Archyvas

Archive for the ‘Scarlett Johansson’ Category

936-941> The F Word / What If (2013), Love & Other Drugs (2010), Endless Love (2014), Friends with Benefits (2011), Love & Friendship (2016), Ghost World (2001)

rugpjūčio 16, 2017 Parašykite komentarą

Antras iš eilės įrašas, kuriame sudedu keletą filmų. Pirmąsyk dėdama teisinausi tuo, kad jie jau buvo po kartą aptarti čia. O dabar teisinuosi tuo, kad dėl apsileidimo prisikaupė nemažai peržiūrėtų filmų ir keletas serialų. Visa bėda, kad dalis filmų – tokie, apie kuriuos tiesiog nelabai turiu ką pasakyti. Žanras vienodas – romantiniai, vieni labiau draminiai, kiti – labiau komedijos, bet visi tokie, kad žiūrėdavau ir galvodavau, kad ne veltui užsinorėjusi šio žanro filmų karts nuo karto įsijungiu jau seniau matytus, nes ką naujo bandau, vis kažkas ne to. Taigi, čia toji krūva filmų ir bus. Po to laikui bėgant atsiras jau ir vertesnių dėmesio kino juostų bei keleto ,,ant bangos“ esančių serialų šiokios tokios apžvalgos atskiruose įrašuose.

936. The F Word / What If (2013)

Romantinė komedija, Kanada, Airija. Sudomino dėl Zoe Kazan, ne vieną filmą su ja mačiau ir visur į ją tiesiog įdomu būna žiūrėti. Daniel Radcliffe man asmeniškai nekelia kažkokio susižavėjimo, bet žinau, kad jo gerbėjų yra tikrai daug. Filmo esmė – nusivylę santykiais žmonės susipažįsta, tampa geriausiais draugais, o kaip baigiasi, patys įtariat. Filmas paremtas pokalbiais, kas vėlgi paprastai man pliusas (Before… trilogijos pirmos dalies visgi nepavyko ,,damušti“, kad ir kaip giriama), bet šįsyk buvo absoliučiai neįdomu. Detalių net nepasakosiu, juolab, kad mažai kas galvoje išlikę, bet žiūrėjau ir galvojau, kada gi čia kas nors normaliau pasirodys. 4/10 išspaudžiau visgi.

937. Love & Other Drugs / Meilė ir kiti narkotikai (2010)

Romantinė komedija, drama, JAV. Čia irgi buvo panašiai – gan pusėtinai įvertintas, Jake Gyllenhaal, Anne Hathaway – neprastas duetas, tad turėjo būti pats tas tam romantikos pritrūkusiam vakarui. Deja. Ši istorija, pasakojanti apie Parkinsonu sergančią merginą ir, šių dienų žodžiais, vaistų pardavimo vadybininko draugystę. Vėlgi, noras būti draugais, nors greitai aišku, kad nė velnio taip nebus. Dar toji liga šalia ir iš to kylančios dramos. Bet jau taip nuobodu buvo ir erzino, kad iš viso nesuprantu, kaip visą pabaigiau. 2/10

938. Endless love / Begalinė meilė (2014)

Romantinė drama, JAV. Dar viena Romeo ir Džiuljetos tipo istorija, kai įsiplieskia didelė meilė, bet tėvai prieštarauja (tiesa, tik vienos pusės). Daug kančių, pereinančių į nemenkas dramas. Girdėjau, kad knyga kur kas sunkesnė emociškai, ten dar daugiau vienam veikėjui stogas važiuoja dėl šios situacijos. Aktoriai – tiesiog simpatiški (Gabriella Wilde, Alex Pettyfer), kokių ir norisi tokiems filmams. Tik pati istorija ir jos pateikimas vėlgi nesudomino. 3/10. Tiesa, Shana Feste, šio filmo režisierė, taip pat režisavo ir kadaise gan patikusius filmus Country Strong bei The Greatest.

