Archyvas

Archive for the ‘Sean Penn’ Category

834> Dead Man Walking / Mirtininkas eina (1995)


deadRež.: Tim Robbins
Vaidina: Susan Sarandon, Sean Penn, Peter Sarsgaard, Jack Black
1995 m., JAV, Didžioji Britanija, 122 min
Žanras: kriminalinė drama
imdb nuoroda čia.

Vienuolė Helena gauna laišką iš mirtininkų kameroje sėdinčio Metju. Jis prašo jos pagalbos, o jei jos negali suteikti – tai bent jau susitikti tam, kad galėtų pasišnekėti. Taip prasideda pažintis su myriop nuteistu Metju, kuris kaltinamas sunkiais nusikaltimais.

Pradedant trumpai nuo vaidybos, tai nė nežinau, prie ko ir prisikabinti. Sean Penn ir Susan Sarandon atliko savo vaidmenis puikiai, todėl smagu, kad tai neliko pastebėta – tiek vienas, tiek kitas gavo nemažai nominacijų ir apdovanojimų už pasirodymą šiame filme. Visi lūžiai, keitimaisi buvo ryškūs, o rodomos emocijos – gyvos ir nuoširdžios.

Kalbant apie siužetą – norėjau kažko emocingesnio nei prieš tai matytos kino juostos – ir gavau su kaupu. Vos spėdavo nudžiūti ašaros, žiūriu, kad ir vėl ašaroju. Ir, rodos, protas suvokia, kad taip, jis to nusipelnė tokius nusikaltimus atlikęs, bet tuo pačiu ir gaila. Gaila jo sugadinto gyvenimo, gaila jo artimųjų, kurie niekuo dėti, bet turi mokėti nemažą kainą (nervais, apkalbomis, patyčiomis), gaila, žinoma, ir aukų artimųjų. O dar gailiau dėl santvarkos, kai gero advokato turėjimas yra svarbiau už padarytus nusikaltimus. Kaip vienoj vietoj sakė: jei Metju būtų kilęs iš pasiturinčios šeimos, jis būtų pasisamdęs advokatų, psichologų, dar kitokių specialistų, kurie būtų taip pateikę situaciją, kad nebūtų nė kalbos apie mirties bausmę ar sėdėjimą iki gyvos galvos. Buvo pikta, kad kitas, kuris realiai atliko tokio paties dydžio nusikaltimus, išsisuko nuo tokios lemties. Pikta, kad taip ir liko neišsiaiškinti visi nusikaltimų niuansai (t.y. kas ką darė).

Žiūrėjau ir galvojau, kaip turėjo būti sunku Helenai. Juk lygiai ir man pradžioje norėjosi palaikyti tik kurią nors vieną pusę ir atrodė, kad kaip galima palaikyti tą, kuris tokių baisybių padarė, bet galop, lygiai kaip ir Helena, nesistengianti palaikyti tik vieną pusę, taip ir aš suvokiau, kad nepavyks ir man apsistoti tik ties kažkuriais. Tai tragedija, paliečianti visą krūvą žmonių. Ir dar tas amžinas klausimas: ar žudydami žudiką nedarome tokio paties nusikaltimo?

Dar visai patiko, kai ne vienoje vietoje buvo kalbama apie tai, kas rašoma Biblijoje. Ir kaip akcentuojama, kad kiekvienas ją interpretuoja taip, kaip atrodo patogu. Čia panašiai kaip žiūrėdami filmą / skaitydami knygą / tiesiog kalbėdami su kitu atkreipiame dėmesį nebūtinai į tuos pačius aspektus kaip kitas žmogus, lygiai tas pats ir su Biblija.

Ir ar tikrai žudiko mirtis palengvina netekties naštą?

8/10

802> The Tree of Life / Gyvenimo medis (2011)


tree-of-life-movie-image-brad-pitt-jessica-chastain-03Rež.: Terrence Malick
Vaidina: Brad Pitt, Sean Penn, Jessica Chastain
2011 m., JAV, 139 min
Žanras: fantastinė drama
imdb nuoroda čia.

