Archyvas

Archive for the ‘Stanley Kubrick’ Category

1021> Eyes Wide Shut / Plačiai užmerktos akys (1999)

rugsėjo 14, 2019 Komentarų: 1

Tikriausiai kol kas šių metų favoritas. Aišku, šiemet apskritai skurdus mano žiūrėtų filmų sąrašas, bet viliuosi, kad dar bus noro vieną kitą kino juostą, primenančią, kodėl kadaise begalę laiko prie filmų praleisdavau, peržiūrėti.

Paskutinis S. Kubrick filmas, išleistas jau po jo mirties. Vieni sako, kad režisierius užbaigė jį prieš mirtį, kiti teigia, kad nepavyko jam to padaryti, todėl filmas baigėsi ne taip, kaip S. Kubrick būtų norėjęs. Bet turim tai, ką turim. Viljamas – visų pažįstamas gydytojas, gyvenantis ramų gyvenimą su mylima žmona Alisa ir septynmete dukra. Po to kai vieną vakarą žmona išsako savo turėtas fantazijas apie kadaise matytą vyrą, Viljamas išeina į naktį, kuri jam taps nepamirštama.

Kiek mėgstu N. Kidman, tiek nemėgstu T. Cruise. Bet šįsyk neleidau jokioms neigiamoms mintims įsiterpti ir vos pagalvojusi, kad šiandien noriu pažiūrėti būtent šį filmą, neatidėliodama susiradau ir peržiūrėjau. Žinojau, kad jame bus atvirų sekso scenų, tiesą pasakius, net ir galvojau, kad tai bus kažkas panašaus į romantinį – erotinį filmą. Na, ir kadangi S. Kubrick režisuoja, tai ir dar kažkas mandresnio ir išskiriančio šią kino juostą iš kitų tam pačiam žanrui priklausančių. Greitai supratau, kad klydau, nes čia – ir drama, ir mistinis trileris. Viso filmo metu jaučiau įtampą: tarp veikėjų, dėl siužetinių posūkių. Senokai tokio ilgio filmą žiūrėjau (apie 2,5h) ir galvojau, ar neprailgs, bet nė trupučio, laikas prabėgo nepastebimai. Ir vis toji nepaleidžianti įtampa, kuri neleido atitraukti akių. Muzikinis takelis tobulai pritaikytas, scenų vizualinis gražumas neginčytinas, lygiai kaip ir N. Kidman bei T. Cruise duetas. Tiesa, karts nuo karto antipatija pastarajam išlįsdavo, ypač kai pabaigoje jis flirtavo su tąja mergina, atgrasus man jis pasirodė labiau. Dar nagrinėjama mano gan mėgstama tema apie mintis ir veiksmus, jų ,,svorį“.

Balų šiek tiek nuėmiau, nes visgi žiūrint šiek tiek kirbėjo klausimas, ar ne per daug sureikšmintas ,,didysis“ įvykis, be to kai kur išbaigtumo pritrūko. Bet šiaip patiko, netgi labai.

8/10

 

741> Lolita / Lolita


lolitaRež.: Stanley Kubrick
Vaidina: James Mason, Shelley Winters, Sue Lyon
1962 m., JAV, Didžioji Britanija, 152 min
Žanras: romantinė drama
imdb nuoroda čia.

Tai pirmoji V. Nabokovo romano ,,Lolita“ ekranizacija. Vėlesnė pasirodė 1997-aisiais, ji irgi buvo mano planuose, bet galop nusprendžiau, kad man jau visiškai per akis šios istorijos.

Siužetas sukasi apie profesorių Humbertą Humbertą, kuris susižavi našlės Šarlotės Heiz keturiolikamete dukra Dolores (dar kitaip vadinama Lolita).

