1103> La La Land / Kalifornijos svajos (2016)

Šis filmas sukosi galvoje jau kelis mėnesius, tad galop prisėdau pažiūrėti. Kažkada žiūrėjau labai daug muzikinių filmų bei miuziklų, jungdavausi juos beveik be jokios atrankos, tad tikriausiai panorau prisiminti tuos laikus, o ir pagrindinė aktorių pora intrigavo.

Na, bet praėjo dvi savaitės ir suprantu, kad filmas visiškai išdilo iš galvos. Pradžia dar atrodė įdomi, pastatymas irgi pasirodė savitas, vizualiai gražus, kostiumai traukė akį, likau patenkinta tokia netipiška pabaiga, tačiau siužetas paprasčiausiai neišlaikė dėmesio. Buvo blanku, net ir muzikinis takelis prabėgo visai nepastebimas, nė viena iš dainų neužstrigo atminty.

Galbūt kažkada aš ,,persivalgiau“ šio žanro ir todėl man filmas visiškai nelipo? Nesu tikra.

imdb

6/10

999> Blue Valentine / Mano liūdna meilės istorija / Liūdnasis valentadienis (2010)

Šiais metais rimtų filmų beveik nežiūrėjau. Bet paskutiniu metu vėl jaučiu didėjantį norą grįžti prie to kino, kurį taip mylėjau. Rimtojo, emocingo, stipraus. Nežinau, kas iš to išeis, nes nepaisant to, kad esu prisižymėjusi gerokai virš tūkstančio įvairaus plauko filmų (o kiek dar nepažymėtų), ieškant ,,to“ praeina tiek laiko, kad galop nieko ir nebeįsijungiu. Bet štai vieną vakarą Blue Valentine pats į galvą atėjo, o dabar ir itin džiaugiuosi, kad pagaliau jį peržiūrėjau.

Tai istorija apie du žmones, jau kurį laiką gyvenančius santuokoje: apie jų pažintį, sunkumus ir džiaugsmus bėgant metams, besikeičiančius jausmus, pastangas išlaikyti šeimą, nedaryti klaidų, kurias darė jų pačių tėvai. Tai emociškai sunkus, niūrus filmas, kurį stebėti nelengva. Situacijos realistiškos, kai kurie pasirinkimai ar jų priežastys skaudžios. Tikriausiai labiausiai įsiminė momentas, kai vyras pasakė nenorintis, kad vaikas turėtų išsiskyrusius tėvus, nes tą pačiam teko išgyventi, o moteris nenori, kad vaikas gyventų šeimoje, kurioje tėvai nemyli vienas kito, amžinai konfliktuoja, kaip buvo jos pačios šeimoje – tai kaip tik ir parodo tiesą, kad kiekvienas iš mūsų vertiname viską pagal savo turėtus išgyvenimus.

Veikėjai tokie ,,tikri“, kad negali nesijaudinti žiūrėdamas, negalvoti, kokia išeitis geriausia. Kuo daugiau aiškėja apie praeitį, tuo labiau, rodos, supranti kiekvieną, apgalvoji, kad vienur ar kitur jiems reikėjo daryti kitaip, bet kas žino, kaip būtų buvę, jei būtų rinktąsi kitaip. Ir pabaiga absoliučiai nesugadino bendro įspūdžio, Stiprūs R. Gosling ir M. Williams pasirodymai, įtraukiantis siužetas, kokybiškas pastatymas – tikra atgaiva. Kad tik daugiau tokio kino būtų.

8/10

893> All Good Things / Visi geri dalykai (2010)

Rež.: Andrew Jarecki
Vaidina: Ryan Gosling, Kirsten Dunst, Lily Rabe, Kristen Wiig
2010 m., JAV, 101 min
Žanras: kriminalinė mistinė romantinė drama, trileris
imdb nuoroda čia.

Haha, antras iš eilės filmas su Ryan Gosling. Tik čia turėjau galimybę jį pamatyti ne kaip išdailintą berniuką, o kaip vidinių demonų kamuojamą ir daug negerų dalykų darantį vyrą.