Turiu dėkoti greitai pasirodysiančiam Knight of Cups, kadangi jo trailer’į bežiūrėdama šone pamačiau ir paspaudžiau ant šio filmo anonso, nors niekuomet anksčiau manęs nebuvo ši kino juosta sudominusi. Bet pažiūrėjau ir supratau, kad reikia žiūrėti visą.

Pirmąjį pusvalandį žiūrėjau ir galvojau: kas čia vyksta? Galvojau, jei ir toliau taip bus, reikės jungti ir sakyti, kad visgi nesu tokia protinga, kad suprasčiau šį filmą. Daug neaiškių visatos, ląstelių ir dar visokių panašių vaizdų, o fone – klausimai, kreipiniai, kurie pateikiami su nemažomis pauzėmis. Gražu, galvojau žiūrėti, bet ne daugiau nei porą valandų. Bet po to atsirado aktoriai ir aiškesnis siužetas, tada jau buvo nesunku ir suvokti, apie ką ir kaip čia. Ir išjungti nė minties nebebuvo.

Norisi girti. Kinematografiją. Ji tokia nuostabi.  Kiekviena scena atidirbta kone iki tobulybės, itin deranti prie tematikos, rodos, kur besustabdytum, ten bus momentas, kuriame nesinori nieko keisti, nes ir taip viskas padaryta geriausiai kaip tik įmanoma. Smagu, kad tai antras iš eilės filmas, kuris kinematografiškai stiprus, nors visgi lyginant šis nugalėtų be didesnių pasvarstymų. Muzikinį takelį. Čia jį pastebėti itin lengva: vėlgi, nesinori kartoti tų pačių žodžių (reiktų gal kokio sinonimų žodynėlio), bet ir vėlgi, muzika nuostabi, idealiai tikusi visoms scenomis, itin įvairi, ,,neužsisėdima“ prie vieno kūrinio viso filmo metu, atspindi nuotaikas, padeda kurti atmosferą. Siužeto pateikimą. Lėtas, veiksmo – minimaliai, tik tiek, kiek reikia atskleisti šeimos santykiams, pagrindinio veikėjo augimui. Galima pridėti ir – filosofiškas. Pagr. veikėjas pasimetęs: toks buvo vaikystėje, toks yra ir dabar, po daugelio metų. Jis kelia svarbius klausimus, į kuriuos atsakymų jam niekas negali pateikti išskyrus jį patį. Nes universalaus atsakymo nėra. Klausimus kelia ne tik jis, bet ir jo motina, išgirstame ir tėvo pasvarstymus.

Apie siužetą norisi ir kiek labiau išsiplėsti. Atskleidžiami šeimos santykiai, kaip jie keitėsi, kol vaikai buvo vaikystės laikotarpyje (kažkaip sumalta, bet kitaip nesugalvojau kaip tą laikotarpį pavadinti). Ir kiek skaudulių išlenda, kiek skausmo, neteisybės, pykčio. O kaip visa tai matoma vaiko akimis? Ką jis galvoja savo mažoje galvelėje? Kiek supranta? Ir vietomis man atrodė viskas taip iki skausmo pažįstama, kai kurios mintys – tokios taiklios ir tuo pat metu tokios baisios. Šiek tiek ašarojau. Šiek tiek pykau. Pagrindinio personažo (Džeko) charakteris išplėtotas tikroviškai, vaikas liko vaiku: su vaikiškais pykčiais ir švelnumais, su ta paprasta logika. Gal kiek daugiau norėjosi pažvelgti į jį jau suaugusįjį, nes buvo mažoka. Apskritai, vaidyba tiek vaikų, tiek Brad Pitt, tiek Jessica Chastain (o jai dar ir suknelės kai ptiko! Tarsi iš tų laikų būtų nužengusi) pasirodė gerai, apie Sean Penn nelabai ką turiu pasakyti, nes per mažai jam buvo duota laiko.

