Archyvas

Archive for the ‘Scarlett Johansson’ Category

981> Avengers: Infinity War / Keršytojai. Begalybės karas (2018)


Minčių kratinys apie šiandien matytą filmą. Sudėlioti į normalų tekstą poreikio šiuo metu nejaučiu.

Pustrečios valandos pralėkė labai greitai ir kur kas geriau nei buvo galima pagalvoti. Veiksmo buvo per akis, šokinėjimo per planetas, keliavimo kosmosu – tiek kad draugė net sakė, kad vienu metu jautėsi lyg Star wars žiūrėdama. Nors kovų daug, o bendravimo tarp superherojų, kuris man patikdavo kai kada net labiau nei pačios kovos, itin minimaliai, bet šįsyk visai nejaučiau nuobodulio, kuris nesvetimas man, kai ekrane visi tik mušasi ir daugiau nieko neveikia.

Taigi, superherojai, kurių surinkta daugybė ir net ne visi vieni kitus sutinka, kovoja prieš didįjį priešą – Thanos. Jam pasipriešinti – kur kas sunkiau nei prieš kitus, o kad kažkam negerai baigsis, sklandė kalbos jau ilgą laiką. Neslėpsiu, ėjau su baime, kad žus minimum vienas mano mėgstamas veikėjas. Pirmosios rimtesnės mirties sulaukiama gan greitai, todėl ji kiek nustebina (nes atrodo, kad standartiškai turėtų palaukti kokios nors finalinės kovos tokios mirtys. Bet finalinę kovą išvysti turėtume tik kitame filme.). O ir be abejo, gaila paties personažo, kuris buvo vienas iš labiausiai mėgstamų. Po to praradimų buvo keli, bet jie man nekėlė kažkokių didelių jausmų.

Didžiausia filmo žvaigždė, neskaitant priešo, buvo, be abejo, Toras. Jis užėmė bene daugiausiai eterio, bet skųstis tuo visai nesinori, nes jis per daug stiprus kaip personažas ne tik dėl savo asmenybės, bet ir dėl to, kad kaip kovotojas jis turi ką parodyti ir nuveikė filme ne tiek ir mažai.

Thanos, kaip jau teko skaityti ir kitų atsiliepimus, yra išties gerai išplėtotas blogiukas, kadangi jį matyti galima ne tik kaip žudymo mašiną, kuri tą daro visiškai nemąstydamas ir kai kada, rodos, net be kažkokios didelės priežasties. Anaiptol, jis parodomas ir kaip šiokią tokią širdį turintis (bet tai nereiškia, kad sulauks kas nors pasigailėjimo) personažas, todėl jis nespraslysta pro akis kaip dar vienas ,,iš tų“ ir tampa gan įsimintinas blogasis veikėjas.

Jei žiūrint Thor: Ragnarok humoro kai kada buvo ir ne visai vietoje, ir ne visai juokingo, šioje Avengers dalyje jis būdavo laiku, vietoje ir išties prajuokinantis kai kada net iki ašarų.

Kiek baisu buvo dėl gąsdinimų, kad baisiai daug personažų žada dalyvauti šiame Infinity war. Baisu, nes ne tiek daug ir mačiusi aš kino juostų apie superherojus, tik tuos, kurie labiausiai domino, dar dalį Guardians of Galaxy ir tiek. Bet atrodo, kad visų bazinių žinių, kurias turėjau, pakako ir įdomumas nuo to nenukentėjo.

Atskiras žodis apie Hulk – jis šįsyk, kaip ir Ragnarok žiūrint, gan smagiai vėl pasirodė. Pasirodo, veikėjas turi gan neblogą potencialą.

Captain America – dar labiau suvyriškėjęs, surimtėjęs, bet išlaikęs savo kovos dvasią.

Na, ir pabaiga. Kas per velniava įvyko. Tiek kovų, veiksmo, specialiųjų efektų, greičio ir, rodės, tikslaus ėjimo link kažko finalinio, o pabaigą padarė tokią gan nykią. Aišku, intrigos sukėlė, o ir tai – puiki įžanga kitai Avengers daliai, tačiau realiai tikėtasi buvo kažko įspūdingesnio.

Visgi man tai labiausiai patikusi dalis. 8/10.

Reklama

974> Avengers: Age of Ultron / Keršytojai: Altrono amžius (2015)


Man šie filmai – kai tam kartui praplauna smegenys, prajuokina, o po savaitės ir pamiršti. Tokia buvo ir antroji Avengers dalis (imdb) (trečioji jau visai netoli, tad galimai dar keletą filmų pagal Marvel komiksus pažiūrėsiu, kad geriau pažinčiau kai kuriuos superherojus). O kadangi žiūrėtas jau prieš kokį mėnesį, jei ne dar seniau, tai ir mažai galvoje teišlikę.