939. Friends with Benefits / Draugiškas seksas (2011)

Romantinė komedija, JAV. Šitas vėlgi su gan padoriu kaip tokiam žanrui imdb balu, dar atsiliepimų irgi neblogų teko girdėti, bet vėlgi nusvilau. Siužetas  vėlgi apie draugus, kurie nesusišneka, ar jie nori tik draugais būti, ar kažko artimesnio. Pradžioje gal kiek linksma, po to jau visai nebejuokinga, nuobodu, net laiko užmušimui netinka. 3/10

940. Love & Friendship (2016)

Jei iš prieš tai buvusių tikėjausi tiesiog kažko linksmesnio ar paprasčiausiai gražios istorijos, bet nebūtinai įsimenančios, prieš įsijungdama šį buvau kone įsitikinusi, kad man jis patiks. Ir todėl tikriausiai labai nuvyliau. Kostiuminė romantinė drama, komedija (Airija, Olandija, Prancūzija) pagal J. Austen, motina bando supiršti dukrą su vyru, kuris bus patogus dėl kraičio, dukra nenori, na, ir ten dar visokiausios dramos. Dialogai neprasti, tokie Austen’iški, bet pats siužetas, atomazga, pabaiga – viskas absoliučiai nepatiko. 2/10

941. Ghost World / Vaiduoklių paasaulis (2001)

Komedija, drama, JAV, Vokietija, Didžioji Britanija. Šis – kiek kitoks, romantinės pusės mažai, daugiau – savęs paieškų, paprastos draugystės, daugybė ironiškų dialogų ir netipiškų draugysčių. Geriau žiūrėjosi nei bet kuris, esantis aukščiau, bet vis tiek nieko ypatingo. Tiesa, aktoriai stiprūs – Steve Buscemi, Thora Birch, Scarlett Johansson. 5/10

933-935> Leap Year / Keliamieji metai (2010), One Day / Viena diena (2011), Lost in Translation / Pasiklydę vertime (2003) [pakartotinės peržiūros]

liepos 18, 2017 Komentarų: 1

Pastaruoju metu kažkokių kvailokų filmų (ir pagrinde romantinių) metas, ką galbūt pamatysite, jei tik prisiruošiu visus paminėti, o ten dvejetų ir trejetų įvertinimuose prisitaikė… Bet kol kas pradėsiu nuo bene geriausių, ką teko matyti per artimiausias kelias savates. Norėjosi romantikos, bet kažkaip sunku išsirinkti nesyk buvo, kokį dar nematytą žiūrėti, tad jau žinomus įsijungdavau, kurie garantuotai bus geri. Atskirą įrašą daryti kiekvienam nebesinorėjo, o užsižymėti, kad nepasimestų, norisi.

Išsidėstė visai neplanuotai pavadinime pagal patikimo lygį, tad ir įraše po truputį iki geriausio ir mylimiausio prieisiu.

Leap Year / Keliamieji metai. Aptartas jau čia. Dabar vertinimą sumažinau iki 7, nebepasirodė toks puikus kaip tada, bet kaip romantinis, vis vien vienas mieliausių. Dar ir Amy Adams, Matthew Goode vaidina. Smagus, kaip ir minėjau, mielas, neužknisantis, aišku, klišių ir viso kito yra, bet humoras gan neblogas, išjungti ar nudobti kurio nors veikėjo nesinori. Romantinė komedija.

One Day / Viena diena. Aptartas jau čia. Pakėliau įvertinimą iki 9. Nežinau, gal ant tinkamos nuotaikos pataikiau, bet pažiūrėjus iš karto antrąsyk norėjosi jungti (tiesa, to nepadariau). Senoje apžvalgoje išsakyta nuomonė tinka ir dabar. Žavi aplinka, kostiumai, aktoriai, liūdnos gyvenimo peripetijos, piktinantis, bet tuo pačiu taiklus parodymas, kaip nematome to, kas yra visai arti, kaip nesustojame pagalvoti, ko išties norime iš gyvenimo, o dar ir ten visokie dalykai apie nežinojimą, ką daryti su gyvenimu, ko siekti, užsisėdėjimą ir dar krūvą visko, su kuo pačiai tenka susidurti jau kurį laiką. Tai tas matyt ir paveikė. Romantinė drama.