O, ir vos nepamiršau paminėti gamtos. Ji turi magišką galią šio režisieriaus filmuose.

Aš nežinau, kiek šis mano atsiliepimas paveiks jus įsijungti šį filmą, jei to dar nepadarėte, tačiau ir rekomenduoti nedrįstu dėl jo specifiškumo, tikrai ne kiekvienam patiks. Iš tikrųjų pakanka į režisierių pažiūrėti: manęs nenuvylė nei The Thin Red Line, nei The New World, o The Tree of Life tapo trečiuoju, bet tikrai ne paskutiniu filmu.

Kol kas nemačiau, ar Knight of Cups rodys kine, tačiau jei rodys, būtinai nueisiu.

8/10

719> Into the Wild / Atgal į gamtą


intothewild2Rež.: Sean Penn
Vaidina: Emile Hirsch, Vince Vaughn, Jena Malone, Zach Galifianakis, Kristen Stewart
2008 m., JAV, 148 min
Žanras: nuotykių biografinė drama
imdb nuoroda čia.

Kristoferis po universiteto baigimo nusprendžia santaupas paaukoti labdarai, o pats tik su kuprine leistis į kelionę, kurios tikslas – Aliaska.

Jis turėjo viską: tėvus, kurie jam negailėjo pinigų, šviesią ateitį. Tačiau Kristoferiui visas materialus vartotojiškas pasaulis atrodė dirbtinas ir nė kiek neviliojo. Taigi, jis iškeliavo į gamtą – ten, kur viskas tikra ir natūralu. Per daugiau nei pora valandų galime stebėti kartu su personažu nuostabią gamtą, nepaliestą žmogaus. Tas grožis tiesiog stulbina ir neleidžia atitraukti akių, įsivaizduoju, kaip būtų buvę puiku visą tai stebėti kino teatre didžiuliame ekrane. Gražu žiūrėti ne tik į gamtą, bet ir į pakeliui sutinkamus žmones ir santykius, kurie kuriami tarp jų ir Kristoferio. Vieni – vaikino bendraminčiai, patys gyvenantys kelyje, kiti – nelabai suprantantys viso to tikslo. Bet dauguma jų – geri, palaikantys, padedantys. Man, kaip truputį pesimistei (nors vadinu save realiste), gal kiek per daug geri visi pasirodė (jei neklystu ,gal tik 1 sykį susitikimas su žmogumi buvo nemalonus), bet iš kitos pusės, kažkaip ties tuo nesinori kabinėtis. Tebūnie taip, kaip rodė.

Be gamtos vaizdų ir rodomų nuoširdžių santykių, dar žavi pati idėja. Pažiūrėjusi pagalvojau, kiek žmonių, kurie šį filmą iki dabar vadina vienu iš geriausių matytų, ko nors pasimokė, ar ką nors jis paskatino pažvelgti į gyvenimą kiek kitaip? Bet ne laikinai (t.y. kad pagalvoja: ,,ir man taip reiktų daryti“, o po kelių dienų jau užmiršta ir kuria nereikšmingus pasiteisinimus, kodėl taip nedaro). Nekalbu apie tai, kad visiems dabar reikia eiti į gamtą, ne. Juk ir be to buvo išsakyta puikių minčių ir pastebėjimų, kuriuos galima bandyti įgyvendinti kasdieniame gyvenime. Nors į gamtą išlėkti taip pat rekomenduotina bent trumpam laikui.

