357> Martha Marcy May Marlene

Debiutavusi vos 2011-aisiais jaunesnė dvynių Olsen sesutė Elizabeth, panašu, tuoj bus garsesnė (jei dar nėra) už savo seseris, ir bus garsi ne savo gyvenimo būdu, o veikla filmavimo aikštelėse. Ir, nors paskutiniu metu visi labiausiai diskutuoja apie Liberal Arts, nusprendžiau susipažinti su E. Olsen pažiūrėdama MMMM, tuo labiau, kad jau senokai norėjau jį pamatyti, o po kelių nuotaikingų serialų serijų kitokios nuotaikos filmas pasirodė pats tas.

Marta ištrūksta iš siaubingos sektos gniaužtų ir kamuojama siaubingų prisiminimų stengiasi po dvejų metų nesimatymo vėl suartėti su vyresne seserimi bei jos vyru ir gyventi toliau.

Bet kaip yra sunku gyventi toliau, kai atrodo, kad tave visuomet stebi, persekioja, kad iš už kampo gali išlįsti kuris nors tai sektai priklausęs narys, kuris vėl ją sugrąžins atgal arba nužudys- ir kuri geresnė blogybė iš dviejų, pati Marta tikriausiai negalėtų pasakyti. O ką jau kalbėti apie persekiojančius prisiminimus, siaubingus košmarus. Ne ką lengviau ir Liusei su Tedu, kurie nori merginai padėti, tačiau nesuvokia kaip, kadangi Marta neprasitaria nė žodeliu apie tai, ką jai teko pamatyti ar išgyventi, tik keistas elgesys rodo, kad jai reikalinga pagalba. Jos sesuo Liusė irgi išgyvena vidinę dramą- su vyru jie stengiasi susilaukti vaiko, bet vis nesėkmingai. Abiejų seserų neišsikalbėjimas, tik vaikščiojimas ant pirštų galiukų apie griaužiančias problemas iš vidaus taip ir neleidžia joms suartėti, abi jos lieka svetimos viena kitai..

Psichologiškai sunkus, slogus, niūrus, tačiau ir nepaprastai įtraukiantis ir įtemptas filmas. Toji pagrindinės veikėjos paranoja perėjo ir pas mane, taip ir galvojau, kad štai, dabar tai tikrai jau kažkas pasirodys ir įvyks.. Patiko man ir sprendimas kaitalioti veiksmo laiką ir rodyti tai praeitį, tai dabartį, vietomis abu laikai susilieja ir dar ne nuo pat pirmos akimirkos suvoki, kad visa tai vyksta jau kitame laike. Tai filmas, kurį žiūrint nebežinai, ko tikėtis toliau, nes kartu ir bijai, kad viskas tiesiog ims ir galutinai sugrius, tačiau ir žinai, kad per minutę vyravusi nuotaika tikrai neapsivers aukštyn kojom ir neišvysiu Martos besijuokiančios, džiugiai bendraujančios su Liuse ir Tedu. Įtampa, kurią jau minėjau pradžioje pastraipos, taip ir išlieka viso filmo metu, iki pat paskutinės minutės.. Ir svarbiausia tai, kad kai pamačiau, kad tai jau pabaiga, nepatikėjau, ypač kai įrašas būtent tuomet, kai iš vaizdų pereinama į titrus kiek sutrūkčiojo. Pamaniau, kad čia blogas įrašas ir susiradau kitą, tačiau, pasirodo, viskas gerai, taip ir turėjo baigtis. O pabaiga dviprasmiška ir neišbaigta, paliekama žiūrovui spręsti, kaip viskas baigėsi.. Na, aš šį kartą noriu būti kiek įmanoma optimistiškesnė..

Puiki Elizabeth Olsen vaidyba tikrai nemažai prisidėjo prie šio filmo kokybės ir įtikinamumo. Dargi labai nustebusi buvau, kai pamačiau Sarah Paulson, vaidinančią Liusę. Juk tik vakar baigiau American Horror Story antrą sezoną, kur ji atlieka vieną pagrindinių vaidmenų.

Beje, savo kuriama nuotaika, psichologiškai sunkiu siužetu man šis filmas primena We Need To Talk About Kevin, nors tematika labai skiriasi.

Tikrai rekomenduoju. 9/10

Rež.: Sean Durkin, vaidina: Elizabeth Olsen, Sarah Paulson, John Hawkes, Brady Corbet, Hugh Dancy, JAV, 2011 m., 102 min