1112> Marie Antoinette / Marija Antuanetė (2006)

Vėl persivalgiau superherojų, tad ėmiau ieškoti visai kitokio žanro filmų. Kostiumines dramas kadaise labai mėgau, bet įsijungus Marie Antoinette buvo labai keista, atpratau nuo visų suknelių, įspūdingų šukuosenų ir visokiausių netipiškų šiems laikams manierų. O šiame filme nemažai ir ironijos, skirtos būtent visoms absurdiškoms manieroms ir tradicijoms, tad yra ne tik dramos, bet ir išties prajuokinančios komedijos elementų.

Problema ta, kad įsijungdama tokį filmą jau žinau, kuo viskas baigsis. Tad norėk nenorėjęs, bet nieks nepasikeis, nes istorijos faktai, vargu, ar bus pakeisti (aišku, pasitaiko išimčių). Kažkodėl galvoje buvau susikūrusi kiek kitokį vaizdą, tad net pati nustebau, kaip greitai pajutau simpatiją pagrindinei veikėjai, net ir ašara byrėjo kelissyk. Vizualiai filmas atrodė irgi gražiai, tik kiek pamenu (nes žiūrėjau maždaug prieš mėnesį), man kažkuo muzika nelipo.

Jei būtų proga, su malonumu ir antrąsyk pažiūrėčiau.

7/10

imdb

500> Lost in Translation / Pasiklyde vertime

Paskutiniu metu prieš miegą žiūriu romantinius filmus, kad po to geri sapnai būtų. Vakar vakare išsirinkau Lost in Translation ir visiškai nepasigailėjau. Anksčiau buvau mačiusi Sofios Coppolos ,,The Virgin Suicides“ (1999) ir galiu pasakyti, kad galima įžvelgti panašų braižą: ta pati nuotaika, lėtas veiksmas ir dar kurį laiką po peržiūros išlikusi niūruma viduje.

Tokijuje susitinka du nuobodžiaujantys ir dabartiniu gyvenimu nusivylę žmonės. Bobas Haris- kadaise populiarus amerikietiškų filmų aktorius, o dabar į Tokijų atvykęs nusifilmuoti reklamoje, pavargęs nuo ilgamečio santuokinio gyvenimo, kuriame nebelikę šiltų jausmų. Šarlotė- fotografo žmona, atlydėjusi vyrą čia dirbti, o pati dar nenusprendusi, ką nori veikti gyvenimą. Per darbus vyras jos nemato ir nė nesistengia jai suteikti nors kiek dėmesio.

Gaila, kad nepasidalinau įspūdžiais iš karto po peržiūros, tuomet ryškiausiai matytųsi užplūdusios emocijos. Dabar viską atkurti kur kas sunkiau, tačiau pamėginsiu pabrėžti tai, kas man labiausiai patiko šiame filme. Taip, tai gera ir verta žiūrėjimo kino juosta, tokia, apie kurią kalbant nė neateina į galvą mintis šnekėti apie minusus, kuriuos paprasčiausiai sunku būtų atrasti. Todėl ir kalbėti galiu tik apie pliusus. Taigi, pirmiausia- atmosfera. Vienišumas, slogi abiejų veikėjų, nusivylusių dabartiniu gyvenimu, nuotaika sukurta įtaigiai ir jaučiama nuo pat pradžių iki pabaigos. Tiesa, vietomis išlenda ir saulės spindulys- veikėjų veiduose trumpam pasimato šypsena ir akimirkai jie pagaliau pasijaučia iš tikrųjų gyvenantys. Personažai- be galo tikroviški, vaidyba- puiki, situacijos ir dialogai verti dėmesio. Nieko, rodos, pernelyg ir nevyksta, tačiau šiam filmui lėtumas visai netrukdo, tai kaip tik skatina norą mėgautis kiekviena minute ir visiškai nesinori sulaukti pabaigos. Rodos, tokie skirtingi žmonės, tačiau suradę tame svetimame mieste vienas kitą ir praleidę nemigos naktis besišnekėdami ar leisdami laiką kartu. Bobas – vidutinio amžiaus vyriškis, anaiptol nebe išvaizdus, geriausius laikus palikęs praeityje ir dabar besifilmuojantis viskio reklamai… Tačiau, paradoksalu- net ir joje kūrėjams nereikia tikrojo Bobo, jie reikalauja, kad vyras savo maniera pavaizduotų vieną ar kitą tuo metu populiarų aktorių. Žmona nerodo didelio noro šnekėtis ir kiekvienąsyk dar pažeria įvairiausių priekaištų. Tuo tarpu Šarlotė – jauna, vos porą metų ištekėjusi moteris, kuriai vedybos jau nebekelia džiaugsmo, negana to, kad vyras į ją nebekreipia dėmesio, tai ir jo draugų kompanijoje moteris nesijaučia gerai: banalūs pokalbiai apie grožį, svorį ar pan. jos visai nedomina. Vienas šypsnis po kito ir taip užsimezga Bobo ir Šarlotės santykiai.