Lost in Translation / Pasiklydę vertime. Aptartas jau čia. Pakėliau įvertinimą iki absoliutaus 10. Vienas mylimiausių. Senoji apžvalga gan nebloga ir išsami. Vienatvė, žmogaus, su kuriuo gera kalbėtis, kurį supranti ir su kuriuo tiesiog gera būti, radimas, toji pabaiga, kurią interpretuoti galima kaip tik norisi, jaukus, liūdnas, bet kartu ir šviesus filmas, kai žiūri, pamatai tas retas šypsenas veikėjų veiduose ir taip gera pasidaro. Nemanau, kad paskutinįkart žiūrėjau. Puikus. Drama.

640> Her / Ji


her_trailerHer – tai filmas, pasakojantis apie vienišą vyriškį Teodorą, kuris sunkiai susitaiko su tuo, kad jo santuoka sugriuvo. Vieną dieną jis nusprendžia įsigyti naują operacinę sistemą (ar tiesiog OS1), kuri vadinama pirmąja sistema, kuri laikui bėgant tobulės, formuosis pagal savo šeimininko asmenybę ir taps gal net geriausiu draugu. Teodoro operacinė sistema prakalbu gražiu moters balsu ir pasivadina Samanta. Netrukus vyras be jos negali gyventi nė dienos.

Tai be abejo, vienas tų ,,keistųjų“ ir nestandartiškų filmų savo tematika, o bet tačiau – koks taiklus ir taikantis tiesiai į šiuolaikinę visuomenę, kurioje tiesioginio bendravimo vis labiau mažėja, o žmonės negali atsitraukti nuo savo mobiliųjų, kompiuterių ir pan. Tad galiausiai, kam bereikalingi tikri draugai, jei galima įsigyti štai tokį- kompiuterinę sistemą, kurią įsijungi kada nori, kuri prisitaiko prie tavęs bet kokiomis aplinkybėmis, gali diskutuoti bet kuria tema. Net ir Teodoro darbas – rašyti laiškus artimiesiems tų žmonių, kurie patys nesugeba nieko gražaus sukurti. Jokio nuoširdumo, rodos, nebelikę, o pagrindinis veikėjas – sugebėjęs išlaikyti jautrią sielą. Tačiau ir tai jo neišgelbsti nuo vienatvės, tad taip ir užkimba už naujovės: kompiuterinės sistemos, kuri viską mato, girdi, diskutuoja, domisi jausmais ir .t.t – net ir pati žiūrėdama negalėjau suvokti, kaip tokia sistema apskritai galėtų egzistuoti, nes žiūrint atrodė, kad Samanta – tiesiog žmogus, kuris kalba su Teodoru telefonu ar kita susisiekimo priemone. Na, bet čia ,,neįmanomumo“ klausimas nė nekeliamas, nes ne esminis. Melancholiškas, iki sielos gelmių nuoširdus ir paprastas filmas, atmosfera sukurta tobulai, o dar ir muzikinis takelis kaip ir sudeda paskutinius taškus. Jau prieš kiek laiko skaičiau, kad jei būtų koks nors apdovanojimas tik už balsą, tai jį šiemet tikrai būtų gavusi Scarlett Johansson , jos balso skambesys ir atitinkamos intonacijos čia itin tiko. Joaquin Phoenix buvo šiokia tokia priežastis, dėl kurios filmą vis atidėliojau, bet, kaip neretai būna, be reikalo, nes jis čia buvo puikus. Jo vaidyba buvo įtikinanti, tuo labiau, kad čia nemažai jausmų ir išgyvenimų teko rodyti vien tik veido mimika, o ne žodžiais ar veiksmais.

