Archyvas

Archive for the ‘Sam Rockwell’ Category

1097-1099> Iron Man 1, 2, 3 / Geležinis žmogus 1, 2, 3 (2008, 2010, 2013)


Dar trys įrašai apie Marvel, ir po to bus keletas visai kitokių filmų. Pradėsiu nuo vieno iš pagrindinių Avengers – Iron Man. Peržiūrėjau visus tris filmus.

Šiaip Tonis Starkas – vienas iš mažiau patinkančių Marvel superherojų, tad taip ir neprisiruošdavau peržiūrėti filmų, skirtų būtent jam. Tačiau galiu pripažinti, kad filmai apie jį buvo įdomūs, o tai šiek tiek pakėlė nuomonę ir apie patį veikėją. Užpildžiau dar vieną spragą, nes nežinojau, kaip Tonis tapo Iron Man ir iš kur visi tie gabumai konstruoti ir turtai. Atsimenu, įsijungiau pirmąją dalį po The Father tam, kad neičiau miegoti užsiverkusi, tad šiam tikslui filmas išties tiko. Sunku kalbėti, kai nuo žiūrėjimo praėjo jau gan nemažai laiko, tad visos trys dalys susipynė į vieną. Visai linksmi, įtraukiantys, nepabostantys žiūrėjimo metu (nebent būčiau žiūrėjusi vieną po kito, tada tikriausiai nebūčiau ištvėrusi, nes tokius filmus galiu ,,vartoti“ su saiku), prisideda prie pilnesnio vaizdo galvoje apie veikėjus iš Marvel pasaulio.

pirmas – 8/10
antras – 6/10
trečias – 7/10

857> A Midsummer Night’s Dream (1999)


Midsummer-Night-Dream-1999Rež.: Michael Hoffman
Vaidina: Kevin Kline, Michelle Pfeiffer, Rupert Everett, Stanley Tucci, Calista Flockhart, Anna Friel, Christian Bale, Dominic West, David Strathairn, Sophie Marceau, Sam Rockwell
1999 m., Italija, JAV, Didžioji Britanija, 116 min
Žanras: fantastinė romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Pagal V. Šekspyro ,,Vasarvidžio nakties sapnas“ sukurtas filmas mano sąraše atsidūrė, žinoma, kaip vienas tų, kuriuose vaidina Ch. Bale ir todėl tiesiog privalau jį anksčiau ar vėliau pažiūrėti. Jei ne šis aktorius, kažin, ar galiausiai nebūčiau jo ištrynusi nė nebaigusi – kažkada ištvėriau keturiasdešimt minučių ir pažadėjau, kad grįšiu kada nors. Nes tai Ch. Bale filmas ir aš noriu pamatyti visus filmus, kuriuose jis vaidina. Iki galo. Žinau, kad tai gali skambėti kvailai, bet taip jau būna, kai norisi mylimo aktoriaus visas kino juostas pamatyti.

Galiausiai, po nežinau kiek mėnesių, įsijungiau jį prieš porą dienų ir, nors prireikė poros vakarų, kad įveikčiau, galiu pasakyti, kad laukti, kol filmas pagaliau įtrauks, buvo verta. Nors laukimas vietomis atrodė varginantis, o ir senovinė anglų kalba (buvo cituotos eilutės iš kūrinio) neprisidėjo prie kiek malonesnės peržiūros pradžioje. Po ilgo laiko užsinorėjau lietuviškų titrų, bet tokių ir su žiburiu nerasi, tad kai kurios eilutės taip ir liko neaiškios. Laimei, laikui bėgant nebereikėjo žiūrėti taip įsitempus – pripratau prie dažnai kartojamų įvardžių ir kitų sakinio dalių, kurios kiek skiriasi nuo dabartinės kalbos, ėmiau suvokti jų prasmę, tad peržiūra tapo lengvesnė. Negana to, ir pats siužetas tapo vis įdomesnis: buvo įdomu, kaip pasisuks viskas su įsimylėjėlių ketveriuke, ko pridarys nežemiškos būtybės, kokie dar kuriozai įvyks su aktorių grupe, o dar kažkaip pripratus, kad Šekspyras tragedijas rašo, nejučia mirčių ėmiau tikėtis, nors vis dėlto Vasarvidžio nakties sapnas – visai ne tragedija. Galiausiai likau ne tik sudominta, bet ir prajuokinta – pabaigoje rodytas spektaklis, virtęs parodija (ironijos taip pat rasti galima), sukėlė tiek daug teigiamų emocijų, kad net norėjosi numoti ranka į sunkią pradžią. Visgi, kai spektaklio įspūdžiai kiek sumažėjo ir galėjau objektyviau žiūrėti į tai, kaip patiko šis filmas, galutinis rezultatas liko toks, koks kokį parašysiu pabaigoje.

