725> The Grand Budapest Hotel / Viešbutis ,,Didysis Budapeštas“

Rež.: Wes Anderson
Vaidina: Ralph Fiennes, Adrien Brody, Willem Dafoe, Jude Law, Edward Norton, Harvey Keitel, Bill Murray, Saoirse Ronan, Léa Seydoux, Tilda Swinton, Tom Wilkinson, Owen Wilson
2014 m., JAV, Vokietija, 100 min
Žanras: komedija
imdb nuoroda čia.

O viskas prasideda tuomet, kai mirus Madam D, paveldėtoju tampa viešbučio ,,Didysis Budapeštas“ savininkas Gustavas H. Tačiau yra tuo nepatenkintųjų, todėl Gustavas su ištikimuoju pasiuntinuku pavagia paveikslą, kuris pasak testamento turėtų jam priklausyti.

Apie Wes Anderson filmus teko girdėti nemažai, bet pirmąja peržiūrėta jo kino juosta tapo viešbutis ,,Didysis Budapeštas“. Aktorių komandos (kurios kai kurie veidai yra pasirodę ne viename jo filme) galėtų pavydėti ne vienas režisierius: surinkti tokią įvairovę (pradedant labiau draminiuose filmuose pasirodančiais R. Fiennes, W. Dafoe ir kt., baigiant antrarūšių komedijų dažnu veidu O. Wilson.) ir sudaryti tokią dermę, kad nė vienas iš aktorių neatrodytų prastesnis ar ne savo vietoje. Jau nekalbant apie laužomus stereotipus, nes Adrien Brody blogiukų vaidmenimis pasigirti negalėjo, o tuo tarpu šiame W. Anderson filme parodė, kad ir jo vizitine kortele tapusios liūdnos akys netrukdė įsijausti ir puikiai atlikti nedorėlio vaidmenį. Kitų vaidmenys – taip pat pakankamai įsimintini. Jų charakteriai skirtingi, prie veikėjų atsiskleidimo prisideda ir kostiumai bei grimas (Tilda Swinton beveik neatpažįstama).

Kiekviena scena atidirbta iki smulkmenų. Ypač spalvingas, daug ryškių spalvų, kurios sugeba derėti tarpusavyje ir nerėžti akies. Kiekvienas veiksmas – nudailintas, be galo estetiškai pateiktas. Kad ir ta scena, kur su mažyčiais įrankiais Gustavas su dar keliais ,,likimo draugais“ darbavosi. Dialoguose netrūksta gero humoro, ironijos. Todėl nenuostabu, kad dauguma lieka patenkinti šia kino juosta.

Tačiau tuomet pasirodau aš ir per visas porą valandų stengiuosi, kad man patiktų. Žiūrint šį kinematografiškai nuostabų filmą, manęs visai ,,nekabino“ siužetas, tik paskutinės 20 min pagaliau buvo tos, kurias su didžiausiu įsitraukimu žiūrėjau, tačiau jos greit praėjo, o tai, kas buvo prieš jas, paliko tik gražių vaizdų ir nykoko siužeto įspūdį. O aš išties stengiausi pamėgti, gal net per daug, ir todėl likau nieko nepešusi. Bet nieko negaliu padaryti eilinį kartą: juk ir Life of Pi žiūrėdama mačiau jo grožį, bet visa kita nesužavėjo. Taip ir čia: gera vaidyba, stulbinanti kinematografija, bet pasakojime nieko įsimintino.

Ateity žadu žiūrėti ir kitus šio režisieriaus filmus ir tikiuosi, kad bus verti žiūrėjimo ne tik dėl vaizdų, bet ir dėl siužeto. 6/10

499> Hanna / Hana

Joe Wright – mano mylimiausio filmo Atonement bei tokių kostiuminių dramų kaip Anna Karenina (2012) ir Pride & Prejudice (2005) režisierius. Todėl Hanna – kiek netipiškas jo darbas ir nepasakyčiau, kad labai vykęs.

Hana – 16-metė paauglė. Ji sumani ir atsidavusi dukra. Tačiau be šių savybių Hana turi ir šį tą ypatingo: ji stipri, ištverminga ir išradinga kaip karys. To ją išmokė našlys tėvas Erikas, buvęs CŽV agentas. Mergaitė augo miškuose, grūdinama nesibaigiančių treniruočių ir užduočių, kurios buvo skirtos vieninteliam tikslui – paversti ją tobula žudike. Tėvas išsiunčia Haną į žygį. Ji slapčiomis keliauja per Europą, vieną po kito šalindama agentus, kuriuos jos sučiupti pasiuntė CŽV agentė Marisa. Pagauti 16-metę žudikę Marisai yra asmeninės svarbos reikalas, tad niekuo nepasitikėdama taip, kaip pačia savimi, ji pati leidžiasi gaudyti Hanos. Kas laukia paauglės, kuri buvo ugdoma tapti tobula žudike ir pažinojo vienintelį žmogų – tėvą, pasaulyje, valdomame visai kitokių taisyklių ir pilname įvairiausių žmonių?

Retai dedu copy-paste anotacijas, tačiau šį sykį būčiau sunkiai sugalvojusi, kaip čia trumpai parašyti esmę. Mat pusę valandos nuo pradžios galvojau wtf? Filmas- nuolatinis bėgimas ir slapstymasis, keletas juokingai atrodančių kovos scenų bei krūva aktorių mediniais veidais. Tiesa, S. Ronan pasirodė sakyčiau kiek geriau nei kiti aktoriai, kurie nemenkai žinomi kino pasaulyje.