Iš karto prisipažįstu, kad knygą skaičiau prieš keletą metų ir jos siužetas nepatiko (nors rašymo stilius paliko gerą įspūdį). Tačiau ekranizacijas norėjau pamatyti, kadangi pasitaiko, kad ir rečiau, kai filmas pranoksta knygą. O čia dar ir S. Kubrick, kurio talentu jau nesyk esu įsitikinusi. Bet šį kartą supratau, kad visgi ši istorija yra tiesiog ,,ne mano“. Pradžioje dar buvo lyg ir įdomu, bet vėliau kiekviena minutė ėjo baisiai lėtai. O juk pats filmas netrumpas – pustrečios valandos. Dėl to ir numečiau vienąsyk, o galop po kiek laiko dar per du kartus ir įveikiau. Visgi, nuomonės taip ir nebepakeičiau.

Tačiau pastatymas nėra blogas, mano akimis, yra daug gerų dalykų. Lolitą vaidinanti aktorė pasirodė puikiai tinkama šiam vaidmeniui. Tipiška anų laikų gražuolė šviesiaplaukė (nors knygoje ji kiek kitaip pavaizduota), įtaigiai vaidinusi iš pažiūros naivią ir mielą, bet tuo pačiu ir gerai apsvarstančią kiekvieną savo žingsnį, nevengiančią flirtuoti ir žaisti su Humbertu. Humbertą vaidinęs aktorius taip pat tiko, jei darsyk skaityčiau knygą, manau, nesunkiai iš atminties jo išvaizdą susiečiau su personažu, apie kurį skaitau. Personažai ganėtinai spalvingi, įsimintiniausias – Lolitos mamos. Subtilumas, estetika – to netrūksta kino juostai. Apie tai, kiek toli pažengę personažų santykiai, kiekvienas žiūrovas suprasti gali tik pasitelkęs vaizduotę beklausant tam tikrų dialoguose esančių užuominų. Jokio vulgarumo čia ir su žiburiu nerasite.

Aišku, jei lygintume su romanu, yra ne vienas skirtumas, o man pačiai labiausiai trūko Humberto ryšio su nimfetėmis, jo santykių su moterimis praeityje, kas leistų kiek giliau pažinti personažą.

6/10

708> Full Metal Jacket / Metalinis apvalkalas


6a00d83451c83e69e200e553bcd6c28833-800wiRež.: Stanley Kubrick
Vaidina: Matthew Modine, R. Lee Ermey,
1987 m., JAV, Didžioji Britanija, 116 min
Žanras: karinė drama
imdb nuoroda čia.

Toliau pažintį tęsiu su S. Kubrick kino juostomis. Šį kartą tai karinė drama, rodanti visą kelią: nuo pat pirmųjų dienų mokymuose iki susidūrimo su karu akis į akį mūšio lauke.

Pirmoji filmo pusė man paliko didžiulį įspūdį. Taigi, būtent toji pusė, kurioje rodomi mokymai. Prisipažinsiu, pradžioje ėmė erzulys dėl artilerijos seržanto Hartman’o nuolatinio šaukimo. Galvojau, kada gi jis užsičiaups ir ar iš viso per visas porą valandų turėsiu kada nuo jo balso atsikvėpti. Bet juk tas rėkimas prisideda prie įtaigumo, kad pats žiūrovas jaustųsi, lyg rėktų ant jo, o ne tik pasyviai stebėtų, kaip rėkiama ant kito. O jau po kokių 10 min pripratau prie to amžino rėkimo ir beliko tik su susidomėjimu žiūrėti. Psichologinio žiaurumo čia apstu, sąlygos sudėtingos, o ir ne visiems vienodai sekasi, tad, aišku, tiems, kurie kuo nors iš kitų išsiskiria, tenka daugiau dėmesio, kuris nei norimas, nei malonus. Pirmoji dalis turi ir įspūdingą kulminaciją, kuri įstrigs į atmintį ilgam ir tikriausiai vien kur nors pamačius šio filmo pavadinimą, mintyse atsiras būtent tos kulminacijos, o ypač vieno veikėjo akių vaizdas. Ši filmo pusė išties stipri emociškai, prikausto prie ekrano ir kiekvieną minutę galvojau, tai kaip čia viskas užsibaigs.