Kūrinio siužetas perkeltas į XIX a., todėl išvysite tai, ko Šekspyro laikais dar nebuvo – modernesnės technikos, dviračius. Tekstas sakomas eiliuotas, tad kalbai netrūksta teatrališkumo. Vaidyba – nebloga, nors ne visi personažai įtikino. Iš ryškesnių – Stanley Tucci paliko gerą įspūdį. Žiūrint į jo vaidmenis, atrodo, kad nėra nieko, į ką jis negalėtų įsikūnyti. Mano minėtas Ch. Bale šiame filme atliko Dimitrijaus – vieno iš įsimylėjėlių – vaidmenį. Atmosfera sukurta įdomiai, fantastika – lengva, neperspausta, pritaikytas muzikinis takelis, gražūs kostiumai, netrūko spalvų.

Viską susumavus, A Midsummer Night’s Dream yra neblogas filmas, kuriame yra išties smagių scenų, dėl kurių yra aišku, kad komedijos žanras priskirtas neatsitiktinai. Simpatiški personažai, graži aplinka, kalbėjimas Šekspyro žodžiais – tai daro šią ekranizaciją išskirtinę iš eilinių romantinių komedijų. Visgi sudominęs tik maždaug po valandos filmas kelia dviprasmiškus jausmus, o kai kurių vidutinė vaidyba (ypač kliuvo Oberoną vaidinęs aktorius) prisidėjo prie to, kad negaliu šio filmo vertinti aukščiau nei 6/10.

829> Laggies (2014)


large_Screen_Shot_2014-07-24_at_10.31.14_AMRež.: Lynn Shelton
Vaidina: Keira Knightley, Chloë Grace Moretz, Sam Rockwell
2014 m., JAV, 99 min
Žanras: romantinė komedija
imdb nuoroda čia.

Megan yra pabaigusi koledžą, jos bendraamžės draugės tuokiasi, gimdo vaikus, o tuo tarpu pati Megan vis dar jaučiasi lyg paauglė ir nežino, ko nori iš gyvenimo. Vaikino pasipiršimas ir dar vienas nutikimas šeimoje priverčia pasinaudoti proga ir savaitę pagalvoti, ko ji iš tiesų nori. Todėl ji apsistoja pas neseniai sutiktą 16-ametę Aniką, gyvenančią su tėčiu ir sprendžiančią nemažai paaugliškų dilemų.

Būna, kai dar prieš įsijungdama filmą kuo geriausiai suvokiu, kad jis man patiks. Šįsyk taip ir buvo, tad galutinis variantas nei nustebino, nei nuliūdino, nes lūkesčius visiškai išpildė. Pasirodo, šio filmo režisierė yra režisavusi ir Your Sister’s Sister, kuris palikęs gerą įspūdį.

Tikra atgaiva tokie neperkrauti, paprasti filmai, tačiau užkabinantys aktualias, realias problemas. Gyvenimo tikslo paieškos, bandymas suvokti save ir atrasti tikruosius, o ne kitų primestus norus, santykiai su tėvais, draugais, meilė, tėvų skyrybos, noras nebūti vienišiems, suprastiems. Tikriausiai ir dar pavardinti galėčiau ir gali būti, kad bent su viena iš tų problemų esate susidūrę. Pati atradau irgi kai ką sau aktualaus, iš tikrųjų būna visai smagu ir įdomu, kai filmas ar knyga atsiranda reikiamu momentu. Nesakysiu, kad ,,privertė susimąstyti“, nes kai kažkas yra aktualu, tai juk ir taip sukasi galvoje. Žinoma, gal tik intensyviau galima pradėti mąstyti.