Siužeto pasakoti tikriausiai nereikia, nes ir taip aiški esmė – anksčiau ar vėliau laukia didžiulė kova, pilna spec. efektų. Bet man ne ką mažiau patinka šalutinės scenos, kuriose – veikėjų santykiai. Captain America – asmeninis favoritas, todėl, žinoma, akys būdavo nukreiptos į jį, vos tik proga pasitaikydavo. Pagaliau pamačiau ne vieną sceną, kuri jau puikiai žinoma buvo iki tol dėl internetų. Dar suprantu, kad Iron Man – gal net nemėgstamiausias superherojus (dar yra tokie, kurie tiesiog neįdomūs, bet šis tai ir antipatiją sukelia). Yra šiek tiek ir emocijų, jausmų, bet apskritai vis vien koncentracija yra visa sudėta į veiksmą, tad kažkokio gylio ieškoti neverta.

6/10

966> The Avengers / Keršytojai (2012)


Rež.: Joss Whedon
Vaidina:
Robert Downey Jr., Chris Evans, Scarlett Johansson, Stellan Skarsgård
2012 m., JAV, 143 min
Žanras: veiksmo, nuotykių mokslinė fantastika
imdb nuoroda čia.

Pradėtas anų metų pabaigoje, pabaigtas pirmąją šių metų dieną, The Avengers tapo dar vienu peržiūrėtu filmu apie superherojus. Buvo galimybė susipažinti su naujais, matytais tik nuotraukose personažais bei vėl pažiūrėti į jau gerai žinomus. Šiaip, kol neperskaičiau anotacijos, sunkiai būčiau prisiminusi, prieš ką jie kovojo ir ko siekė, bet ir nesitikėčiau kažko itin ilgai išliekančio galvoje iš tokios tematikos filmų. Visiškai pramoginis, vietomis smagus, tačiau, kiek pamenu, vietomis ir prailgęs (o ir trukmė per ilga), kad nebuvo baisiai įtraukiantis, matosi ir iš to, kad per kelis kartus jį visą peržiūrėjau.

6/10.

957-959> Captain America: The First Avenger, The Winter Soldier, Civil War / Kapitonas Amerika: Pirmasis keršytojas, Žiemos karys, Pilietinis karas (2011-2016)


Kam rašyti apie vieną, jei galima aprašyti visus tris? Kaip galima pastebėti, paskutiniu metu vis sušmėžuoja pagal komiksus sukurti filmai. Šįsyk visą dėmesį buvau skyrusi Kapitonui Amerikai. Nežavi manęs jo kostiumas nors tu ką, bet Chris Evans net neleido suabejoti, kad nuo išsamesnės pažinties su šiuo superherojumi neišvengsiu.

2011-aisiais pasirodęs The First Avenger pasakoja apie pačią pradžią: kaip netgi labai silpnai atrodęs vaikinas įgavo visą galybę fizinių jėgų ir kodėl atsirado būtent taip pavadintas herojus. Nors įvertinau tokiu pat balu kaip antrąjį (6/10), visgi The First Avenger man tapo antruoju pagal patikimą iš trijų (pirmoje vietoje trečioji dalis). Paprastas, nuspėjamas siužetas, bet atidirbtas gan neblogai, smagus, lengvas humoras, užtektinai veiksmo, atidirbta su pagrindinio veikėjo charakteriu tiek, kad galima jį pažinti, subtili, neerzinanti romantinė linija. Nieko ypatingo, tačiau visai patiko.

Pirmosios dalies žymės: režisierius Joe Johnston, vaidina  Chris Evans, Hugo Weaving, Samuel L. Jackson, Hayley Atwell, nuotykių, veiksmo mokslinė fantastika, JAV, 124 min, imdb nuoroda čia.

2014-aisiais pasirodė antroji dalis, kurioje jau pasirodė ir kiti keršytojai. Sudėtingesnis siužetas nei pirmojo, daugiau veiksmo, daugiau veikėjų, tačiau blankokas pasirodė, nuobodžiavau žiūrėdama, nesyk susistabdydavau ir kažkur į internetus nuklysdavau. Bet noro peržiūrėti trečiojo nesumažino nė trupučio. Ir nejaugi tik aš viena baisiai norėjau, kad Black Widow su Captain America ,,sumestų skudurus“? Tiesa, man labai patinka, kad tiek pirmoje dalyje agentė Carter, tiek vėlesniuose filmuose Black Widow yra visapusiškai stiprios veikėjos.

