1069-1071> Bridget Jones’s Diary (2001), Bridget Jones: The Edge of Reason (2004), Bridget Jones’s Baby (2016)

Apie pirmąją dalį Bridžitos Džouns dienoraštis bei antrąją – Ties proto riba, esu jau rašiusi, tad šiemet juos žiūrėjau jau antrąsyk. Trečiasis – Bridžitos Džouns kūdikis, buvo nematytas ir tapo priežastimi vėl peržiūrėti du pirmuosius.

Man pirmoji knyga – ta, kurią skaityčiau vėl ir vėl, nors šiaip mano skaitiniuose romantinių komedijų pasitaiko vos viena kita. Bet čia ir visa problema, nes Bridžita Džouns visiems pristatoma kaip smagi komedija, filme irgi koncentruojamasi į romantines arba kuriozines situacijas, bet ten yra kur kas visko daugiau ir rimčiau. Daug pažįstamo. Ir viskas pateikiama su saviironija, kuri kelia šypseną, o kai kada ir graudulį. Todėl nenuostabu, kad ši istorija nepasimetė tarp krūvos panašių knygų.

Pirmasis filmas irgi vienas tų, kuriuos įsijungusi darsyk peržiūrėčiau iki galo (arba nebūtinai iki galo, bet dar nesu išsirinkusi galutinės scenos, ties kuria išjungčiau). Smagus žiūrint net ir antrą kartą, personažai savi, favoritai aiškūs, juokinga ir nesinori užsidengti akių dėl svetimos gėdos jausmo, kaip paskutiniu metu man būna su komedijomis.. Tad rašau 8/10

The Edge of Reason (Ties proto riba) pasirodė prasčiausias iš visų trijų. Nors veikėjai vis dar žavi, bet kai kurios siužetinės linijos – itin keistos ir abejotinos. O gaila. 5/10

Labiausiai smalsu buvo dėl dar nematytos dalies. Buvo įdomu, kokiu būdu vietoj Hugh Grant viršelyje atsirado Patrick Dempsey, intrigavo, kaip čia viskas atrodys prabėgus šitiek metų nuo antrojo filmo. Ir ar iš viso dar yra ką parodyti, pasakyti, ar nebus nueita į šoną su lėkštais bajeriais? Na, ir likau patenkinta. Bridžita neprarado savo šarmo, nors bėgant metams įgijo kur kas daugiau pasitikėjimo savimi. Vyrai dėl jos vis dar kovoja ir sugeba savo geriausias puses parodyti, nesvarbu, kiek ten galima būtų ,,nurašyti“ ant to, kad neįtikinamos situacijos. Čia juk Bridžita. 7/10

imdb: pirmas, antras, trečias.

Anonsas – tik trečiojo.

300> Bridget Jones’s Diary / Bridžitos Džouns dienoraštis

Kaip man sunku būna, kai nežinau kokio filmo noriu (t.y. žinau tik kokio tipo norėčiau), tada konkretų filmą išsirinkti tikrai sudėtinga.. Kaip renkuosi? Jei į galvą niekas neateina, tai peržiūriu, ką turiu atsisiuntusi (šiaip jau nedažnai aš tai darau), tada peržiūriu filmai.in prisižymėtus filmus (blogiausia, kai peržiūrėjusi visus 43 puslapius taip ir neužsinoriu nė vieno), o galop einu į imdb ir naršau, žiūriu rekomendacijas ir pan.. Bet sunkiausia išsirinkti gražią romantinę komediją. Rodos, ko jau ko, bet dramų ir siaubo filmų pasirinkimas iš norimų tikrai nemažas, o štai su romantinėmis būna daug sunkiau.. O ką daryt, kai būtent tokio užsinoriu? Nes mokslai taip išsunkia, kad nesinori susigrūzinusiai sėdėti ir žiūrint filmą. Tad šiandien man po sunkių paieškų pavyko atkapstyti, kad nesu dar mačiusi garsiojo Bridžitos Džouns dienoraščio. Tai ką, reikia pabandyti pažiūrėti..

Bridžita- perkopusi trisdešimt moteris, turinti pastovų darbą, butą, bet neturinti širdies draugo. O visi aplinkui tik ir šneka, kad jai jį reikia susirasti, nes taip ir liks senmergė. Tačiau Bridžita nėra ta, paskui kurią bėgiotų tuntai vyrų: ji apkūnoka, daug rūkanti ir mėgstanti išgerti, o kur dar jos pomėgis šnekėti daug ir nežinia apie ką (taigi, nusišnekėti ji sugeba labai greitai)… Na, ir vieną dieną jai nusišypso sėkmė: bosas atkreipia į ją dėmesį.

Tikrai puiki komedija. Bent jau aš tai juokiausi ne kartą ir ne du, galvojau jau, kad koks kaimynas (pas mus sienos labai plonos) ateis ir klaus, kas čia vyksta, kad juokas sklinda kone ištisai. Bridžita tikrai juokinga ir tokia, prie kurios šalia stovėti realiame gyvenime dažnai būtų nesmagu. Kita vertus, o kuris iš mūsų idealus?.. Na, bet nesiplėsiu pasamprotavimais savo ne į temą..

Atskleisiu paslaptį (nors anokia čia paslaptis), kad filmo centre atsiras du vyrai. Hugh Grant niekada tarp mėgstamų nebuvo pakliuvęs (jis man neutralus, nieko nei gero, nei blogo negalėčiau pasakyti), ko negalėčiau pasakyti apie Colin Firth. Dievinu jo britišką akcentą, o ir pats man labai patinka. Tik gaila, kad kažkaip su juo filmus žiūriu tikrai retai. Vien dėl jo šį filmą antrą kartą pažiūrėčiau. Nors ir šiaip manau, kad užsinorėjus komedijos, būtų galima jį dar kartą įsijungti, nes tikrai kaip komedija tai man paliko gerą įspūdį. Šiaip, aišku, ganėtinai nuspėjamas, bet man patiko. Renee Zelveger irgi fainai čia suvaidino (ką jau kalbėti apie jos pastangas priaugti svorio prieš filmavimą ir svorio numetimą po jo..).

7/10

Rež.: Sharon Maguire, vaidina: Renée Zellweger, Colin Firth, Hugh Grant, Gemma Jones, Jim Broadbent, 2001 m., Didžioji Britanija, Airija, Prancūzija, 97 min