Pažiūrėjau, kuriose kategorijose šis filmas nominuotas Oskarams (iš viso penkiems), tai, nors dar ir nemačiau daug nominuotų filmų, laikau kumščius, kad šis laimėtų bent jau apdovanojimą už geriausią scenarijų.

8/10

Ir, beje, šis filmas jau yra įkopęs į imdb Top250 ir šiuo metu yra 120-oje  vietoje.

Rež.: Spike Jonze, vaidina: Joaquin Phoenix, Amy Adams, Scarlett Johansson, Rooney Mara, Kristen Wiig, 2013 m., JAV, 126 min

500> Lost in Translation / Pasiklyde vertime

rugpjūčio 25, 2013 Komentarų: 1

Lost-In-Translation-11Paskutiniu metu prieš miegą žiūriu romantinius filmus, kad po to geri sapnai būtų. Vakar vakare išsirinkau Lost in Translation ir visiškai nepasigailėjau. Anksčiau buvau mačiusi Sofios Coppolos ,,The Virgin Suicides“ (1999) ir galiu pasakyti, kad galima įžvelgti panašų braižą: ta pati nuotaika, lėtas veiksmas ir dar kurį laiką po peržiūros išlikusi niūruma viduje.

Tokijuje susitinka du nuobodžiaujantys ir dabartiniu gyvenimu nusivylę žmonės. Bobas Haris- kadaise populiarus amerikietiškų filmų aktorius, o dabar į Tokijų atvykęs nusifilmuoti reklamoje, pavargęs nuo ilgamečio santuokinio gyvenimo, kuriame nebelikę šiltų jausmų. Šarlotė- fotografo žmona, atlydėjusi vyrą čia dirbti, o pati dar nenusprendusi, ką nori veikti gyvenimą. Per darbus vyras jos nemato ir nė nesistengia jai suteikti nors kiek dėmesio.

Gaila, kad nepasidalinau įspūdžiais iš karto po peržiūros, tuomet ryškiausiai matytųsi užplūdusios emocijos. Dabar viską atkurti kur kas sunkiau, tačiau pamėginsiu pabrėžti tai, kas man labiausiai patiko šiame filme. Taip, tai gera ir verta žiūrėjimo kino juosta, tokia, apie kurią kalbant nė neateina į galvą mintis šnekėti apie minusus, kuriuos paprasčiausiai sunku būtų atrasti. Todėl ir kalbėti galiu tik apie pliusus. Taigi, pirmiausia- atmosfera. Vienišumas, slogi abiejų veikėjų, nusivylusių dabartiniu gyvenimu, nuotaika sukurta įtaigiai ir jaučiama nuo pat pradžių iki pabaigos. Tiesa, vietomis išlenda ir saulės spindulys- veikėjų veiduose trumpam pasimato šypsena ir akimirkai jie pagaliau pasijaučia iš tikrųjų gyvenantys. Personažai- be galo tikroviški, vaidyba- puiki, situacijos ir dialogai verti dėmesio. Nieko, rodos, pernelyg ir nevyksta, tačiau šiam filmui lėtumas visai netrukdo, tai kaip tik skatina norą mėgautis kiekviena minute ir visiškai nesinori sulaukti pabaigos. Rodos, tokie skirtingi žmonės, tačiau suradę tame svetimame mieste vienas kitą ir praleidę nemigos naktis besišnekėdami ar leisdami laiką kartu. Bobas – vidutinio amžiaus vyriškis, anaiptol nebe išvaizdus, geriausius laikus palikęs praeityje ir dabar besifilmuojantis viskio reklamai… Tačiau, paradoksalu- net ir joje kūrėjams nereikia tikrojo Bobo, jie reikalauja, kad vyras savo maniera pavaizduotų vieną ar kitą tuo metu populiarų aktorių. Žmona nerodo didelio noro šnekėtis ir kiekvienąsyk dar pažeria įvairiausių priekaištų. Tuo tarpu Šarlotė – jauna, vos porą metų ištekėjusi moteris, kuriai vedybos jau nebekelia džiaugsmo, negana to, kad vyras į ją nebekreipia dėmesio, tai ir jo draugų kompanijoje moteris nesijaučia gerai: banalūs pokalbiai apie grožį, svorį ar pan. jos visai nedomina. Vienas šypsnis po kito ir taip užsimezga Bobo ir Šarlotės santykiai.