2016-ųjų Civil War tapo puikia pramoga, kadangi, kaip jau minėjau, patiko labiausiai iš visų trijų filmų. Veiksmo daug, scenarijus panašiai visko pilnas kaip antroje dalyje, dar išsamiau susipažinti galima su keršytojais, jų pačių daugiau, tuo pačiu daugiau ir konfliktų, susijusių su jais pačiais, jų vaidmeniu visuomenėje ir kt., lengvas humoras, kuris vietoje, laiku ir neperspaustas kaip neretai buvo neseniai žiūrėtame Justice League. Žiūrėjau išsižiojusi (netiesiogine prasme), o pasibaigus norėjau dar. 8/10

Tik įtariu, kad artimiausioje ateity jei kažką iš visų šitų superherojų filmų ir įsijungsiu, tai nebent Avengers, jau vos ne nuspręsta, kad kitais metais į naujausią dalį teks žingsniuoti.

Antrosios ir trečiosios dalies žymės: režisieriai Anthony Russo, Joe Russo,  vaidina Chris Evans, Samuel L. Jackson, Scarlett Johansson, Sebastian Stan, Robert Downey Jr. (tik III), Elizabeth Olsen (tik III), nuotykių, veiksmo mokslinė fantastika, JAV (III – + Vokietija), 136 min (II), 147 min (III), imdb nuorodos čia ir čia.

Anonsą dedu tik pirmojo, nes vis vien, jei susidomėsite pirmuoju, kitus ir be anonsų peržiūrėsite.

936-941> The F Word / What If (2013), Love & Other Drugs (2010), Endless Love (2014), Friends with Benefits (2011), Love & Friendship (2016), Ghost World (2001)

rugpjūčio 16, 2017 Parašykite komentarą

Antras iš eilės įrašas, kuriame sudedu keletą filmų. Pirmąsyk dėdama teisinausi tuo, kad jie jau buvo po kartą aptarti čia. O dabar teisinuosi tuo, kad dėl apsileidimo prisikaupė nemažai peržiūrėtų filmų ir keletas serialų. Visa bėda, kad dalis filmų – tokie, apie kuriuos tiesiog nelabai turiu ką pasakyti. Žanras vienodas – romantiniai, vieni labiau draminiai, kiti – labiau komedijos, bet visi tokie, kad žiūrėdavau ir galvodavau, kad ne veltui užsinorėjusi šio žanro filmų karts nuo karto įsijungiu jau seniau matytus, nes ką naujo bandau, vis kažkas ne to. Taigi, čia toji krūva filmų ir bus. Po to laikui bėgant atsiras jau ir vertesnių dėmesio kino juostų bei keleto ,,ant bangos“ esančių serialų šiokios tokios apžvalgos atskiruose įrašuose.

936. The F Word / What If (2013)

Romantinė komedija, Kanada, Airija. Sudomino dėl Zoe Kazan, ne vieną filmą su ja mačiau ir visur į ją tiesiog įdomu būna žiūrėti. Daniel Radcliffe man asmeniškai nekelia kažkokio susižavėjimo, bet žinau, kad jo gerbėjų yra tikrai daug. Filmo esmė – nusivylę santykiais žmonės susipažįsta, tampa geriausiais draugais, o kaip baigiasi, patys įtariat. Filmas paremtas pokalbiais, kas vėlgi paprastai man pliusas (Before… trilogijos pirmos dalies visgi nepavyko ,,damušti“, kad ir kaip giriama), bet šįsyk buvo absoliučiai neįdomu. Detalių net nepasakosiu, juolab, kad mažai kas galvoje išlikę, bet žiūrėjau ir galvojau, kada gi čia kas nors normaliau pasirodys. 4/10 išspaudžiau visgi.

937. Love & Other Drugs / Meilė ir kiti narkotikai (2010)

Romantinė komedija, drama, JAV. Čia irgi buvo panašiai – gan pusėtinai įvertintas, Jake Gyllenhaal, Anne Hathaway – neprastas duetas, tad turėjo būti pats tas tam romantikos pritrūkusiam vakarui. Deja. Ši istorija, pasakojanti apie Parkinsonu sergančią merginą ir, šių dienų žodžiais, vaistų pardavimo vadybininko draugystę. Vėlgi, noras būti draugais, nors greitai aišku, kad nė velnio taip nebus. Dar toji liga šalia ir iš to kylančios dramos. Bet jau taip nuobodu buvo ir erzino, kad iš viso nesuprantu, kaip visą pabaigiau. 2/10