Peržiūra varginanti ir nesukėlusi jokių teigiamų jausmų, tik norą, kad filmas kuo greičiau baigtųsi. Tikiu, kad jau rytoj menkai ką beprisiminsiu..

Nerekomenduoju. 4/10 . Tiesa, muzikinis takelis visai patiko.

Rež.: Joe Wright, vaidina: Saoirse Ronan, Cate Blanchett, Eric Bana, Olivia Williams, 2011 m., JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, 111 min

391> Atonement / Atpirkimas

Šiandien norėjau tokio filmo, per kurį galėčiau lieti ašaras. Ieškojau, ieškojau, o galop nusprendžiau, kad reikia išbandyti DVD diską, kurį išsimainiau (toks vienas puslapiukas šiam reikalui yra), ir antrą sykį pažiūrėti numylėtąjį Atonement. Šiame tinklaraštyje šio filmo dar nebuvau aprašiusi, tik ne kartą minėjusi..

Šis filmas apie Brionę, kuri būdama trylikos padaro didžiulę klaidą, pakeitusią sesers Sesilijos ir jos mylimojo Robio gyvenimus.

Joe Wright – mano mylimas režisierius, pastatęs tokius filmus kaip Anna Karenina (2012) ir Pride & Prejudice (2005), kurie mane sužavėjo gal ir ne tiek, kiek Atpirkimas, bet tikrai patiko. Savo eilės kada nors sulauks ir kiti, spėju, pakankamai įdomūs filmai Hanna ir The Soloist. Žiūrint jo filmus man būna toks jausmas, kad apgalvota viskas iki menkiausios detalės, ypač galiu pagirti jo režisuotus filmus už gražų muzikinį takelį, puikius kostiumus, gerą vizualinį vaizdą. Dar man patinka, kad Joe Wright yra ištikimas, t.y. tuos pačius aktorius galima išvysti ne viename jo filme. Na, ir galop, džiugu, kad jo filmai nelieka nepastebėti, kitu atveju tikrai būtų liūdna. O kalbant apie Atonement, jis laimėjo Oskarą už muzikinį takelį ir buvo nominuotas dar šešioms statulėlėms, jau nekalbant apie kitus apdovanojimus.

Pamenu, pirmą sykį prieš žiūrėdama nieko nežinojau apie šią juostą. Beieškodama, ką žiūrėti, įsijungiau šį filmą tiesiog prasukimui, bet pamačiusi, kad jame vaidina Keira Knightley, nusprendžiau pažiūrėti visą. Ir tai buvo pats geriausias galimas sprendimas iš visų. Likau sužavėta, ką ten sužavėta, greičiau jau priblokšta, ašarotomis akimis, o dar didesnė laimė apėmė, kai sužinojau, jog ši puiki drama pastatyta pagal Ian McEwan to paties pavadinimo romaną, kurį perskaičiau su didžiausiu malonumu. Dabar šio romano nesėkmingai ieškau norėdama nusipirkti..

Buvo labai įdomu, ar šis filmas mane paveiks lygiai taip pat kaip pirmą sykį, juk dabar žinojau visus vingius, niekas nebegalėjo nustebinti. Ir vis dėlto. Tai, kad žinojau, mane privertė jausti tik dar didesnę įtampą, nes pirmąkart žiūrint dar galėjau save įtikinėti: ,,o gal taip nebus“, o dabar, kai viską žinojau, tik dar labiau bijojau ir nelaukiau to, kas neišvengiama. Prisimenu, kokia pikta buvau ant Brionės, ir tas pyktis niekur iki šiol nedingo, taip norėjosi ją gerai papurtyti, kad atsibustų iš savo fantazijų pasaulio, juk ji netokia ir maža buvo, kad taip elgtųsi.. Man jos poelgis absoliučiai nepateisinamas ir toks jausmas, kad tiesiog norėčiau ją pasmaugti.. Nekalbu apie tai, kad ji vėliau gailėsis, kalbu apie trylikametę..

Kaip supratote, tai filmas apie baisią klaidą, kuri sugriovė žmonėms gyvenimus, ir taip stipriai, kaip tik įmanoma. Svarbiausia, kad ir pati sau Brionė pakeitė ateitį, jos visas gyvenimas tebuvo sąžinės graužatis už tai, ką ji padarė ir kad laiku nesuskubo visko pakeisti. Puiki Saoirse Ronan vaidyba, ne ką mažiau gerai ir Keira Knightley bei James McAvoy pasirodė. Nors jau minėjau kalbėdama apie kelis matytus režisieriaus filmus, bet pasikartosiu, kad ir šiame viskas apgalvota iki pat smulkmenų, kerinti aplinka, puikūs kostiumai (Keiros žalioji suknelė- pasakiška, o ir scenose prie fontano labai gražiai atrodė), ką jau kalbėti apie nuostabų siužetą bei muzikinį takelį..

Tai daugiau gal ir nebegirsiu, tik pasakysiu, kad jis išlieka mano geriausiu iš geriausių. 10/10 ++++++++++

Rež.: Joe Wright, vaidina: Saoirse Ronan, Brenda Blethyn, James McAvoy, Keira Knightley, Juno Temple, Benedict Cumberbatch, Romola Garai, Anthony Minghella, 2007 m., JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, 123 min