Čia nebus nuobodžios meilės istorijos, nieko šabloniško ar banalybių kaip daugelyje filmų, viskas natūralu ir tikroviška, jokių skubių ir neplanuotų gyvenimą radikaliai pakeisiančių veiksmų, jokio impulsyvumo, tik du vieniši žmonės atradę vienas kitą.

Labai patiko ir buvo liūdna matant ekrane bėgančius pabaigos titrus.

Mėgstantiems lėtą, liūdną kiną arba tiesiog geras dramas.

8/10

Rež.: Sofia Coppola, vaidina: Bill Murray, Scarlett Johansson, 2003 m., JAV, Japonija, 101 min

453> The black Dahlia / Juodoji Orchidėja


the_black_dahlia33Juodasis jurginas (kodėl jurginas lietuviams pavirto į orchidėją neįsivaizduoju) – išties egzistavusi mergina Elizabet Šort, kuri buvo kraupiai nužudyta: jos kūnas padalintas dalimis, o veide peiliu nurėžta ,,šypsena“ nuo ausies iki ausies. Visą istoriją galite pasiskaityti čia, o nuotraukas išvysite google vaizduose įrašę tiesiog ,,black dahlia“. Tačiau filmas pasigriebė tik idėją, kaip Elizabet buvo nužudyta, o visa kita- rašytojo James Ellroy fantazija, pagal kurią ir buvo pastatytas filmas, kuris buvo pastebėtas ir kritikų bei nominuotas vienai Oskaro statulėlei. Režisuoti filmą ėmėsi Brian De Palma, kurio filmografijoje yra tokios kino juostos kaip Carrie (1976), The Untouchables (1987) ar Mission: Impossible (1996).

Siužetas sukasi apie du kadaise garsius boksininkus, o dabar- žmogžudysčių skyriaus policininkus Li ir Bakį. Jie ir Li mergina Kei sudaro nedalomą trijulę. Kai randamas Elizabet Šort lavonas, Li tampa tiesiog apsėstas šios bylos. Tuo tarpu Bakio paieškos nuveda pas galingo turtuolio dukrą Madeleinę, kuri labai panaši į mirusiąją. Bakis tarp visos korupcijos ir melų turės atrasti tiesą.

Knygą esu skaičiusi, bet jau seniai ir, tiesą pasakius, nelabai ką teprisiminiau išskyrus tai, kad centre- trijulė bei kad bus rašoma apie tą kraupią žmogžudystę. Todėl filmą žiūrėjau visiškai kaip naują ir negirdėtą istoriją, nes ir jaučiausi lyg tokią žiūrėčiau. Ar buvo įdomu? Ne visai.. Daugiausia įdirbio įdėta į atmosferos, atitinkamos aplinkos kūrimą: penktasis dešimtmetis, moterys prisiėmusios ,,fatališkųjų“ vaidmenį, Scarlett Johansson apskritai atrodė įkvėpta to laikmečio ikonos Marilyn Monroe, vyrukai taip pat atitinkamai apsirengę ir cigaretės bei jų dūmai- visur ir visada. Pats siužetas – painokas ir be abejo vertas ekranizacijos, tačiau sutikau aš jį be didelių emocijų ir net kai buvo išsiaiškinta byla (išsiaiškinti bežiūrint man pačiai, kas galėjo tai padaryti, nepavyko, bet galiu pašnibždėti, kad iki kulminacijos jį jau būsite matę), kažkaip nesureagavau. Buvo kažkas panašaus į : tai štai kaip.. Na, gerai. Nuobodokas ir kiek per daug ištęstas, nors įvairių posūkių ir netrūksta.

