Archive

Archive for the ‘Scarlett Johansson’ Category

640> Her / Ji


her_trailerHer – tai filmas, pasakojantis apie vienišą vyriškį Teodorą, kuris sunkiai susitaiko su tuo, kad jo santuoka sugriuvo. Vieną dieną jis nusprendžia įsigyti naują operacinę sistemą (ar tiesiog OS1), kuri vadinama pirmąja sistema, kuri laikui bėgant tobulės, formuosis pagal savo šeimininko asmenybę ir taps gal net geriausiu draugu. Teodoro operacinė sistema prakalbu gražiu moters balsu ir pasivadina Samanta. Netrukus vyras be jos negali gyventi nė dienos.

Tai be abejo, vienas tų ,,keistųjų” ir nestandartiškų filmų savo tematika, o bet tačiau – koks taiklus ir taikantis tiesiai į šiuolaikinę visuomenę, kurioje tiesioginio bendravimo vis labiau mažėja, o žmonės negali atsitraukti nuo savo mobiliųjų, kompiuterių ir pan. Tad galiausiai, kam bereikalingi tikri draugai, jei galima įsigyti štai tokį- kompiuterinę sistemą, kurią įsijungi kada nori, kuri prisitaiko prie tavęs bet kokiomis aplinkybėmis, gali diskutuoti bet kuria tema. Net ir Teodoro darbas – rašyti laiškus artimiesiems tų žmonių, kurie patys nesugeba nieko gražaus sukurti. Jokio nuoširdumo, rodos, nebelikę, o pagrindinis veikėjas – sugebėjęs išlaikyti jautrią sielą. Tačiau ir tai jo neišgelbsti nuo vienatvės, tad taip ir užkimba už naujovės: kompiuterinės sistemos, kuri viską mato, girdi, diskutuoja, domisi jausmais ir .t.t – net ir pati žiūrėdama negalėjau suvokti, kaip tokia sistema apskritai galėtų egzistuoti, nes žiūrint atrodė, kad Samanta – tiesiog žmogus, kuris kalba su Teodoru telefonu ar kita susisiekimo priemone. Na, bet čia ,,neįmanomumo” klausimas nė nekeliamas, nes ne esminis. Melancholiškas, iki sielos gelmių nuoširdus ir paprastas filmas, atmosfera sukurta tobulai, o dar ir muzikinis takelis kaip ir sudeda paskutinius taškus. Jau prieš kiek laiko skaičiau, kad jei būtų koks nors apdovanojimas tik už balsą, tai jį šiemet tikrai būtų gavusi Scarlett Johansson , jos balso skambesys ir atitinkamos intonacijos čia itin tiko. Joaquin Phoenix buvo šiokia tokia priežastis, dėl kurios filmą vis atidėliojau, bet, kaip neretai būna, be reikalo, nes jis čia buvo puikus. Jo vaidyba buvo įtikinanti, tuo labiau, kad čia nemažai jausmų ir išgyvenimų teko rodyti vien tik veido mimika, o ne žodžiais ar veiksmais.

Pažiūrėjau, kuriose kategorijose šis filmas nominuotas Oskarams (iš viso penkiems), tai, nors dar ir nemačiau daug nominuotų filmų, laikau kumščius, kad šis laimėtų bent jau apdovanojimą už geriausią scenarijų.

8/10

Ir, beje, šis filmas jau yra įkopęs į imdb Top250 ir šiuo metu yra 120-oje  vietoje.

Rež.: Spike Jonze, vaidina: Joaquin Phoenix, Amy Adams, Scarlett Johansson, Rooney Mara, Kristen Wiig, 2013 m., JAV, 126 min

500> Lost in Translation / Pasiklyde vertime

rugpjūčio 25, 2013 Parašykite komentarą

Lost-In-Translation-11Paskutiniu metu prieš miegą žiūriu romantinius filmus, kad po to geri sapnai būtų. Vakar vakare išsirinkau Lost in Translation ir visiškai nepasigailėjau. Anksčiau buvau mačiusi Sofios Coppolos ,,The Virgin Suicides” (1999) ir galiu pasakyti, kad galima įžvelgti panašų braižą: ta pati nuotaika, lėtas veiksmas ir dar kurį laiką po peržiūros išlikusi niūruma viduje.