Tai tikrais faktais paremtas filmas, kurio centre – Deividas Marksas, turtingo vyro sūnus, vaikystėje matęs, kaip jo mama nusižudo, skatinamas jungtis prie šeimos verslo, nors pats to nenori, o kelyje pasitaiko ir Keitė, kurią jis įsimyli. Tačiau idilė negali tęstis ilgai, o ši draugystė turės didelių pasekmių, persekiosiančių Deividą visą gyvenimą.

Fainas filmas. Tikrai tikėjausi, kad bus kur kas nuobodžiau ir neįdomiau, tačiau paliko gerą įspūdį. Patiko, kaip sukurta atmosfera, kaip po truputį, žingsnis po žingsnio kuriama įtampa, įtaigu, viso filmo metu tiesiog sėdėjau lyg ant adatėlių ir laukiau, kas kada nutiks. Pabaiga kiek nervinanti, kaip suprantu, viskas – vien interpretacijos (kad ir tikėtinos), tačiau vis vien įdomiai susukta, buvo įdomu išgirsti ir ką veikia tikrieji asmenys realybėje po filme rodytų paskutinių įvykių.

Kalbant apie R. Gosling personažą, tai sunku jį vienareikšmiškai vertinti. Vaikystės trauma? Ar greičiau liga / sutrikimas? Dar buvo užsiminę, kad mama sunkiai sirgo, tai iš karto kilo mintis, kad galbūt kažkas paveldimo. Pradžioje būčiau sakiusi, kad kokia nors šizofrenija, bet nevartojant vaistų (nes lyg ir minėjo, kad nesigydė) per tiek metų ši liga turėjo nemenkai atsiskleisti. Jo nuotaikų kaitos ir buvo viena priežasčių, dėl ko įtampa filmo metu nemažėjo. Juk visai neaišku, kada kas jam ,,susišvies“. Kai kurios scenos išties stiprios ir įsimintinos, o pats R. Gosling įsikūnija į personažą įvairiais jo gyvenimo tarpsniais, taigi, galimybė ,,pamatyti“, kaip jis atrodys, būdamas senas. Juokauju, aišku. Nes kažkaip nelabai kokia jo išvaizda senatvėje parodyta.

Kirsten Dunst man labai simpatiška, gaila, kad ekrane jos ne tiek ir daug rodoma (čia ne apie šį filmą, o apskritai). Tinka jai dramos, kad ir čia ji perteikė neprastai savo vaidmenį, kuris išties spalvingu tampa bėgant filmo minutėms.

Žiūriu, pradėjo sektis su filmais. 8/10

892> Lars and the Real Girl / Larsas ir reali mergina (2007)

Rež.: Craig Gillespie
Vaidina: Ryan Gosling, Emily Mortimer, Paul Schneider, Patricia Clarkson
2007 m., JAV, Kanada, 106 min
Žanras: komedija, drama
imdb nuoroda čia.

Introvertas ir iš pažiūros visiškai vengiantis kontakto su kitais žmonėmis 27-erių vyras vieną dieną pristato savo broliui merginą – internetu atsisiųstą lėlę.

Labai keistas filmas. Toks keistas, kad didžiąją dalį filmo jaučiau nepatogumo jausmą, vėlgi, kaip ir vakar, teko stabdyti filmą nesyk. Tiesa, dėl kitos priežasties – šįkart dėl to nepatogumo, kuris vietom atrodė pernelyg didelis, niekaip negalėjau nuvyti šalin to keisto jausmo. Tik kažkuriuo metu, kai jau ir ekrane visi tarsi susigyveno su šia mergina, ir aš pajėgiau pradėti žiūrėti filmą be minėto jausmo.

Ryan Gosling vaidmuo gan sudėtingas, o ir kiek emocijų jame buvo. Man patinka aktoriai, gebantys vaidinti ,,akimis“ – būtent tokia šiame filme buvo ir R. Goslingo vaidyba: akys sakydavo daugiau nei jo ištarti žodžiai.

