1141> Deadpool (2016)

Galvojau nežiūrėsiu niekad, bet vis išlįsdavo jis pokalbiuose, tad pagalvojau, kad reikia. Na, ir nebuvo taip blogai kaip galvojau – smagus, pernelyg neužknisantis, juokingo humoro irgi buvo. Aišku, visus bajerius pagauti sunkiau gali būti, jei kontekstas nėra žinomas, bet bendrai – patiko, norėjau ir antrą įsijungti, bet kažkur noras dingo, tad taip ir neprisiruošiau iki šiol (žiūrėjau pirmą dalį lapkritį, aprašinėju vasarį). Na, bet vis tiek R. Reynolds man kiek pervertintas, bet reik daugiau ką pažiūrėti, kad tvirčiau galėčiau teigti.

7/10

843> The Voices / Balsai (2014)

Rež.: Marjane Satrapi
Vaidina: Ryan Reynolds, Anna Kendrick, Gemma Arterton
2014 m., JAV, Vokietija, 103 min
Žanras: kriminalinis trileris, komedija
imdb nuoroda čia.

Džeris serga šizofrenija. Namuose jis kalbasi su savo augintiniais – šuniu ir kate, lankosi pas psichiatrę ir meluoja jai, kad geria vaistus, o taip pat – bando pritapti darbe ir nesijausti toks vienišas. Deja, viskas pradeda eiti blogyn, kai tragiška linkme pasisuka jo susitikimas su kolege, kuriai jautė simpatiją.

Daug rožinės spalvos, daug humoro, dažniausiai – juodo, taip pat galima matyti užtektinai kraujo ir žmogaus diskusijų su kate ir šunimi. O, ir nepamirškime filmo pabaigoje puikaus ir keistai derančio muzikinio pasirodymo (norėčiau sakyti, kad itin nustebino, bet gerai pagalvojus, nustebinti šiam filmui, kur derinami įdomiausi dalykai, būtų sudėtinga. Netgi pernelyg sudėtinga).

Ryan Reynolds nėra tas aktorius, dėl kurio norėtųsi įsijungti filmą. Taip, jis žavesio turi, liūdnom akim silpnybę turiu, bet aktoriniais sugebėjimais dar kiek suabejoju karts nuo karto. Šiame filme jis ir vaidina šizofrenija sergantį personažą, o taip pat įgarsina gyvūnus (logiška). Vaidmeniui, sakyčiau, jis tiko, o ir išspaudė gal net daugiausiai, kiek galėjo. Ir nors vietomis atrodė medinis, daug dažniau atrodydavo įsijautęs į rolę. Moterų šiame filme keletas, bet jos ne tokios svarbios, kad būtų atskleistos daugiau nei reikia – t.y. minimaliai. Iš moterų paminėti norisi A. Kendrick. Žinau, kad ją myli visas pasaulis, o ir nežadu jos vaidybos peikti (dievaž, įdomu būna ją matyti), bet pastebėjau, kad, kiek teko filmų su ja matyti, visur jos personažai gan vienodi.

Siužetas – toks vingiuojantis, kartu nuspėjamas ir nenuspėjamas (t.y. lyg ir aišku, kas vyks toliau, bet tai įvyksta keistai, nebūtinai taip, kaip įsivaizduodavau). Kaip minėjau, juodas humoras yra svarbus šiame filme. Netgi atrodo, kad jei ne jis – kažin, ar tiek patrauktų dėmesį į save. Tiesa, kaip tik dėl jo filmo turinys gali būti ir nesuprastas. Kalbančios nužudytos galvos, pjaunamos gerklės, katinas, skatinantis žudyti, ir šuo, skatinantis pasiduoti policijai – tikras chaosas. Nors iš tiesų chaoso visai nesijaučia, nes viskas atrodo taip pat tvarkingai kaip ir pagr. veikėjo dienotvarkė, kurios sutrukdyti nelabai kas gali.

Tik nesupraskit neteisingai. Tai nėra visiškai komedija. Yra nemažai ir dramos. Balsų girdėjimas – tai būdas nebūti vienišam. Tai ir skatina negerti vaistų, nes išgėrus tie balsai dingdavo. Likdavo tyla ir tuštuma. O juk girdint balsus gyventi kiek linksmiau: grįžus tave pasveikina šuo, ironiškai žvelgia katinas, su jais diskutuoji apie prabėgusią dieną. Ar planuoji netolimą ateitį, ginčijiesi dėl žudyti / nežudyti ar tiesiog kartu su jais žiūri televizorių. Dramos daugėja antroje filmo pusėje, vis daugiau nevilties pagr. veikėjo veide, daugiau nežinojimo, kaip toliau gyventi, ką geriausia būtų rinktis.

