364> Anna Karenina / Ana Karenina

Kai sužinojau, kad yra kuriama nauja ,,Anos Kareninos“ ekranizacija su mano mylimais aktoriais, supratau, kad daugiau atidėlioti nebegalima, tad perskaičiau knygą. Ja nusivyliau, todėl filmo laukimas tapo nebe toks varginantis. Bet dabar, po peržiūros, galiu pasakyti, kad likau maloniai nustebinta.

Nors, kita vertus, daug ką sako režisieriaus vardas- Joe Wright. Jau buvau mačiusi porą jo filmų (Atonement ir Pride & Prejudice), kurie man patiko. Negana to, tai trečiasis bendras Joe Wright ir Keiros Knightley darbas, o jai, ne paslaptis, tinka vaidinti istoriniuose filmuose. Ir jų bendradarbiavimas dar kartą pasirodė vykęs (ir netgi daugiau nei tik vykęs). Keira Knightley šiame filme atrodė tiesiog puikiai- aišku, dėl to reikia dėkoti tikrai įspūdingiems kostiumams (labai norėčiau, kad Oskarą filmas gautų bent geriausių kostiumų kategorijoje (iš viso nominuotas 4-iems)), nors vaidyba buvo irgi neprasta, tik vienoje vietoje man ji atrodė ,,netikra“. Beje, grįžtant prie režisieriaus, tai matyti, jog jis mėgsta dirbti su tais aktoriais ne kartą, nes filme sutiksime ir Matthew Macfadyen, kuris vaidino poną Darsį Pride & Prejudice.

Tie, kurie iki peržiūros apie filmą nelabai ką težinojo apie patį pastatymą, turėtų likti nustebinti: žiūrint atrodo, lyg stebėtume ne filmą, o spektaklį. Besikeičiančios uždangos, perėjimai iš vienos erdvės į kitą tiesiog išėjus pro duris, teatrališki pasirodymai (ypač, kai rodomi pokylių šokiai), rodos, atidirbta viskas iki pat smulkmenų. Neįprasta, originalu ir paliekamas tikrai geras įspūdis. Tiesiog negalėjau atsižiūrėti. Vien už tokį pastatymo sprendimą negailėčiau gero vertinimo.

O siužetas- apie aukštuomenę ir jos normas, apie skandalingą, nelaimingą ir kone uždraustą meilę. Aukštuomenė drabstoma purvais, kadangi viskas labai paprasta: meilužį turėti galima, tačiau įsinorėti skirtis, mylėti ne savo vyrą- jau uždrausta. Tampi paprasčiausia kekše, nors aplinkui tiek daug kitų, kurie apgaudinėja savo antrąsias puses, tačiau vaidina dorus žmones. Sukels nemažai jausmų, tuo labiau, kad ir nuo pat pradžių neatrodo, kad viskas bus gerai, nes po truputį tik dūš visa aplinkui..

Kadangi skaičiau knygą, tai matyt vertėtų pasakyti keletą žodžių kaip apie kūrinio ekranizaciją. Tie, kurie skaitė ir kuriems knyga labai patiko, tikriausiai nusivils, o galbūt apskritai net nežiūrės šio filmo, kadangi vėlgi, kaip dažniausiai būna- paimtas pagrindas, jokių gilumų, pamąstymų ar samprotavimų, kurių gausu romane. Manau, taip yra todėl, kad didelis dėmesys buvo sutelktas vizualiniam vaizdui. Kalbant apie charakterius, tai bent man pasirodė, kad Jude Law vaidinamas Kareninas ne itin panašus į pažintą iš knygos: filme Kareninas švelnesnis, atrodė ne toks griežtas (nors jo įsitikinimai ir sprendimai lyg ir išlikę tie patys). Vronskiui priekaištų neturėjau, tik baisu, kaip pakeitė Aaron Johnson (dabar žinomo kaip Aaron Taylor-Johnson) išvaizdą, na, bet norėta taip geriau atskleisti to meto Rusijos gyventojų išvaizdą, juk ir Jude Law atrodo visai kitaip nei įprasta.

O kadangi man knyga ne itin patiko, tai ir kabinėtis prie filmo nesinori, tuo labiau, kad visumoj man jis paliko labai gerą įspūdį.

8/10

Rež.: Joe Wright, vaidina: Keira Knightley, Jude Law, Aaron Johnson, Matthew Macfadyen,  Kelly Macdonald, Olivia Williams, Alicia Vikander, Ruth Wilson, 2012 m., Didžioji Britanija, 129 min

269> Jane Eyre (mini serialas)

Yra ne viena garsiosios Ch. Bronte knygos ,,Džeinė Eir“ ekranizacija. Apie 2011-ųjų metų versiją esu jau rašiusi. O dabar pažiūrėjau keturis epizodus turintį mini serialą, kurį daugelis labai giria.

Tiems, kas dar nežino, kas tai per istorija ir kas toji Džeinė Eir, pasakysiu, kad tai meilės istorija, pasakojanti apie pono Ročesterį ir jo namuose dirbančią guvernante Džeinę Eir.

Tiesą pasakius, dabar galvoju, ką čia parašius. Kaip ekranizacija, šis mini serialas tikrai geras. Laiko yra pakankamai, kad visos pagrindinės ir svarbiausios scenos būtų parodytos ir pakankamai gerai išvystytos. Pamenu, praeitų metų ekranizacijai labai trūko daugiau pokalbių tarp pagr. veikėjų bei didesnio dėmesio svarbiam dalykui (na, tai paslapčiai), o pastarasis dalykas šioje ekranizacijoje atskleistas tikrai labai gerai. Kiek skaičiau, netikslumų ne tiek ir daug (kadangi knygą senokai skaičiau, tai nelabai jų ir mačiau), o tai- geras ženklas. Iš tikrųjų, tai daug visokių emocijų sukėlė šis serialas, net namiškiai ėmė klausti, ką taip žiūriu, kad taip dažnai tai nusijuokiu, tai nusišypsau ir pan. Dar labai patiko muzikinis takelis.

Kiek žmonių, tiek nuomonių, bet kalbant apie mane, tai Ročesteris man taip ir liks Michael Fassbender veidu 😀 Beje, visai įžvelgiau panašumų tarp jo ir Toby Stephens, šiame seriale atliekančio Ročesterio vaidmenį. Kaip Džeinė Eir, Ruth Wilson paliko man tikrai gerą įspūdį. Patiko man ji, tik nesupratau, kodėl ji visuomet tokia įraudusi buvo, juk ir tarnai karts nuo karto sušmėžuodavo, tačiau jie nebuvo tokiais raudonais veidais. Kas nepatiko, tai Džonas.. Ne tas aktorius parinktas jo vaidmeniui.

Tačiau. Kad ir kiek gražių scenų mačiau, kad ir kiek gražios muzikos prisiklausiau, kad ir kokia gera ekranizacija bebūtų, bet nesugebėjo manęs sužavėti šis serialas tiek, kad sakyčiau ,,oho kaip man patiko“. Pritrūko kažko, tačiau blogiausia, kad ir pati nežinau ko. Tiesiog pabaigiau paskutinį epizodą ir viduje kažkaip tuščia liko.

Bet šiaip jau rekomenduoju. Ir galvoju, kad, jei ne šiais, tai kitais metais tikrai reiks daryti pakartotinį ,,Džeinės Eir“ skaitymą daryti.

8/10

Rež.: Susanna White, vaidina: Ruth Wilson, Toby Stephens, 2006 m., Didžioji Britanija, 240 min