Tokijuje susitinka du nuobodžiaujantys ir dabartiniu gyvenimu nusivylę žmonės. Bobas Haris- kadaise populiarus amerikietiškų filmų aktorius, o dabar į Tokijų atvykęs nusifilmuoti reklamoje, pavargęs nuo ilgamečio santuokinio gyvenimo, kuriame nebelikę šiltų jausmų. Šarlotė- fotografo žmona, atlydėjusi vyrą čia dirbti, o pati dar nenusprendusi, ką nori veikti gyvenimą. Per darbus vyras jos nemato ir nė nesistengia jai suteikti nors kiek dėmesio.

Gaila, kad nepasidalinau įspūdžiais iš karto po peržiūros, tuomet ryškiausiai matytųsi užplūdusios emocijos. Dabar viską atkurti kur kas sunkiau, tačiau pamėginsiu pabrėžti tai, kas man labiausiai patiko šiame filme. Taip, tai gera ir verta žiūrėjimo kino juosta, tokia, apie kurią kalbant nė neateina į galvą mintis šnekėti apie minusus, kuriuos paprasčiausiai sunku būtų atrasti. Todėl ir kalbėti galiu tik apie pliusus. Taigi, pirmiausia- atmosfera. Vienišumas, slogi abiejų veikėjų, nusivylusių dabartiniu gyvenimu, nuotaika sukurta įtaigiai ir jaučiama nuo pat pradžių iki pabaigos. Tiesa, vietomis išlenda ir saulės spindulys- veikėjų veiduose trumpam pasimato šypsena ir akimirkai jie pagaliau pasijaučia iš tikrųjų gyvenantys. Personažai- be galo tikroviški, vaidyba- puiki, situacijos ir dialogai verti dėmesio. Nieko, rodos, pernelyg ir nevyksta, tačiau šiam filmui lėtumas visai netrukdo, tai kaip tik skatina norą mėgautis kiekviena minute ir visiškai nesinori sulaukti pabaigos. Rodos, tokie skirtingi žmonės, tačiau suradę tame svetimame mieste vienas kitą ir praleidę nemigos naktis besišnekėdami ar leisdami laiką kartu. Bobas – vidutinio amžiaus vyriškis, anaiptol nebe išvaizdus, geriausius laikus palikęs praeityje ir dabar besifilmuojantis viskio reklamai… Tačiau, paradoksalu- net ir joje kūrėjams nereikia tikrojo Bobo, jie reikalauja, kad vyras savo maniera pavaizduotų vieną ar kitą tuo metu populiarų aktorių. Žmona nerodo didelio noro šnekėtis ir kiekvienąsyk dar pažeria įvairiausių priekaištų. Tuo tarpu Šarlotė – jauna, vos porą metų ištekėjusi moteris, kuriai vedybos jau nebekelia džiaugsmo, negana to, kad vyras į ją nebekreipia dėmesio, tai ir jo draugų kompanijoje moteris nesijaučia gerai: banalūs pokalbiai apie grožį, svorį ar pan. jos visai nedomina. Vienas šypsnis po kito ir taip užsimezga Bobo ir Šarlotės santykiai.

Čia nebus nuobodžios meilės istorijos, nieko šabloniško ar banalybių kaip daugelyje filmų, viskas natūralu ir tikroviška, jokių skubių ir neplanuotų gyvenimą radikaliai pakeisiančių veiksmų, jokio impulsyvumo, tik du vieniši žmonės atradę vienas kitą.

Labai patiko ir buvo liūdna matant ekrane bėgančius pabaigos titrus.

Mėgstantiems lėtą, liūdną kiną arba tiesiog geras dramas.

8/10

Rež.: Sofia Coppola, vaidina: Bill Murray, Scarlett Johansson, 2003 m., JAV, Japonija, 101 min

453> The black Dahlia / Juodoji Orchidėja


the_black_dahlia33Juodasis jurginas (kodėl jurginas lietuviams pavirto į orchidėją neįsivaizduoju) – išties egzistavusi mergina Elizabet Šort, kuri buvo kraupiai nužudyta: jos kūnas padalintas dalimis, o veide peiliu nurėžta ,,šypsena” nuo ausies iki ausies. Visą istoriją galite pasiskaityti čia, o nuotraukas išvysite google vaizduose įrašę tiesiog ,,black dahlia”. Tačiau filmas pasigriebė tik idėją, kaip Elizabet buvo nužudyta, o visa kita- rašytojo James Ellroy fantazija, pagal kurią ir buvo pastatytas filmas, kuris buvo pastebėtas ir kritikų bei nominuotas vienai Oskaro statulėlei. Režisuoti filmą ėmėsi Brian De Palma, kurio filmografijoje yra tokios kino juostos kaip Carrie (1976), The Untouchables (1987) ar Mission: Impossible (1996).