938. Endless love / Begalinė meilė (2014)

Romantinė drama, JAV. Dar viena Romeo ir Džiuljetos tipo istorija, kai įsiplieskia didelė meilė, bet tėvai prieštarauja (tiesa, tik vienos pusės). Daug kančių, pereinančių į nemenkas dramas. Girdėjau, kad knyga kur kas sunkesnė emociškai, ten dar daugiau vienam veikėjui stogas važiuoja dėl šios situacijos. Aktoriai – tiesiog simpatiški (Gabriella Wilde, Alex Pettyfer), kokių ir norisi tokiems filmams. Tik pati istorija ir jos pateikimas vėlgi nesudomino. 3/10. Tiesa, Shana Feste, šio filmo režisierė, taip pat režisavo ir kadaise gan patikusius filmus Country Strong bei The Greatest.

939. Friends with Benefits / Draugiškas seksas (2011)

Romantinė komedija, JAV. Šitas vėlgi su gan padoriu kaip tokiam žanrui imdb balu, dar atsiliepimų irgi neblogų teko girdėti, bet vėlgi nusvilau. Siužetas  vėlgi apie draugus, kurie nesusišneka, ar jie nori tik draugais būti, ar kažko artimesnio. Pradžioje gal kiek linksma, po to jau visai nebejuokinga, nuobodu, net laiko užmušimui netinka. 3/10

940. Love & Friendship (2016)

Jei iš prieš tai buvusių tikėjausi tiesiog kažko linksmesnio ar paprasčiausiai gražios istorijos, bet nebūtinai įsimenančios, prieš įsijungdama šį buvau kone įsitikinusi, kad man jis patiks. Ir todėl tikriausiai labai nuvyliau. Kostiuminė romantinė drama, komedija (Airija, Olandija, Prancūzija) pagal J. Austen, motina bando supiršti dukrą su vyru, kuris bus patogus dėl kraičio, dukra nenori, na, ir ten dar visokiausios dramos. Dialogai neprasti, tokie Austen’iški, bet pats siužetas, atomazga, pabaiga – viskas absoliučiai nepatiko. 2/10

941. Ghost World / Vaiduoklių paasaulis (2001)

Komedija, drama, JAV, Vokietija, Didžioji Britanija. Šis – kiek kitoks, romantinės pusės mažai, daugiau – savęs paieškų, paprastos draugystės, daugybė ironiškų dialogų ir netipiškų draugysčių. Geriau žiūrėjosi nei bet kuris, esantis aukščiau, bet vis tiek nieko ypatingo. Tiesa, aktoriai stiprūs – Steve Buscemi, Thora Birch, Scarlett Johansson. 5/10

933-935> Leap Year / Keliamieji metai (2010), One Day / Viena diena (2011), Lost in Translation / Pasiklydę vertime (2003) [pakartotinės peržiūros]

liepos 18, 2017 Komentarų: 1

Pastaruoju metu kažkokių kvailokų filmų (ir pagrinde romantinių) metas, ką galbūt pamatysite, jei tik prisiruošiu visus paminėti, o ten dvejetų ir trejetų įvertinimuose prisitaikė… Bet kol kas pradėsiu nuo bene geriausių, ką teko matyti per artimiausias kelias savates. Norėjosi romantikos, bet kažkaip sunku išsirinkti nesyk buvo, kokį dar nematytą žiūrėti, tad jau žinomus įsijungdavau, kurie garantuotai bus geri. Atskirą įrašą daryti kiekvienam nebesinorėjo, o užsižymėti, kad nepasimestų, norisi.

Išsidėstė visai neplanuotai pavadinime pagal patikimo lygį, tad ir įraše po truputį iki geriausio ir mylimiausio prieisiu.

Leap Year / Keliamieji metai. Aptartas jau čia. Dabar vertinimą sumažinau iki 7, nebepasirodė toks puikus kaip tada, bet kaip romantinis, vis vien vienas mieliausių. Dar ir Amy Adams, Matthew Goode vaidina. Smagus, kaip ir minėjau, mielas, neužknisantis, aišku, klišių ir viso kito yra, bet humoras gan neblogas, išjungti ar nudobti kurio nors veikėjo nesinori. Romantinė komedija.

One Day / Viena diena. Aptartas jau čia. Pakėliau įvertinimą iki 9. Nežinau, gal ant tinkamos nuotaikos pataikiau, bet pažiūrėjus iš karto antrąsyk norėjosi jungti (tiesa, to nepadariau). Senoje apžvalgoje išsakyta nuomonė tinka ir dabar. Žavi aplinka, kostiumai, aktoriai, liūdnos gyvenimo peripetijos, piktinantis, bet tuo pačiu taiklus parodymas, kaip nematome to, kas yra visai arti, kaip nesustojame pagalvoti, ko išties norime iš gyvenimo, o dar ir ten visokie dalykai apie nežinojimą, ką daryti su gyvenimu, ko siekti, užsisėdėjimą ir dar krūvą visko, su kuo pačiai tenka susidurti jau kurį laiką. Tai tas matyt ir paveikė. Romantinė drama.