Čia nebus nuobodžios meilės istorijos, nieko šabloniško ar banalybių kaip daugelyje filmų, viskas natūralu ir tikroviška, jokių skubių ir neplanuotų gyvenimą radikaliai pakeisiančių veiksmų, jokio impulsyvumo, tik du vieniši žmonės atradę vienas kitą.

Labai patiko ir buvo liūdna matant ekrane bėgančius pabaigos titrus.

Mėgstantiems lėtą, liūdną kiną arba tiesiog geras dramas.

8/10

Rež.: Sofia Coppola, vaidina: Bill Murray, Scarlett Johansson, 2003 m., JAV, Japonija, 101 min

107> The Virgin Suicides / Jaunosios savižudės

Prieš keletą dienų atsisiunčiau šį filmą (šiaip jau siunčiuosi retai, tik tuomet, kai nerandu filmo online) ir šiandien, vos atradusi tam laiko, jį peržiūrėjau.

Filme pasakojama apie penkias seseris Lisbon. Jau pačioje pradžioje pasaulį palieka pirmoji- Sesilija. Įtampa kasdien tarp merginų, jų tėvų ir aplinkinio pasaulio didėja, o jų gyvenimas tampa kone manija kaimynams.

Filmas niūrus, tačiau yra ir linksmų vietų, bet net ir jas žiūrėjau be jokios šypsenos, nes viskas priminė daugiau tragediją… Kadangi knygą jau esu perskaičiusi (ir labai rekomenduoju visiems ją), tai kaip ir žinojau, ko tikėtis iš filmo. Kaip knygos ekranizacija, filmas tikrai gan neblogas, nors visgi, mano nuomone, knygoje viskas perteikta daug geriau (nors skaičiau komentarų, kad kai kuriems atrodo atvirkščiai). Situacija liūdna, ypač paskutinės scenos sustiprino šį įspūdį (kalbu apie baseiną ir vyriškio žodžius). Gaila man jų, o motinos nepateisinsiu niekaip: nejaugi ji nematė, kas vyksta?..

Tiesa, šiame filme vaidina šiokį tokį vaidmenį ir Hayden Christensen. Svarbiausia tai, kad filme jo ieškojau, bet niekaip neatpažinau, kuris iš visų rodomų vaikinukų buvo jis. 😀 Tik google pagalba sužinojau, kuris yra jis. Na, pasikeitė per šitiek metų.. 😀

Rašau 7/10. (jei nebūčiau skaičiusi knygos, tikriausiai duočiau daugiau).

Rež.: Sofia Coppola, vaidina: Kristen Dunst, Josh Hartnett, Danny DeVito, Jonathan Tucker, Hayden Christensen, A.J. Cook, Hanna Hall, Leslie Hayman, Chelse Swain, 1999 m., JAV, anglų k., 97 min.