Apie vienišumą, kitų žmonių spaudimą (na, tai ar turi merginą? Ar matei naują bendradarbę? Patinka tau ji? Ar ji ne gražuolė? Visi vienišiai tikrai supras, ką reiškia girdėti tokius klausimus), charakterių skirtumus (kad ir tas nemėgimas, kai kiti glaustosi, apkabinėja, čiupinėja, liečiasi be menkiausios priežasties), na, ir Larso sutrikimą, jo tikėjimą, kad lėlė, yra tikra. Jo ir lėlės santykiai perteikti išties neblogai, rodos, visos draugystės stadijos pereinamos.

Fantastiškumo suteikia kitų prisidėjimas prie viso šito reikalo, kai visi linksi galvomis, rūpinasi Bianka (lėle), kai viskas, ką Larsas gauna, tik kreivus žvilgsnius, bet jokių ten šaipymųsi ar kitokių dalykų, kurių realybėj neišvengtume. Apskritai, per daug instancijų ir žmonių man pasirodė prijungta prie viso šito dalyko, kad žiūrėdama antrąją filmo pusę vis dar būtų išlaikoma rimtis (filmas ir komedijai priskiriamas, bet man labiau tai rimta drama, juokingas yra nebent kitų santykis su lėle, parodymas, kaip visi vis labiau susigyvena su jos egzistavimu) ir nekiltų juokas ar netikrumo jausmas.

Bet šiaip jau gražiai pastatytas, tikrai jokio vulgarumo ar ko kito, ko galima tikėtis, kai viena iš pagrindinių veikėjų – vadinamoji sex doll. Liūdnokas, tragikomiškas, ne visai įtikinamas dėl aplinkinių įsitraukimo, bet vis vien gražus, gal kiek ir su vienybe, rūpinimusi, meile kitam susijęs.

7/10

517> Half Nelson / Pusė Nelsono

Šiandien esu baisiai laiminga, nes po pertraukos radau filmą, kuris pateisino ir netgi pranoko visus mano lūkesčius. Tai filmas apie Deną Duną – vidurinės mokyklos istorijos mokytoją bei mergaičių krepšinio komandos trenerį, kuris laisvalaikį leidžia apsvaigdamas nuo narkotikų.

Ryan Gosling – tas aktorius, kurį vis dar mėginu prisijaukinti nepaisant to, kad kone kiekviename filme jo personažai man palieka didesnį ar mažesnį įspūdį, bet pastebėti tikrai nelieka. Kalbant apie šį jo vaidmenį, tai jis išties nusipelnė Oskaro nominacijos, o gal net ir pačios statulėlės. R. Gosling tiesiog puikiai atliko savo darbą, nes Deno personažas – įsimintinas ir paveikiantis žiūrovą, sukeliantis daug emocijų. Pats filmas – ne mažiau vertas dėmesio, gal tik pradžioje dar kėlęs šiokių tokių abejonių, bet kuo toliau, tuo daugiau gėrėjausi gerai sukurta atmosfera : niūrūs, kažkiek melancholiški ir kone depresiški savo nuotaika filmai man patinka, šį galėčiau laisvai palyginti su man taip patikusiu Detachment : juos sieja ne tik pagrindiniai personažai – mokytojai, rodoma mokyklos aplinka, bet ir lygiai tokia pati atmosfera, nors to priežastys ir kitos. Įdomus muzikinis takelis, tobula Goslingo vaidyba, nuoširdus, mielas, liūdnas, tačiau vietomis ir labai šviesus siužetas kėlė ir atitinkamus jausmus. Tai filmas, kuris sugeba paliesti nerodydamas kažkokių šokiruojančių ar nenuspėjamų siužeto vingių, tačiau vien pagrindinio aktoriaus vaidyba.

Nuoširdžiai sakau: rekomenduoju. Nepatiks nebent tiems, kuriems nepatinka lėtoki filmai, nes šiame veiksmo ne tiek ir daug.

8/10

Rež.: Ryan Fleck, vaidina: Ryan Gosling, Shareeka Epps, 2006 m., JAV, 106 min

405> Drive / Važiuok

Šis filmas sukosi galvoje visą savaitę, nuo pat tada, kai pažiūrėjau The Place Beyond The Pines. Aišku, pasižymėjusi tarp norimų jį buvau seniai, bet vis kai tik pagalvodavau, kad reiktų pažiūrėti, kažkas vis atstumdavo.. Gal kontraversiškos nuomonės?.. Vieniems šis filmas ,,wow“, tuo tarpu kitiems- visiškas niekalas. Tai kaip ten yra iš tiesų?