Tai, kad šį filmą režisavo Sean Penn, pamačiau tik po filmo nuėjusi į imdb, ir nustebau, nes kažkaip nebuvau užfiksavusi, kad jis ir režisierius, ne tik aktorius. Kalbant apie aktorių komandą, norėtųsi išskirti net ne pagrindinį aktorių (Emile Hirsch vaidyba man patiko), o antraeilį – Vince Vaughn – kurio stengiuosi privengti, nes jis man siejasi su nejuokingomis komedijomis, bet čia jis žiūrėjosi gerai. Na, ir siūlau neišsigąsti aktorių sąraše esančios Kristen Stewart. Ją išsižiojusią pamatyti galima ir šiame filme, bet jos vaidmuo pernelyg trumpas, kad sugadintų įspūdį. Ir jai ,,šešiolikines“ vis dar tinka vaidinti.

Kino juostos pabaiga patiko (šiaip jau kitokios norėjau, bet ką padarysi) ir būčiau nemenkai supykusi, jei paskutinę minutę koks nors pasikeitimas ,,iš oro“ būtų įvykęs.

Iš to, kas nepatiko, buvo vos keletas aspektų. Pirmiausia, buvo matyt pernelyg dideli lūkesčiai, nes nepaveikė manęs šis filmas tiek emocionaliai, kiek norėjosi (o man, kaip visiškai mėgėjai, emocijų sužadinimas filmo metu ir jam pasibaigus yra gan svarbus). Antra, visgi tos 2,5h man prailgo, kad ir kaip viskas ekrane gražiai beatrodytų ir beskambėtų. 7/10

488> Sweet and Lowdown / Švelnus ir šiurkštus

rugpjūčio 18, 2013 Parašykite komentarą

Sweet and LowdownWoody Allen kurtas filmas pasakoja apie realybėje neegzistuojantį gitaristą Emetą Rėjų bei jo gyvenimą.

Emetą įkūnijo garsusis Sean Penn- šis vaidmuo jam atnešė antrąją Oskaro nominaciją už geriausią vaidybą pagrindinėje rolėje. Emetas- sudėtingas veikėjas, kadangi jis ne tik kone genijus ir sugebantis valdyti gitarą taip, kaip niekas kitas išskyrus jo ikoną Džango Reinhardtą, kurį pamatęs jis vis nualpsta, bet ir nepataisomas alkoholikas ir dėl šio savo pomėgio dažnai pavėluojantis ar net apskritai nepasirodantis scenoje.

Skelbiama, kad tai šmaikštus ir labai juokingas filmas, o manydama, kad toks jis ir man pasirodys, kadangi W. Allenas tai moka, galvojau, kad pagaliau jis pabudins mane iš apatiškos viskam nuotaikos. Deja, nė sykio taip ir nešyptelėjau. Filme mačiau tik snūduriuojančią melancholiją, kuri taip ir nepaliko iki paskutinės minutės. Siužetas- niekuo neypatingas, tačiau, kaip ir visada, bendrą vaizdą labai pagerina keistuoliai personažai: kalbu ne tik apie Emetą, bet ir nebylę merginą. Dešimt balų rašau už muzikinį takelį: gitaros galėčiau klausyti ir klausyti, o čia ji skambėjo ne kartą. Taip pat, kaip visuomet, patiko laikmetis, kostiumai ir dar tai, kad filme buvo intarpai, kuriuose keli asmenys (tarp jų- ir Woody Allen) šnekėjo apie Emetą taip, lyg kas juos kalbintų už kameros. Tad atrodė, lyg būtų koks dokumentinis filmas ir pripažinsiu, pabaigusi žiūrėti iš tiesų skubėjau patikrinti, ar tai nėra biografinė drama.

Neblogas, bet W. Allen yra sukūręs ir geresnių.

6/10

Rež.: Woody Allen, vaidina: Woody Allen, Sean Penn, Denis O’Hare, Samantha Morton, Uma Thurman, 1999 m., JAV, 95 min

313> The Thin Red Line / Plona raudona linija


II pasaulinis karas Ramiojo vandenyno salose. Grupei kareivių duota užduotis – užimti vienoje salelėje aukštumą. Jauni kareiviai įnirtingai kaunasi su japonais.