Manau, patiks detektyvų mėgėjams.

6/10

Rež.: Brian De Palma, vaidina: Josh Hartnett, Scarlett Johansson, Aaron Eckhart, Hilary Swank, 2006 m., Vokietija, JAV, Prancūzija, 121 min

345> Home Alone 3 / Vienas namuose 3


homeTrečioji nemirtingojo kalėdinio filmo ,,Vienas namuose“ dalis, kuriai minusą vien galima dėti už pakeistą pagrindinį aktorių. Nesakau, kad nepatiko man naujasis berniukas, kuris buvo paliktas namuose (ir ne kartą), bet M. Culkin nepalyginamai žavesnis vaikis buvo. O ir nesuprantu, kam tiek dalių reikėjo kurti.. Na taip, dėl to, kad pirmieji filmai buvo tikrai populiarūs, bet juk reikia žinoti, kada sustoti. Vagys neturi tiek charizmos, kiek turėjo tie, kurie laužėsi į namus pirmajame filme (vien žiūrint į jų tarpusavio bendravimą būdavo juokinga, o čia to juoko net ir nebuvo..). Aišku, kai kurios vietos tikrai nuoširdžiai prajuokino, nors filmas buvo žiūrimas nebe pirmą kartą, tačiau visumoje filmas sukurtas pagal visiškai tą pačią formulę kaip ir pirmieji du, nieko naujo, tik daugiau nelogiškesnių vietų.

5/10

Rež.: Raja Gosnell, vaidina: Alex D. Linz, Scarlett Johansson, JAV, 1997 m., 102 min

266> Vicky Cristina Barcelona / Viki Kristina Barselona

rugpjūčio 18, 2012 Parašykite komentarą

Ispanų dailininkas Barselonoje susieja savo gyvenimą romantiškais ryšiais su amerikiečių turistėmis. Tačiau prieš tai maištauja jo vietinė draugė…

Taigi, vėl Woody Allen. Šį kartą likau patenkinta tuo, ką pamačiau ir išgirdau. Lengva romantinė komedija, kuri, nors ir yra ganėtinai paprasta, tačiau tikrai nenuobodi. Surinkti tikrai geri aktoriai, nors J. Bardem’ą mačiau pirmąsyk, bet esu daug gero apie jį girdėjusi, o ir neseniai dar skaičiau straipsnį apie jo ir P. Cruz santuoką. Šiame filme abu minėti aktoriai man tikrai smagiai žiūrėjosi, abu užsidegantys kaip degtukai, negalintys būti nei kartu, nei atskirai. Tuo tarpu Viki ir Kristina- visai kitokios nei P. Cruz vaidinama veikėja. Bet juk nuo to tikriausiai įdomiau, o kas žino, gal su kitokio charakterio žmogumi geriau seksis.. Patiko man tai, kad buvo pasakotojas- tai tikrai tiko šiam filmui (kaip, beje, ir kitiems W. Alleno filmams). Viskas pasakojama ganėtinai paprastai ir objektyviai, bet klausyti tampa tikrai įdomu.

Tikriausiai pasikartosiu, bet W. Alleno humoras man patinka, todėl stebėti jo kurtas komedijas- vienas malonumas. O čia dar ir kilo klausimas: tai kaipgi viskas pasisuks, su kuo žavusis Bardem’o veikėjas liks? Ir man pabaiga patiko (na gerai jau, šiaip norėjau, kad kiek kitaip viskas pasisuktų).

Atmosfera sukurta tikrai fainai, o ir muzika žavi.. Daug gražių vaizdų, dėl kurių taip ir norisi aplankyti Barseloną..

Rekomenduoju, jei užsinorėsite lengvos romantinės komedijos.

7/10

Penelope Cruz už vaidmenį šiame filme laimėjo Oskarą.

Rež.: Woody Allen, vaidina: Rebecca Hall, Scarlett Johansson, Javier Bardem, Patricia Clarkson,
Penélope Cruz, 2008 m., JAV, Ispanija, 96 min