R. Goslingas vaidina vyruką, dirbantį mechaniku, o laisvu laiku- kaskadininku bei vairuotoju, padedančiu padėti nusikaltėliams iš įvykio vietos. Pažintis su kaimyne bei jos vyru prišaukia tikrą bėdą..

Pirma mintis, šovusi į galvą po filmo, buvo ta, kad greičiausiai po kiek laiko šio filmo siužetas išdils iš atminties, tačiau atmosfera- išliks. Tikriausiai nemažai žiūrėjusių pagalvojo, kad filmas ištemptas ir pernelyg dažnai tylima. Taip, buvo momentų, kai galvojau: šnekėkite ką nors, negi taip ir tylėsite?.  BET. Tas lėtumas ir momentai, kai veikėjas nei kalba, nei ką nors daro, visumoje man patiko. Tai padėjo sukurti ypatingą atmosferą, ramybė sklido viso filmo metu, nepaisant to, kas jame vyko.

Po šio filmo, be abejonės, R. Goslingo figūra dar labiau pradėjo šviesti Holivude, o striukė, su kuria jo personažas buvo beveik visą laiką, kiek teko girdėti, pasidarė labai populiari, nes nemažai gerbėjų norėjo tokią įsigyti. O kiek teko matyti visokių demotyvacijų, gif’ų ir pan. su gerbėjų verksmais, kad jis nusipelnė Oskaro už šį vaidmenį.. Todėl tikėjausi iš jo tikrai nemažai. Na, ir ką galiu pasakyti.. Turi jis charizmą, žavesį ar kaip pavadinti tai, kad net nieko nedarydamas sukelia teigiamas emocijas, bet šį kartą man jis toks vienodas pasirodė, nemačiau nieko ypatingo jo vaidyboje, jau minėtame ir neseniai aptartame TPBTP per daug trumpesnį laiką jis sugebėjo mane daug labiau sužavėti. Nors nesakau, kad labai labai nepatiko, tiesiog tikėjausi daugiau. Buvo malonu pamatyti ir Carey Mulligan, kuri šiam filmui tiko vien todėl, kad visada iš jos sklinda nenusakoma ramybė.

Kalbant apie siužetą ir jo pateikimą, tai patiks tikrai ne kiekvienam. Tie, kas tikisi veiksmo filmo (tą kaip ir žada vien pavadinimas, posteriai ir pan), liks tikriausiai nusivylę, nes jo išties labai mažai, gal tik į antrą pusę jo padaugėja, veiksmas pasisuka kita linkme nei eita iki tol, žiūrėti tampa su kiekviena minute įdomiau, nes neaišku, kuo visa tai baigsis (nors likus maždaug pusvalandžiui pabaigą atspėjau..). Automobiliai, greitis- visa tai pateikiama kiek kitaip nei ligi šiol ir tai, manau, ir yra stiprioji šio filmo pusė, išskirianti jį iš kitų panašaus siužeto filmų. Muzikinis takelis puikus, nerėžiantis ausies ir gerai ,,įsipaišantis“. Apskritai, kadangi mano išankstinė nuomonė buvo kiek neigiama ir spėjau, kad nelabai patiks jis man, bet buvau nustebinta, nes pasirodė nė kiek nenuobodus. Tos ramybės šiame beprotiškame pasaulyje mums tikrai reikia, tad toks filmas- puiki atgaiva, kurią kelissyk sudrumstė gan žiauroki ir netikėti vaizdai..

Tikiuosi, iš to, ką parašiau, supratote, kad man patiko ir rekomenduoju, jei dar yra tokių, kurie nematę jo. Nesitikėkit šedevro ir tuomet gal tikrai liksite nustebinti.