Siužetas sukasi apie du kadaise garsius boksininkus, o dabar- žmogžudysčių skyriaus policininkus Li ir Bakį. Jie ir Li mergina Kei sudaro nedalomą trijulę. Kai randamas Elizabet Šort lavonas, Li tampa tiesiog apsėstas šios bylos. Tuo tarpu Bakio paieškos nuveda pas galingo turtuolio dukrą Madeleinę, kuri labai panaši į mirusiąją. Bakis tarp visos korupcijos ir melų turės atrasti tiesą.

Knygą esu skaičiusi, bet jau seniai ir, tiesą pasakius, nelabai ką teprisiminiau išskyrus tai, kad centre- trijulė bei kad bus rašoma apie tą kraupią žmogžudystę. Todėl filmą žiūrėjau visiškai kaip naują ir negirdėtą istoriją, nes ir jaučiausi lyg tokią žiūrėčiau. Ar buvo įdomu? Ne visai.. Daugiausia įdirbio įdėta į atmosferos, atitinkamos aplinkos kūrimą: penktasis dešimtmetis, moterys prisiėmusios ,,fatališkųjų” vaidmenį, Scarlett Johansson apskritai atrodė įkvėpta to laikmečio ikonos Marilyn Monroe, vyrukai taip pat atitinkamai apsirengę ir cigaretės bei jų dūmai- visur ir visada. Pats siužetas – painokas ir be abejo vertas ekranizacijos, tačiau sutikau aš jį be didelių emocijų ir net kai buvo išsiaiškinta byla (išsiaiškinti bežiūrint man pačiai, kas galėjo tai padaryti, nepavyko, bet galiu pašnibždėti, kad iki kulminacijos jį jau būsite matę), kažkaip nesureagavau. Buvo kažkas panašaus į : tai štai kaip.. Na, gerai. Nuobodokas ir kiek per daug ištęstas, nors įvairių posūkių ir netrūksta.

Manau, patiks detektyvų mėgėjams.

6/10

Rež.: Brian De Palma, vaidina: Josh Hartnett, Scarlett Johansson, Aaron Eckhart, Hilary Swank, 2006 m., Vokietija, JAV, Prancūzija, 121 min

345> Home Alone 3 / Vienas namuose 3


homeTrečioji nemirtingojo kalėdinio filmo ,,Vienas namuose” dalis, kuriai minusą vien galima dėti už pakeistą pagrindinį aktorių. Nesakau, kad nepatiko man naujasis berniukas, kuris buvo paliktas namuose (ir ne kartą), bet M. Culkin nepalyginamai žavesnis vaikis buvo. O ir nesuprantu, kam tiek dalių reikėjo kurti.. Na taip, dėl to, kad pirmieji filmai buvo tikrai populiarūs, bet juk reikia žinoti, kada sustoti. Vagys neturi tiek charizmos, kiek turėjo tie, kurie laužėsi į namus pirmajame filme (vien žiūrint į jų tarpusavio bendravimą būdavo juokinga, o čia to juoko net ir nebuvo..). Aišku, kai kurios vietos tikrai nuoširdžiai prajuokino, nors filmas buvo žiūrimas nebe pirmą kartą, tačiau visumoje filmas sukurtas pagal visiškai tą pačią formulę kaip ir pirmieji du, nieko naujo, tik daugiau nelogiškesnių vietų.