Beveik trys valandos, kurias žiūrovas praleidžia stebėdamas karo lauką. Ką galvoja tie, kurie ne stebi karo įvykius iš šalies, o dalyvauja jame? Režisierius atsigręžia į karius ir mėgina parodyti, kokia kova vyksta ne tik lauke, bet ir jų viduje, kokios mintys juos užplūsta laukiant priešų atakos, slapstantis, bėgant ar puolant. Ne, jie tikrai nebegalvoja, kokie didvyriai bus, jei pavyks išeiti iš karo gyviems,  kaip jie kovoja už savo šalį, visos jų mintys sukasi apie save: kaip išlikti gyviems ir kiek įmanoma mažiau sužeistiems, kaip nežūti ir turėti galimybę grįžti į savo namus pas savo žmonas, vaikus. Tai pat jie kovoja ir už savo draugus, kurie yra lygiai tokioje pat padėtyje kaip jie patys: čia pat stovintys, sėdintys ar gulintys su šautuvu prie šono.

Filmas pakankamai ramus ir vietomis net per daug monotoniškas, tad buvo momentų, kai tapdavo nuobodu. Tačiau tas ramumas labai čia tiko: veikėjų (o jų čia nemažai) mintys išsakomos be didelių emocijų, o tai tik dar labiau sustiprina įspūdį, kokie kariai turi būti stiprūs, kad neparodytų jokių savo išgyvenimų. Ir palūžti jie sau leidžia tik tada, kai mato, jog mirtis- arti. Puiki aktorių komanda (Sean Penn, Adrien Brody, Jim Caviezel, John C. Reilly, Woody Harrelson ir kt.) pasidarbavo tikrai iš peties. Dar norėčiau atkreipti ir į tai, kad filmas vaizdingas, daugelis scenų atrodo labai tapybiškos ir atidirbtos iki mažiausių detalių, nors, turiu įspėti, netrūksta jame ir žiauresnių, atviresnių scenų (pvz.: įv. žaizdos), bet juk čia karas, taigi, ir neturi būti nieko gražaus: taip ir yra. Visa, kas gražiausia, yra prisiminimuose. O nuostabus muzikinis takelis tiesiog viską galutinai apipavidalina.

Taigi, neskaitant to, kad vietomis buvo pasidarę nuobodoka ir trukmė, mano nuomone, yra per ilga, kaip ir neturiu daugiau prie ko prisikabinti. Tai toks filmas, kuris, jei ne visas, tai bent jau jo fragmentai, dar ilgai neišeis iš galvos.

Rašau stiprų 7/10

Nominuotas 7-iems Oskarams.

Rež.: Terrence Malick, vaidina: Jim Caviezel, Sean Penn, Adrien Brody, John C. Reilly, Woody Harrelson, John Cusack, Jared Leto, John Travolta, George Clooney, 1998 m., JAV, 170 min

 

195> 21 Grams / 21 gramas


Tai filmas apie tris visiškai nepažįstamus žmones: Paulą, kuriam būtina širdies transplantacijos operacija, buvusį nusikaltėlį Džeką, kuris išėjęs į laisvę pasirenka Dievo žodžiu grįstą gyvenimą, ir Kristiną- sėkmingai ištekėjusią už rūpestingo vyro ir auginančią dvi gražias dukreles. Šiuos žmones atsitiktinai sujungia autoavarija.

Tačiau filmas kiek sudėtingesnis nei gali pasirodyti. Mat režisierius padaro įdomų kūrybinį sprendimą: filmas sudėliotas iš skirtingų epizodų, kurie nėra nuoseklūs, kadangi veiksmas peršoka į priekį arba grįžta atgal. Todėl iš pradžių protas truputį susijaukia, nes bandai suvokti, kas ten vyksta, ypač, kai aš nė nežinojau, apie ką šis filmas. Skaičiau komentarą, kad kažkuris žiūrovas tik pabaigoje viską suprato, tačiau nelabai suvokiu, kodėl taip vėlai. Taip, visi galai suvedami pačioje pabaigoje, bet užtenka vos pirmojo pusvalandžio, kad viską sudėliotum į savas vietas. Ir toks rodymas man patiko.