8/10

Rež.: Nicolas Winding Refn, vaidina: Ryan Gosling, Carey Mulligan, Bryan Cranston, 2011 m., JAV, 100 min

403> The Place Beyond The Pines / Niujorko šešėlyje

Iš tiesų, nėra ko girtis, bet šiandien buvo berods antrasis apsilankymas kino teatre šiais metais. Kaip ir anąkart, taip ir dabar labai dėkoju vienai telekomunikacijų bendrovei už tokią puikią akciją, kai sumokėti pinigai už bilietą pereina į telefono sąskaitą, tad filmą kaip ir žiūrime nemokamai. Ši akcija tęsis du pirmadienius, mielai pasinaudočiau proga ir kitą savaitę nueičiau pažiūrėti Trance (ar netgi Evil Dead), bet kaip ir nebebus kas palaiko kompaniją, o viena eiti nemėgstu, na, bet niekada nežinai, kas gali nutikti.. P.S. šiame įraše bus ne vienas nukrypimas į šalį, tad tų, kurie to nemėgsta, atsiprašau.

Grįžtant prie filmo, visa ši istorija prasideda, kai Lukas- motociklininkas, keliaujantis iš vienos vietos į kitą, sužino apie tai, kad turi sūnelį. Tam, kad galėtų kaip nors jam ir vaikučio motinai padėti, jis imasi nešvarių darbų. Staiga įvyksta viena klaida, kuri pakeis ne tik jo, jo šeimos, bet ir filmo eigoje atsirasiančio Bradley Cooper vaidinamo personažo gyvenimą.

Iš tikrųjų, sudėtinga rašyti tokiam filmui anotaciją, nes toji ,,klaida“ įvyksta maždaug po valandos filmo, tad ją išdavus neliktų trečdalio filmo malonumo. Pati beveik nesidomėjau filmo siužetu, tiesa, anotaciją anksčiau buvau skaičiusi vartydama Forum cinemo leidinį, bet, kas svarbiausia, tai, jog ten parašyta visiška nesąmonė, paminėtas James Franco, kuris čia nė sekundei nepasirodo, o Goslingo ir Cooperio personažams apskritai vietos neskirta.. Taigi, netikėkite, kas ten parašyta, tiesiog pasiruoškite geram filmui ir pradėkite žiūrėti. Tiesa, dar, kas mums nepatiko, tai lietuviškas filmo pavadinimas, tas Niujorkas visai čia nesvarbus..

Filmas prasideda taip, kad tiesiog nori nenori, ėmiau tikėtis standartinio: negeras berniukas sužino, kad turi vaiką-nori jam padėti-tampa geras-happy end’as. Nuo pat pradžių žavi Ryan Gosling veikėjas. Nesu šio aktoriaus fanė, nė kiek dėl jo nesilydau, tuo tarpu ne viena salėje sakė, kad: čia toks labai gražus/fainas aktorius vaidina, tai dėl to norėjau pamatyti filmą. Tai tos merginos, kurios ėjo vien dėl jo, turėjo trupučiuką nusivilti, bet nereikia pamiršti to, kad ir be šio vyruko yra ką pažiūrėti. Grįžtant prie Luko, tai jis nuo pat pradžių sužavi savo išvirkščiais marškinėliais, gerietišku veideliu, meile motociklui, bendravimu ir netgi tais tokiais visai prie jo nederančiais klykavimais bankuose. Jei ne blondiniška ševeliūra, kuri jam visiškai netiko, būčiau buvusi absoliučiai patenkinta šiuo personažu. Bet visumoj- šis veikėjas toks, kad bent jau moteriškąją auditoriją patraukti šis filmas turėtų. Bet, kaip minėjau, viskas Goslingu neužsibaigia. Motociklų ir greičio mėgėjai vietomis tikrai nenuobodžiaus, o kalbant apie žanrus, tai čia rasime visko: komedijos, veiksmo, dramos, meilės. O tokie įvairiapusiški filmai tikrai traukia akį.