Smagus (jei mėgstate juodą humorą) ir liūdnas (jei žiūrėsite pakankamai susikaupę ir nelauksite, kol dar kas nors mirs ar bus skeltas bajeris (bajerių ten apskritai neskaldo, tad iš karto perspėju, kad to nereik tikėtis) ).

7/10

471> Ted / Tedis

Taigi, žymusis Ted’is, kurį matė tikriausiai jau daugelis, o ir man buvo smalsu vien dėl to, kad jis susilaukė nemažo populiarumo, o po poros metų pasaulį turėtų išvysti ir antroji šio filmo dalis.

Vaikystėje Džonas užsinorėjo, kad jo meškiukas Tedis galėtų kalbėti. Noras išsipildė ir Tedis virto geriausiu jo draugu. Jie tokiais ir lieka net kai Džonas seniai išauga tą amžių, kai vaikai miega su žaislais. Tačiau vieną dieną vyruko draugė nebeapsikenčia šios neišskiriamos draugystės ir pareiškia, kad draugužiai privalo gyventi atskirai.

Radau vieną tinkamiausią komentarą, kuriuo trumpai būtų galima apibūdinti šią juostą: eilinė komedija, tik su meškiuku. Tikriausiai ne vienas pritars, kad būtent žavusis meškinas įneša šarmo, kitu atveju filmui tikrai būtų lemta užsimiršti tarp visų to paties žanro kino juostų. Negalėjau atsižiūrėti į Tedį, toks mielas jis atrodė, net pati užsinorėjau tokį apkabinti. Tiesa, kai pradeda šnekėti, mielumas išgaruoja, tačiau, pripažinsiu, tikėjausi, kad bus žymiai blogiau. Būtent todėl, kad tikėjausi vien vulgarių juokelių kratinio, ir atidėliojau filmo peržiūrą, tačiau galėčiau teigti, kad jų nebuvo tiek daug, kad būtų sugadinę visiškai nuotaiką. Žiūrėdama kovų scenas tiesiog kvatojausi, smagi pasirodė ir dainelė, dainuojama griaudžiant. Buvo ir kitų scenų, kurios nuoširdžiai prajuokino. Tad humoras nebuvo toks blogas, kaip maniau.

Siužetas- eilinis, blankokas ir greitai užsimiršiantis, tačiau vien dėl meškučio verta žiūrėti. Tiesa, būtų buvę dar geriau, jei trukmė būtų trumpesnė, nes į galą kiek pabodo.

6/10

Rež.: Seth MacFarlane, vaidina: Mark Wahlberg, Mila Kunis, Laura Vandervoort, Ryan Reynolds, 2012 m., JAV, 106 min

436> Buried / Palaidotas gyvas

Peržiūrėdama savo ,,norų“ skiltį (tai darau, jei iš anksto nebūnu sugalvojusi, ką noriu pažiūrėti) gan greitai apsistojau ties Rodrigo Cortés ,,Buried“, kuris žiūrovui žada puikų klaustrofobinį reginį. Polas pabunda uždaroje dėžėje-karste. Šalia jo- žiebtuvėlis ir mobilusis telefonas. Polas ima prisiminti, kokiomis aplinkybėmis čia atsidūrė ir žūtbūt stengiasi ištrūkti.

Taigi, turime galimybę pusantros valandos stebėti Ryan Reynolds, kuris išties nepasižymėjęs kaip tas aktorius, kuris vaidina dėmesio vertuose filmuose, nors romantinės komedijos su juo (The Proposal ir Definitely, Maybe) man patiko. ,,Buried“ – prieštaringai vertinamas filmas, net ir pati nežinojau, ko tikėtis. Galvojau bus nuobodu, todėl nustebau, kad mane įtraukė nuo pat pirmos minutės ir, su tam tikrais nuopuoliais, sugebėjo išlaikyti dėmesį iki pat paskutinės sekundės.

