirodžius tiesiog bėgte bėgsiu į kino teatrą. Na, nubėgau ne pačią pirmą dieną, bet… Na, bet kadangi žinau, kaip daug kam neįdomu skaityti tokias blevyzgas, pereisiu prie filmo. Įrašas netrumpas, nes labai daug visko norisi paminėti..

,,Vargdieniai“ pasakoja apie XIX a. Prancūzijoje vykusią istoriją apie Žaną Valžaną. Jis už pavogtą duonos kepalėlį dvidešimt metų yra įkalinamas (iš jų- penkiolika metų už bandymą pabėgti). Grįžęs į laisvę ir neturėdamas kito pasirinkimo jis vėl bando vogti, tačiau dvasininkas, iš kurio jis ir bandė vogti, jį pastūmėja keisti gyvenimą. Tačiau jam vis ant kulnų lipa inspektorius Žaveras… Na, o daugiau, manyčiau pasakoti nereikia, nes viską pamatysite, jei pažiūrėsite.

Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad filmo siužetas nėra toks, koks knygoje: buvo paimta romano adaptacija miuziklams. Todėl kai kurie siužeto vingiai skiriasi, o kai kurių (tiksliau, gan nemažai) iš viso nėra. Bet reikia atminti, kad istorija tikrai ilga ir ją parodyti, ypač miuziklo variante, būtų ganėtinai sunku. Galima lengvai būtų serialą kurti.. Todėl per visą istoriją, aprašomą knygoje, einama tik tiek, kiek būtina, parodant svarbiausias (ar daugelį svarbiausių) knygos vietas. Todėl tikiu, kad neskaičiusiems knygos, gali po seanso kilti kokių klausimų, bet šiaip jau viskas ten pakankamai aišku.

Ir šiandien turėjau vienas geriausių 2,5 h savo gyvenime. Taip, būtent tokį įspūdį man ir padarė šis filmas. Jau maniau, kad nepateisins visų lūkesčių (žinot, kaip būna, kai tikiesi kažko įspūdingo ir galop to ,,kažko“ taip ir nerandi), bet juos pateisino visu šimtu procentų.

Tik įsidėmėkite, kad tai miuziklas: didžiąją dalį veikėjai dainuoja, kalba- labai mažai, todėl kad ir koks jis būtų giriamas, jei nesate šio žanro mylėtojai, vargu, ar jums patiks (nesakau, kad nebūna išimčių).

Negalėčiau pasakyti, kad kuris nors aktorius ne iki galo ,,atidirbo“ savo rolę. Visi jie buvo puikūs. Ir manau, kad šis filmas ne vienam aktoriui bus tramplynas į ,,aukštesnio“ lygio kiną. Hugh Jackman pagrinde žinomas tik kaip Volverinas iš X-Men ar kaip aktoriukas iš romantinių filmų, o čia jis atsiskleidžia ir kaip iš tiesų puikus aktorius, gebantis suvaidinti dvejonių kamuojamą ir gyvenimo nuskriaustą vyrą, kurio patys gražiausi metai prabėgo kalėjime. Jam atsirado proga ir parodyti, kokius vokalinius sugebėjimus jis turi. O jo balsas- tikrai puikus. Anne Hathaway taip pat daugiausiai žinoma iš įvairių romantinių filmų, bet tai, ką ji padarė šiame filme, kaip suvaidino Fantiną- tiesiog fantastiška. Ir nekalbu apie tai, ką ji padarė dėl šio filmo: kaip nusikirpo plaukus, numetė svorio ar pan. (juk šitai darė ne vienas aktorius, vien prisiminus Christian Bale ,,The Machinist“ šiurpas nupurto, lygiai tas pats ir Michael Fassbender filme ,,Hunger“, o juk dar tikrai yra daugiau), aš kalbu apie tai, kaip visos emocijos, išgyvenimai ir jausmai, kuriuos jautė personažas, atsispindėjo ir aktorės veide. Verkiau kartu su ja, kai ji dainavo I Dreamed A Dream, manau, ta scena įstrigs daugeliui.. Ir tikrai ne veltui kalbama, kad ji- reali pretendentė gauti Oskarą už šį vaidmenį. Balsas? Be priekaištų. Draugė sakė, kad nesitikėjo, jog ji taip gerai dainuoja. Beje, H. Jackman ir A. Hathaway jau yra dainavę kartu.