Visumoj, siužetas man kažkur girdėtas/matytas, tad originaliu jo pavadinti tikrai negalėčiau. Tačiau čia jau klausimas: o apie ką dar nesukurti filmai?.. Vis dėlto, netgi ir numanomas siužetas (tiesa, bent aš numanydavau tik keletą artimiausių įvykių, kuo viskas galėtų baigtis, tikrai nuo pat pradžių būtų buvę sunku pasakyti) neleidžia atitraukti nuo ekrano akių, o netrukus ėmiau jausti, kaip išgyvenu kartu su veikėjais jų skausmą, neviltį, sumišimą, sąžinės graužatį ir visa kita. Didžiąją filmo dalį sėdėjau ir galvojau: kaip galima gyventi su Tuo toliau, kaip pasistengti užmiršti ar bent nukišti kuo giliau Tą faktą, kaip nekaltinti savęs ir stengtis eiti pirmyn, tarsi viso to nebūtų nutikę. Cooperį nominavo Oskarui už Silver Linings Playbook, o man jis kur kas geriau pasirodė čia. Jo personažas- sudėtingas, todėl žiūrėti įdomu, kuo toliau, tuo daugiau spėliojau, tai kuo čia viskas baigsis. Ir variantų turėjau begalę. O baigėsi pačiu paprasčiausiu variantu, na, bet visumoj ta pabaiga, kad ir nieko ypatingo, bet visai lipo. Na, o pabaigai pagirsiu muzikinį takelį!

Pradžia gali būti apgaulinga: juk žinote, kaip sakoma: jei dabar juokiuosi, reiškia greitai verksiu. Taip ir čia. Juokas ir šypseną keliantis Luko vėjavaikiškumas greitai virs į rimtą, vos ne ašarą įspaudžiančią dramą.

Ir džiugu, kad pranoko mano lūkesčius. Rekomenduoju ir rašau stiprų 8/10

Rež.: Derek Cianfrance, vaidina: Ryan Gosling, Bradley Cooper, Eva Mendes, Mahershala Ali, 2012 m., JAV, 140 min

251> The Notebook / Užrašų knygelė

Na ką, pagaliau ir aš nebūsiu ,,balta varna“. Po ilgų dvejonių dienų visgi nusprendžiau įsijungti garsųjį ,,The Notebook“.

Neturtingas vaikinas Nojus įsimyli turtingą Elę. Jis leidžia jai pajusti laisvę, kurios ji neturi dėl daugybės tėvų apribojimų. Galop, jie įsimyli vienas kitą. Deja, viskas ne taip lengva..

Kadangi buvau skaičiusi knygą, žinojau, kas ir kaip čia bus. Bet vis galvojau: o gal filmas geresnis, juk tiek daug gerų vertinimų. Deja. Buvo neįtikėtinai nuobodu. Nesuprantu, kodėl jis taip gerai vertinamas, nes man patiko tik vienintelis dalykas: vaizduojamas laikmetis, kostiumai. Na, dar buvo viena kita įdomesnė vieta, bet šiaip jau daugiau nieko gero taip ir nepamačiau. Pernelyg saldus pasirodė, per daug visi teigiami, nuoširdūs ir mieli, daug banalybių, net ir pabaiga- ir toji nenatūrali. Kalbant apie dabartį, kurioje abu vaizduojami kaip senyvo amžiaus žmonės, tai ji pasirodė kiek įdomesnė. Mylėti žmogų, kuris tavęs neprisimena, nors mato kasdien, yra skaudu. Taip pat skaudu, kad jis neprisimena nei savo vaikų, nei anūkų- ničnieko. O kaip turėtų jaustis žmogus, kuris pats serga ta liga? Siaubinga. Skaudžiausia, kad atėjus šviesesnėms minutėms (kai staiga ima prisiminti) viltis atgimsta, bet netrukus vėl užgęsta..

Tai va. Net ir nežinau, ką pasakyti. Nepatiko  man. Todėl ir patylėsiu.

Tiesa, įdomų faktą paskaičiau. Pasirodo, režisierius šį filmą laiko savo blogiausiu filmu.

3/10

Rež.: Nick Cassavetes, vaidina: Joan Allen, Ryan Gosling, Rachel McAdams, James Marsden, 2004 m., JAV, 123 min

118> Stay / Pasilik

Radau šį filmą gal prieš savaitę, bet tik šiandien prisiruošiau pažiūrėti. Ir jis mane tikrai sutrikdė..