Lost in Translation / Pasiklydę vertime. Aptartas jau čia. Pakėliau įvertinimą iki absoliutaus 10. Vienas mylimiausių. Senoji apžvalga gan nebloga ir išsami. Vienatvė, žmogaus, su kuriuo gera kalbėtis, kurį supranti ir su kuriuo tiesiog gera būti, radimas, toji pabaiga, kurią interpretuoti galima kaip tik norisi, jaukus, liūdnas, bet kartu ir šviesus filmas, kai žiūri, pamatai tas retas šypsenas veikėjų veiduose ir taip gera pasidaro. Nemanau, kad paskutinįkart žiūrėjau. Puikus. Drama.

640> Her / Ji


her_trailerHer – tai filmas, pasakojantis apie vienišą vyriškį Teodorą, kuris sunkiai susitaiko su tuo, kad jo santuoka sugriuvo. Vieną dieną jis nusprendžia įsigyti naują operacinę sistemą (ar tiesiog OS1), kuri vadinama pirmąja sistema, kuri laikui bėgant tobulės, formuosis pagal savo šeimininko asmenybę ir taps gal net geriausiu draugu. Teodoro operacinė sistema prakalbu gražiu moters balsu ir pasivadina Samanta. Netrukus vyras be jos negali gyventi nė dienos.

Tai be abejo, vienas tų ,,keistųjų“ ir nestandartiškų filmų savo tematika, o bet tačiau – koks taiklus ir taikantis tiesiai į šiuolaikinę visuomenę, kurioje tiesioginio bendravimo vis labiau mažėja, o žmonės negali atsitraukti nuo savo mobiliųjų, kompiuterių ir pan. Tad galiausiai, kam bereikalingi tikri draugai, jei galima įsigyti štai tokį- kompiuterinę sistemą, kurią įsijungi kada nori, kuri prisitaiko prie tavęs bet kokiomis aplinkybėmis, gali diskutuoti bet kuria tema. Net ir Teodoro darbas – rašyti laiškus artimiesiems tų žmonių, kurie patys nesugeba nieko gražaus sukurti. Jokio nuoširdumo, rodos, nebelikę, o pagrindinis veikėjas – sugebėjęs išlaikyti jautrią sielą. Tačiau ir tai jo neišgelbsti nuo vienatvės, tad taip ir užkimba už naujovės: kompiuterinės sistemos, kuri viską mato, girdi, diskutuoja, domisi jausmais ir .t.t – net ir pati žiūrėdama negalėjau suvokti, kaip tokia sistema apskritai galėtų egzistuoti, nes žiūrint atrodė, kad Samanta – tiesiog žmogus, kuris kalba su Teodoru telefonu ar kita susisiekimo priemone. Na, bet čia ,,neįmanomumo“ klausimas nė nekeliamas, nes ne esminis. Melancholiškas, iki sielos gelmių nuoširdus ir paprastas filmas, atmosfera sukurta tobulai, o dar ir muzikinis takelis kaip ir sudeda paskutinius taškus. Jau prieš kiek laiko skaičiau, kad jei būtų koks nors apdovanojimas tik už balsą, tai jį šiemet tikrai būtų gavusi Scarlett Johansson , jos balso skambesys ir atitinkamos intonacijos čia itin tiko. Joaquin Phoenix buvo šiokia tokia priežastis, dėl kurios filmą vis atidėliojau, bet, kaip neretai būna, be reikalo, nes jis čia buvo puikus. Jo vaidyba buvo įtikinanti, tuo labiau, kad čia nemažai jausmų ir išgyvenimų teko rodyti vien tik veido mimika, o ne žodžiais ar veiksmais.

Pažiūrėjau, kuriose kategorijose šis filmas nominuotas Oskarams (iš viso penkiems), tai, nors dar ir nemačiau daug nominuotų filmų, laikau kumščius, kad šis laimėtų bent jau apdovanojimą už geriausią scenarijų.

8/10

Ir, beje, šis filmas jau yra įkopęs į imdb Top250 ir šiuo metu yra 120-oje  vietoje.

Rež.: Spike Jonze, vaidina: Joaquin Phoenix, Amy Adams, Scarlett Johansson, Rooney Mara, Kristen Wiig, 2013 m., JAV, 126 min