Maloniai nustebino Russell Crowe su kuriuo, net gėda sakyti, bet nemačiau nė vieno filmo. O nustebino jis mane ne kiek savo vaidyba, o kiek vokaliniais sugebėjimais. Netikėjau, kad jis taip dainuoja! Jo vaidinamas Žaveras- šio filmo blogiukas, na, ir išskyrus jo pomėgį dainuoti atsistojus kur nors ant tilto turėklo ar ant kokio stogo, vaikštant palei krašto (trup. juokinga pasidarė, kai jis ne vieną kartą taip darė), viskas kaip ir neblogai (tiksliau, gerai). Filme sutinkama ir šaunioji porelė- Helena Bonham Carter bei Sacha Baron Cohen, kurie iš tiesų man labai priminė Svynį Todą ir Misis Lovet (ją, beje, vaidino irgi H. Bonham Carter). Abu išprotėję, juokingi, tik, gaila, blogesni už patį velnią. Labai smagu buvo į juos žiūrėti, aktoriai, kurie yra išpopuliarėję kaip vaidinantys keistuolius (H. B. C. daugelyje Burtono filmų, na, o S. B. C. (cha, jų net inicialai panašūs) gerai žinomas kaip Boratas ir Bruno), tinka vienas kitam į porą, būtų įdomu pamatyti dar vieną jų bendrą projektą. Saldžioji filmo porelė Amanda Seyfried ir Eddie Redmayne irgi tiko vienas kitam, net ir balsai jų puikiai derėjo, kadangi Eddie balsas- aukštas.. Ir šiaip, toks mielas ir naivus jo herojus, nors kai nori, gali ir rimtai pakovoti. Tačiau vokaliniais sugebėjimais (na, bent man labiau patiko) man jį gerokai pralenkė Aaron Tveit. Na, išsižiojusi nebuvau, bet jo balsas- puikus. Tikiuosi, dar kada jį išgirsiu (o taip, išgirsiu, nes soundtrack’o klausysiu dar ne kartą). Vertėtų paminėti ir Eponiną, kurią suvaidino taip pat fantastiško balso savininkė Samantha Barks. Nors veikėja ir yra antraeilė, tačiau ji sujaudino iki pat gelmių.

Šiurpuliukai bėgiojo klausant kiekvieno kūrinio, niekaip negalėčiau išsirinkti vieno ar dviejų, kurie labiausiai patiko. Visas muzikos takelis tiesiog nuostabus. Tiek solo partijos, tiek choro. Ir dar kai prisimeni, kad visi aktoriai dainavo gyvai- įspūdis tik dar labiau padidėja. Noriu pagirti ir vaizdinę filmo dalį: kostiumai, aplinka sukūrė tikrovišką permainų trokštančios Prancūzijos vaizdą.

Pasakojimo vingiai ne kartą vertė nubraukti ašarą. Taip, aš jautri ir man lengvai persiduoda kitų emocijos, net jeigu tai yra filmas, o ką jau kalbėti apie įtikinamą vaidybą. Daugiausiai ašarų išlieta matyt per vieną nutikimą, susijusį su Eponina, tačiau ne ką mažiau sujaudino ir Fantina bei kai kurie kiti filmo momentai.. O pabaiga- kad ir liūdna, bet kartu ir šviesi.

Rekomenduoju visiems miuziklų mėgėjams ir mylėtojams. Ir galbūt pažiūrėkite ir tie, kurie jų nemėgsta- gal nuomonė pasikeis?

Oskarai- dar prie akis, nominacijos irgi, tačiau linkiu filmui ne vieno Oskaro, kurių jis tikrai vertas. Sužavėjo nuo pat pirmos iki paskutinės minutės ir nė trupučio neprailgo.

10/10 ir žiūrėsiu tikrai dar ne kartą.

Rež.: Tom Hooper, vaidina: Hugh Jackman, Russell Crowe, Anne Hathaway, Amanda Seyfried, Sacha Baron Cohen, Helena Bonham Carter, Eddie Redmayne, Aaron Tveit, Samantha Barks, 2012 m., Didžioji Britanija, 157 min