5/10

Rež.: Raja Gosnell, vaidina: Alex D. Linz, Scarlett Johansson, JAV, 1997 m., 102 min

266> Vicky Cristina Barcelona / Viki Kristina Barselona

rugpjūčio 18, 2012 Parašykite komentarą

Ispanų dailininkas Barselonoje susieja savo gyvenimą romantiškais ryšiais su amerikiečių turistėmis. Tačiau prieš tai maištauja jo vietinė draugė…

Taigi, vėl Woody Allen. Šį kartą likau patenkinta tuo, ką pamačiau ir išgirdau. Lengva romantinė komedija, kuri, nors ir yra ganėtinai paprasta, tačiau tikrai nenuobodi. Surinkti tikrai geri aktoriai, nors J. Bardem’ą mačiau pirmąsyk, bet esu daug gero apie jį girdėjusi, o ir neseniai dar skaičiau straipsnį apie jo ir P. Cruz santuoką. Šiame filme abu minėti aktoriai man tikrai smagiai žiūrėjosi, abu užsidegantys kaip degtukai, negalintys būti nei kartu, nei atskirai. Tuo tarpu Viki ir Kristina- visai kitokios nei P. Cruz vaidinama veikėja. Bet juk nuo to tikriausiai įdomiau, o kas žino, gal su kitokio charakterio žmogumi geriau seksis.. Patiko man tai, kad buvo pasakotojas- tai tikrai tiko šiam filmui (kaip, beje, ir kitiems W. Alleno filmams). Viskas pasakojama ganėtinai paprastai ir objektyviai, bet klausyti tampa tikrai įdomu.

Tikriausiai pasikartosiu, bet W. Alleno humoras man patinka, todėl stebėti jo kurtas komedijas- vienas malonumas. O čia dar ir kilo klausimas: tai kaipgi viskas pasisuks, su kuo žavusis Bardem’o veikėjas liks? Ir man pabaiga patiko (na gerai jau, šiaip norėjau, kad kiek kitaip viskas pasisuktų).

Atmosfera sukurta tikrai fainai, o ir muzika žavi.. Daug gražių vaizdų, dėl kurių taip ir norisi aplankyti Barseloną..

Rekomenduoju, jei užsinorėsite lengvos romantinės komedijos.

7/10

Penelope Cruz už vaidmenį šiame filme laimėjo Oskarą.

Rež.: Woody Allen, vaidina: Rebecca Hall, Scarlett Johansson, Javier Bardem, Patricia Clarkson,
Penélope Cruz, 2008 m., JAV, Ispanija, 96 min

213> The SpongeBob SquarePants Movie / Kempiniuko Plačiakelnio filmas

liepos 10, 2012 Komentarų: 1

Vakar užsinorėjau ko nors mielo ir ganėtinai kvailo. Tai nejaugi yra kas nors daugiau tinkamo už šį filmą? Kempiniukas Plačiakelnis- vienas mėgstamiausių animacinių veikėjų (pirmosios vietos neapleidžia Garfildas). O čia net ne viena serija, o visas pusantros valandos filmas!

Kempiniukas turi palikti Bikini Botomą, kad surastų ir sugrąžintų Neptūnui jo karūną. Bendražygiu tampa geriausias Kempiniuko draugas Patrikas, o tuo metu Planktonas vykdo savąjį planą Z.

Kempiniukas, kaip ir filmuke, taip ir čia pasižymi begaliniu vaikiškumu ir kvailumu, bet ir būna toks mielas, kaip sakoma, ,,nors prie žaizdos dėk”. Na, Patrikui niekad nesimpatizavau, nors kai pagalvoju, vienodo jie kvailumo.. Tai va, bet stebėti juos, o ypač Kempiniuką, man linksma, jie primąsto tiek visokių dalykų, kurie šautų tikrai ne kiekvienam. Nuotykiai nėra kažkuo ypatingi, tokių pasitaikydavo ir filmuke, tačiau visko daugiau ir vientisame pasakojime yra tikrai smagių vietų, o juokingiausia, kai pasielgdami kvailai jie išsikapanodavo iš užklupusių bėdų.

BET. Viskas būtų tikrai pakankamai gerai, tačiau yra tas BET, kurio tikrai nenorėjau. Nemėgstu, kai į filmuką įkišami žmonės, o čia pasirodo pats David Hasselhoff (kas nežino, jis atliko pagr. vaidmenį kadaise populiariame seriale ,,Gelbėtojai”)! Supykau. Tikrai supykau. Ir dėl to toji pabaiga man sugadino visą malonumą..