Kiekvienas veikėjas išgyvena savo asmeninę dramą. Griūva buvę įsitikinimai, nelieka noro gyventi, grįžtama į pradinį gyvenimą, koks buvo dar tada, prieš laimingąjį etapą. O ir kokia toji gyvenimo kaina? Kam turi dėkoti, kad dar tęsi gyvenimą? Ar dar norėsis toliau tęsti šią būtį, kai viskas tiesiog slysta iš rankų?..

Aktoriai puikūs. Jau matau, kad Sean Penn ekrane stebėsiu dar ne kartą, nes filmai su juo- išties geri. Kiti du pagrindiniai aktoriai, kurie man irgi patinka, buvo nominuoti Oskarams už vaidybą šiame filme. Tai- Naomi Watts ir Benicio Del Toro.

Geras filmas su puikiai perteiktomis emocijomis. O filmo struktūra prisideda prie to, kad tiesiog nesinori atitraukti akių. Rekomenduoju.

9/10

Rež.: Alejandro González Iñárritu, vaidina: Sean Penn, Benicio Del Toro, Naomi Watts, Melissa Leo, 2003 m., JAV, 124 min

184> Mystic River / Mistinė upė


Nelemtas susitikimas su apsimetėliais policininkais ilgam laikui išskiria tris vaikystės draugus Džimą, Šoną ir Deivą. Daugiau niekuomet negrįš tie gražūs laikai, kai berniukai bėgiojo kieme paskui kamuolį ir savo vardus įamžindavo ant asfalto. Jie užaugo atskirai, beveik nebendravo tarpusavyje ir pasirinko skirtingus gyvenimo kelius. Nenorėdami prisiminti to, kas nutiko tą nelemtą dieną, buvę draugai stengiasi vengti vienas kito. Tačiau juos netikėtai suvienija žiaurus nusikaltimas.

Hm. Na, turint omenyje, kad imdb jis įvertintas 8, yra 235 vietoje imdb Top 250, na, ir du Oskarus (dar keturiems nominuotas), tikėjausi kažkokio ,,vau“. Toks jausmas buvo pabaigoje, bet tai tik apibūdino vieną įvykį ir jo pasekmes. Lig tol viskas ėjosi kaip kokiame detektyve, kai ieškomas žudikas, plius, nemažai dramos elementų, nes tėvas, nepasitikintis policija, pats irgi ieško dukros žudiko. Be abejo, dar viena vystoma siužetinė linija sukasi apie tris vaikystės draugus.. Bet man trūko joje kažko.. Galbūt daugiau jausmų parodymo.. O galbūt tas šaltumas ir buvo parodymas, kad jie daugiau nebebus tokiais draugais, kokiais buvo vaikystėje?.. Bet tai manęs neįtikino..Ir vietomis man jis nuobodokas pasirodė..

Tačiau situacija yra baisi. Ir niūri. Būtent nuotaika išlaikyta viso filmo metu buvo puiki. Yra momentų, kai tiesiog negali nesusimąstyti, kas būtų, jeigu būtų. Ir toji pabaiga.. Norėjosi tiesiog rėkti: ką tu darai? Ir ne vieną kartą, ne vienam asmeniui…Na, ir žinoma, aktoriai puikūs: Sean Penn (beje, jis už šį vaidmenį gavo Oskarą) ir Kevin Bacon.

Šiaip jau rekomenduoju. O gal patiks!

7/10

Rež.: Clint Eastwood, vaidina:Laura Linney,  Kevin Bacon, Tim Robbins, Sean Penn, Connor Paolo, Emmy Rossum, 2003 m., JAV, Australija, 136 min.