Neseniai šnekėjau apie tai, jog mane nervina, kai rodomas tamsus ekranas, o šiandien vėl ,,užšokau“ ant tokio filmo. Aišku, šioje kino juostoje tai yra natūralu- juk karste elektros nėra, tačiau tos minutės tamsoje kartais būdavo pernelyg ilgos, nuobodžios ir nekeliančios jokios įtampos.

Žiūrėdama vietomis nenusėdėjau ramiai, nes taip ir norėjosi Polui rėkti, ką jis čia daro. Jei jis naudojasi mobiliuoju (kuris šviečia), tai kam jam dar reikalingas uždegtas žiebtuvėlis? Juk ugnis eikvoja taip reikalingą deguonį. Ką jau kalbėti apie bereikalingą mobiliojo naudojimą- juk eikvojasi baterija. Jau nešneku apie ugnį, kuri apskritai yra ganėtinai pavojingas dalykas. Be abejo, dar prisikabinčiau ir prie to, kad daug laiko išeikvota skambinant ne tiems asmenims, plyšaujant vietoj to, kad ramiai šnekėtų, o jau apie paskutinį jo padarytą žiauroką veiksmą, kuris visai nesisiejo su bendra atmosfera, iš viso tyliu- jis buvo absoliučiai nereikalingas ir neįsipaišė į bendrą vaizdą. TAČIAU. Kalbant apie Polo elgesį, tai jį pateisinau: nemanau, kad ir pati protingiau elgčiausi nei jis, juk panika, siaubas ir visokios kitokios emocijos tikrai neprivestų prie racionaliausių ir logiškiausių sprendimų, o jei taip ir nutiktų, tai tikrai ne nuo pat pradžių.

Be Polo nematome kitų žmonių, tik girdime balsus tų, su kuriais jis kalbasi telefonu. Klausytis kai kurių dialogų būdavo sunku, nes ir pyktį, ir supratimą jaučiau tuo pačiu metu. Ir vis dėlto, negalėjimas matyti, kas buvo daroma, kad išlaisvintų Polą, varė į neviltį, nes tiesiog nebežinojai, kiek tiems ,,ponams“ rūpi tavo likimas, o kiek tai, kad viskas vyktų kuo tyliau ir nepasiektų visuomenės.

Prieš filmą visai atsitiktinai sužinojau pabaigą, tačiau dėl to žiūrėti buvo ne mažiau įdomu. Man pačiai efektingiausi momentai buvo du: pirmasis- kai pasirodė gyvatė (net pašokau iš vietos tiesiogine šių žodžių prasme) bei pabaigos įvykiai.  Išties, geras finalas, gailiuosi, kad pagr. veikėjo likimą žinojau, kitu atveju efektas būtų dar didesnis buvęs.

Man patiko! 8/10

Rež.: Rodrigo Cortés, vaidina: Ryan Reynolds, Stephen Tobolowsky (balsas), 2010 m., Ispanija, JAV, Prancūzija, 95 min

271> X-Men Origins: Wolverine / Iksmenai: pradžia. Ernis

Šis filmas yra žymiosios Iksmenų trilogijos priešistorė, atskleisianti, kaip pagrindinis istorijos herojus – Ernis – tapo tokiu, kokį jį matėme ir kokį jį pažįstame. Juosta pasakoja istoriją, nuo pat jo vaikystės iki momento, kai jis praranda atmintį.

Aprašydama The Green Mile pritrūkau žodžių, nes pernelyg daug minčių ir emocijų sukosi galvoje, o dabar man trūksta žodžių aprašyti šį, nes jis.. Nepaliko nė trupučio minčių. Ir net kyla klausimas, ką rodys kitais metais pasirodysiančioje antroje Wolverine dalyje? Kodėl tiek daug vietos skirta vienam veikėjui? Juk jis visuomet buvo pagr. veikėjas, na, ir suprantu, kad šis filmas buvo visai reikalingas (apie tai vėliau), bet du? Dar pagalvosiu, ar verta bus jį žiūrėti.