Jaukus, mieli dialogai, daug gražaus bendravimo, jokių hiperbolizuotų konfliktų, lėkščių daužymo ar plaukų rovimosi. Viskas ramiai, žmogiškai, kad ir nuspėjamai, bet tas visai netrukdė. Jau kartosiuos, bet Keirai tokio tipo filmuose labai tinka vaidinti, kadangi vaidyba atrodo natūrali. Net ir  Moretz čia visai neerzino, nors paprastai nemėgstu aš jos. Įdomus ir netipiškas tėčio personažas, kuris kėlė nuotaiką.

Gražu, nenuobodu, net nesinorėjo, kad baigtųsi. Ir su malonumu darsyk pažiūrėčiau. 8/10

375> Seven Psychopaths / Septyni psichopatai

18 vasario, 2013 Komentarų: 1

seven-psychopaths-thumb-550x366-51684Į šio filmo plakatą vis dirsteldavau karts nuo karto ir pagaliau šiandien nusprendžiau pažiūrėti patį filmą.

Martis – pripažinimo siekiantis scenaristas, svajojantis kuo greičiau užbaigti savo darbą, pavadintą “Seven Psychopaths“. Jo gersiausias draugas Bilis – bedarbis aktorius, o laisvu laiku – šunų vagis. Bilis trūks plyš nori padėti Marčiui užbaigti scenarijų. Viskas ko šiam reikia – truputis įkvėpimo. Hansas, religingas vyrukas su smurtine praeitimi, yra Bilio partneris. Kartu jie pavagia šunį, kuris pasirodo priklauso nenuspėjamam ir žiauriaim mafijozui Čarliui. Pats Čarlis nė negalvodamas nudės bet ką, kas bent pirštu prisidėjo prie jo mylimo šuns vagystės. Martis su kaupu gaus scenarijui reikalingą įkvėpimą, bet ar sugebės išgyventi, kad papasakotų šią istoriją?

Visiškai nenutuokiau apie ką šis filmas, užteko man žodžio ,,psichopatai“ pavadinime, kad užsinorėčiau pamatyti. Ir nežinoti siužeto dažniausiai (99,99%) būna labai gerai, nes tuomet visi siužeto vingiai nežinomi iš anksto (nebent tai eilinė romantinė komedija). Šiam filmui štampo ,,nuspėjamas“ dėti tiesiog neįmanoma. Nieko panašaus į šį siužetą iki šiol nebuvau mačiusi ir tai mane stebino viso filmo metu. Čia jau vien už siužetą būtų galima rašyti dešimt. Kas toliau?. Humoras. Jis tiesiog puikus. Juokiausi viso filmo metu, taip, buvo momentų, kai juokiausi iš absurdiškų momentų (nors realiai juk čia viskas absurdiškai atrodo- tiesa, gerąja žodžio ,,absurdas“ prasme), bet visumoje džiaugiuosi, kad nenueita lengviausiu keliu ir juokai nebuvo primityvūs ar lėkšti. Tiesa, ne visiems tikriausiai bus juokinga, nes visgi didžiąją dalį užima juodasis humoras. Surinkta labai gera aktorių komanda, kurių vaidyba likau absoliučiai patenkinta, o parinkti personažai kiekvienam jų labai tiko.

Galiu tik padėkoti šiam filmui, nes per beveik porą valandų nenutrūkstamo juoko manyje prisigamino tikrai nemažai vitamino C, o jums būtinai rekomenduoju pažiūrėti šį filmą.

8/10

Rež.: Martin McDonagh, vaidina: Woody Harrelson, Michael Pitt, Sam Rockwell, Colin Farrell, Abbie Cornish, Christopher Walken, 2012 m., Didžioji Britanija, 110 min