Jei patiko serialas apie Kempiniuką, tai rekomenduoju ir filmą pažiūrėti. 6/10

Rež.: Stephen Hillenburg, Mark Osborne, įgarsina: Tom Kenny, Scarlett Johansson, Alec Baldwin, 2004 m., JAV, 84 min

170> Match Point / Lemiamas taškas


Tai trečiasis Woody Allen filmas ir tikrai nesuklysiu pasakydama, kad labai besiskiriantis nuo kitų dviejų, matytų anksčiau. Jokio humoro (nebent aš jo nepastebėjau), jokios gražios meilės…

Krisas Viltonas- paprastas vaikinas iš Airijos, nepasisekus profesionalaus tenisininko karjerai, ėmė uždirbti pinigus treniruodamas turtuolius. Čia jis susipažįsta su turtingos ir kilmingos Hiujtų šeimos atžala – Tomu Hiujitu, jo sužadėtine Nola ir Tomo seserimi Kloje, kuri greitai tampa neabejinga Krisui. Taigi, jam pradeda sektis, kadangi merginos tėvai pasiryžę padaryti viską, kad tik Krisas iš vargšo taptų pakankamai tinkamas žentas. O tuo tarpu Krisą beatodairiškai traukia Nola…

Taigi, truputį kitokio filmo tikėjausi, todėl jau norėjau atidėti jį kitiems laikams, kai norėsis rimtesnio, bet žinau, kaip man sunku būna įsijungti filmą, kurį jau kažkada buvau pradėjusi žiūrėti. O ir nuobodi pradžia gan greitai baigėsi ir prasidėjo visokie įdomumai. Nors kita vertus filmas visiems nepatiks, ypač tiems, kuriems patinka veiksmas. Nes daugmaž viskas sukasi apie tą patį, tik į pabaigą įvykių padaugėja.

Siužetas paprastas tik iš pradžių, vėliau viskas sunkėja (psichologiškai). Pati situacija dažnai rodoma filmuose, tad gali pasirodyti kiek nuvalkiota, bet sprendimo būdas- nebūtinai toks, kokio galima tikėtis. Bet pastebėjau, kad W. Allen mėgsta daryti tokias pabaigas, kurių neatspėsi nuo pat pradžių. Ir toji pabaiga nepatiks daugeliui. Ne dėl to, kad ji banali, bet tiesiog todėl, kad neteisinga. Bet galbūt tai parodo, koks neteisingas yra gyvenimas?

Pagrindinius vaidmenis atlieka Scarlett Johansson ir Jonathan Rhys Meyers. Na, ir dar Emily Mortimer, kurią tarsi esu mačiusi Kuždesių saloje, bet to fakto nežinojau, kol nepažiūrėjau į jos puslapį imdb. Scarlett personažas – žavi vilioklė, pati prisipažįstanti filme, kad yra seksuali ir traukia visus vyrus. Nola- panaši į Krisą, kadangi jos mąstymas yra artimas jam: Nola mano, kad jos sužadėtinis- pakankamai neblogas, kad galėtų sau ramiai susikurti šeimą ir nugyventi visą likusį gyvenimą pasiturinčiai. Dar ji- nesėkminga aktorė, kuriai visiškai nesiseka atrankose. Tuo tarpu Krisas- tik sėkmę pagavęs vyras ir nebenorintis jos paleisti. Na, o Emily personažas- gan nyki asmenybė, turtinga, tėvo išlaikoma moteris, kuri tenori šeimyninio gyvenimo.

Manau, po kelerių metų į šį filmą pažiūrėčiau visai kitomis akimis. Bet visgi ir dabar puikiai atskiriu, kas čia netinkamai elgėsi, kas sugadino ne vieno žmogaus gyvenimą. Ir kas kaltas? Ar tas žmogus, ar pinigai, dėl kurių tiek klaustukų galvoje jam atsirado? Žinoma, kad abu. Jei neturėsi potraukio prie pinigų, tai jie tavęs ir nevaldys. Ir ką galima paaukoti, kad užsitikrintum laimingą gyvenimą? Ir apskritai, kas yra toji laimė? Taip, Krisui pasisekė. Bet ar jis tapo laimingu? Nemanau.

Ir žinot, pabaigoje likau tokia pat sumišusi kaip ir žiūrėdama kitą filmą, kuris, nepaisant absoliučiai skirtingų siužetų, baigėsi lygiai taip pat. Taip negalima.

Rašau 7/10

Filmas nominuotas Oskarui.

Rež.: Woody Allen, vaidina: Scarlett Johansson, Jonathan Rhys Meyers, Emily Mortimer, Matthew Goode, 2005 m., Didžioji Britanija, Liuksemburgas, anglų k., 124 min.