O šis filmas, kaip ir minėjau, yra ganėtinai reikalingas ir įdomus. Manau, ne vienam buvo įdomu sužinoti Logano praeitį. Nors būčiau visiškai nesupykusi, jei visa tai būtų sutraukta ir įtraukta į kurią nors Iksmenų dalį. Nes visumoj pats pasakojimas man patiko ir nesigailiu, kad žiūrėjau, bet… Nesu aš kovų mėgėja. Tiesa, esu kantri, nes žinojau, kad kaip ir ankstesnės, taip ir ši dalis neapsieis be kovų. Bet galop jų tapo tiek daug ir Loganas kovojo tiek su vienu, tiek su kitu, tiek dar su trečiu, kad net susimaišė man viskas, nebesupratau, kas, kaip ir kodėl.. Eh, ne man suprasti visas tų kovų ir užpuolimų subtilybes. Ir kadangi jų buvo tiek daug, jos sugebėjo užgožti viską, kas nesusiję su tuo (ir kas buvo pakankamai įdomu), tad galutinis variantas- tikrai prastas.

4/10

Rež.:Gavin Hood,  vaidina: Hugh Jackman, Liev Schreiber, Ryan Reynolds, Patrick Stewart, Lynn Collins, 2009 m., JAV, 107 min

217> The Change- Up / Draugo kailyje

Mičas ir Deivas – neišskiriami draugai nuo vaikystės laikų. Tačiau likimas nebūtų likimu jeigu neišskirtų draugų. Per paskutiniuosius metus bičiuliai nutolo vienas nuo kito. Juk Deivas – uoliai dirbantis advokatas, pavyzdingas šeimos vyras ir dviejų vaikų tėvas, o Mičas – plevėsa, teikiantis pirmenybę vienos nakties nuotykiams. Kartą susitikę išgerti bičiuliai prisimena senus gerus laikus ir paslapčia pavydi vienas kitam susiklosčiusių gyvenimų, tad likimas ima ir išpildo vyrukų norus – sukeičia juos kūnais.

Jei ne Ryan Reynolds, į šį filmą tikriausiai net nebūčiau atkreipusi dėmesio. Visgi idėja- visiškai neoriginali. Bet šiandien norėjau kokios nors komedijos, tai pagalvojau, kodėl gi ne?

Pažiūrėt pažiūrėjau aš jį, bet numanau, kad ilgam mano galvoje neišliks. Nieko naujo ar baisiai juokingo nėra, gal tik kelios vietos sukėlė nuoširdų šypsnį. Na, kaip pliusą, dar galėčiau pažymėti, kad aktoriai faini ir jų vaidinami personažai pakankamai įdomūs. Bet filmas… Ganėtinai nykus. Viskas nuspėjama nuo pat pradžių iki pabaigos.

Kažkaip net nežinau ir ką berašyt, tai tokiu trumpu atsiliepimu ir baigsiu.

4/10

Rež.: David Dobkin, vaidina: Jason Bateman, Ryan Reynolds, Olivia Wilde, Leslie Mann, 2011 m.,  JAV, 112  min

76> Definitely, Maybe / Be abejo, turbūt

Užsinorėjau ko nors mielo, tad įsijungiau šį filmą. Ir smagu, kad nuojauta manęs neapgavo- ko norėjau, tą gavau.

Vilo santuoka griūva, jau nutarta dėl skyrybų. Vieną vakarą, po to, kai jo dukra Maja mokykloje išgirdo paskaitą apie lytinį švietimą, mergaitei kilo daug klausimų, susijusių su tėčio praeitimi, su tuo, kaip susipažino mama su tėčiu. Vilas sutinka papasakoti istoriją, tačiau pati mergaitė turės nuspręsti, kuri iš moterų, kurios bus minimos, yra būtent jos mama. O istorija tikrai paini…

Surinkti žavūs, mieli aktoriai, kurie labai tiko šiam filmui. O ir pats siužetas, nors ir paprastutis, bet turintis kažką tokio, kas neleidžia šypsenai dingti nuo veido viso filmo metu. Iš tiesų, laikas prabėgo greitai, nė kiek nebūčiau supykusi, jei jis būtų tęsęsis kiek ilgiau- į laikrodį tikriausiai nė karto ir nepažiūrėjau- o tai juk labai geras ženklas. Be abejo, būtų įmanoma prisikabinti prie įv. dalykų (na, kad ir tai, kad pagr. veikėjas gan greit įsimylėdavo 😀 ), bet šiaip tikrai puikiai tinkantis mielam laiko praleidimui.

Rekomenduoju ir rašau 8/10

Rež.: Adam Brooks, vaidina: Ryan Reynolds, Rachel Weisz, Abigail Breslin, Elizabeth Banks, Isla Fisher, 2008 m., JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, anglų k., 112 min.