Pasakojama apie psichiatrą Semą, kuris stengiasi išgelbėti pacientą- jauną dailės studentą- nuo savižudybės.

Ir tai yra ne šiaip kokia paprasta drama, kurioje viskas aišku kaip du kart du. Jei pradžia ir žada kažką paprasto, tai kuo toliau, tuo labiau supratau, kad… Nieko nebesuprantu. Kažkas vyksta, vieni dingsta, kiti atsiranda, veiksmai kartojasi du, tris, kiti- dar daugiau kartų. Pamažu nyksta riba tarp realybės ir fantazijų, nes paprasčiausiai imi nebesuvokti, kur yra kas. O svarbiausia tai, kad net ir pabaigusi filmą galutinai nesuvokiau, kas ten įvyko. Tam pasitarnavo internetas ir greitai viskas susidėliojo į savo vietas (nors dar nevisiškai, tai iš tų filmų, kurie turi susigulėti). Parinkti puikūs aktoriai (R. Gosling, Ewan McGregor, Naomi Watts), siužetas painus ir dėl to nė kiek nenuobodus. Bet patariu viską atidžiai stebėti, tuomet pabaigoje liks mažiau klaustukų. O mintis filmo tikrai gera ir įdomi. Man priminė filmą The Jacket.

Man patiko. Rašau 8/10 ir rekomenduoju mistinių filmų gerbėjams.

Rež.: Marc Forster, vaidina: Ewan McGregor, Naomi Watts, Ryan Gosling, Elizabeth Reaser, 2005 m., JAV, anglų k.,  99 min.

66> Crazy, Stupid Love / Kvaila, beprotiška meilė

Norėjau šį filmą pažiūrėti jau senokai, bet prisiruošiau tik šiandien. Tad aprašau įspūdžius apie jį.

Ketvirtąją dešimtį perkopęs Kelas Weaveris gyvena tarsi svajonėje – turi visko, ko tik gali reikėti laimingam gyvenimui. Tačiau vos tik Kelas sužino, kad jo žmona Emili jį apgaudinėja ir nori skirtis, jo tobulo gyvenimo idilė subliūkšta. Laisvus vakarus vienas leisdamas vietiniame bare, nelaimingasis Kelas netikėtai susipažįsta su patraukliu, dešimt metų už jį jaunesniu mergišiumi Džeikobu Palmeriu. Šis nusprendžia padėti Kelui susugražinti žmoną ir vėl grįžti į pilnavertį gyvenimą. Kelas ir Emili nėra vieninteliai, meilės ieškantys netinkamose vietose: jų 13-ametis sūnus Robis iš proto kraustosi dėl savo 17-metės auklės Džesikos, kuri savo ruožtu beprotiškai įsimyli Kelą…

Visų pirma, tai panorau pagaliau pamatyti, kaip vaidina tas žymusis Ryan Gosling, apie kurį pastaruoju metu šnekama labai daug. Na, kadangi tai romantinė komedija, kažko itin stipraus ir negalima tikėtis- šiame filme jis daugiau atlieka tik gražuoliuko mergišiaus vaidmenį, į kurį, manau, jam tikrai nebuvo sunku įsijausti. Matyt kaip ir daugelis merginų, likau juo sužavėta (o tai tikriausiai paskatins pažiūrėti ir kitus filmus, kuriuose jis vaidina). Kiti aktoriai irgi tiko ir gan gerai įsijautė į personažus. Emma Stone, žiūriu, taps gan geros komedijos rodikliu, ji man patiko ir filme Easy A.

O kalbant apie siužetą, tai tikrai linksmas, nuoširdus ir mielas filmas. Visai nesiraukyčiau, jei kas pasiūlytų žiūrėti antrą kartą.

Ai, o jau kokia miela buvo vieta, susijusi su Dirty Dancing. ❤

Rekomenduoju ir rašau 8/10

Rež.: Dan Fogelman, vaidina: Emma Stone, Ryan Gosling, Julianne Moore, Steve Carell, 2011 m., JAV, anglų k., 118 min.