Tačiau tuomet viskas persikelia į karo lauką. Ir čia pajaučiau nieko. Jei pirmoji pusė filmo buvo puiki, tai šioji nebent verta vienintelio apibūdinimo – nuobodi. Šiaip jau, pagrindinis veikėjas pasako ne vieną įdomią mintį, o ir netrūksta tipiniams kariniams filmams būdingų vaizdų: apsišaudymų, žūčių ir pan., bet visgi man tai buvo taip nykiai ir neįdomiai pavaizduota, kad tik galėjau pasvajoti, jog viskas užsibaigs tokia pat galinga kulminacija, kokia buvo pirmoje filmo pusėje.

Taigi, įtaigumas, įtampa, nuolatinis susierzinimas (pradžioje – neigiama prasme, vėliau – teigiama, nes nemanau, kad galima kažkokį šviesų jausmą pajust tokį filmą žiūrint) pirmoje filmo dalyje yra visiška priešprieša nuobodžiai antrajai daliai, kurios metu vis dirsčiojau į likusį laiką. Bet tikiu, kad kitam ir abi dalys patiks. O aš rašau 7/10

678> Paths of Glory / Garbės keliai


Paths_of_glory_kirk douglas as colonel Dax_George Macready as Gen. Paul MireauRež.: Stanley Kubrick.
Vaidina: Kirk Douglas, Ralph Meeker, Adolphe Menjou
ir kt.
1957 m., JAV, 88 min
Žanras: karinė drama.
imdb nuoroda čia.

Tai trečiasis S. Kubrick filmas, kurį man teko matyti. Kiek jau teko susidaryti įspūdį, šio režisieriaus filmai pasižymi dideliu įtaigumu. Šioje juostoje rodoma apie I pasaulinį karą, kai kariai, nutarę nebetęsti neįmanomos atakos, grįžta į savo apkasus. Tačiau vyresniesiems tai nepatinka. Taigi, kaip ir galima tikėtis, visu grožiu parodomas ne tik karo absurdiškumas, krūvos lavonų mūšio lauke, bet ir troškimas bet kokiais būdais pasiekti garbę, įrodyti, kad jie vadovauja sėkmingiausiai, geriausiai, o kliuvinys – tik žemiausieji – kareiviai, kurie yra bailūs, norintys tik išnešti sveiką kailį. Taip ir norėjosi tam generolui pasakyti: tai tu gal ir pats eik į mūšio lauką? Iš tikrųjų, juokinga buvo jo klausytis, ypač, kai jis pats (nors dabar suabejojau, bet lyg ir jis) pasakė, kad jis mato tik vieną kariavimo būdą: mūšio lauke. Tai kodėl tuomet jis pats nekariauja? Tik dėl grožio karts nuo karto pasirodo. Ironiškų momentų yra daug, tačiau jie dėl savo liūdnos temos nekelia juoką, o tik dar labiau kelia neigiamas emocijas generolo atžvilgiu. Kaip vieną tokią iš ironiškiausių gal net scenų norėtųsi paminėti tą, kai generolas nusisukęs užsilipo, kad pažiūrėtų pro žiūronus į priešų netoliese sudarytą ,,skruzdėlyną“, o tuo tarpu buvo kaip tik nešami pro šalį lavonai ar sunkiai sužeisti kareiviai, tačiau būdamas nusisukęs jis taip nė vieno ir nepastebėjo.

Geras filmas pamąstymui, o ir pabaigoje yra viena graži scena, kuri yra ir tikriausiai vienintelė tokia viso filmo metu.

8/10 . Ateity laukia Full Metal Jacket, tai visai įdomu bus pamatyti dar vieną S. Kubricko filmą karine tematika.

 

284> The Shining / Švytėjimas

rugpjūčio 27, 2012 Komentarų: 2

Taigi, kaip ir planavau, pažiūrėjau Stanley Kubrick įžymųjį filmą Shining. Tai jau antroji pažintis su šio režisierio darbais (A Clockwork Orange), bet tikrai ne paskutinė.

Šeima atvyksta visai žiemai ir pavasariui į viešbutį, kur vyras įsidarbino prižiūrėtoju. Ne tik viešbutyje, bet ir aplinkui jį niekas išskyrus šią šeimą negyvena. Gamtos stichijos tik dar labiau izoliuoja nuo aplinkinio pasaulio.

Taigi, vėlgi pradėsiu nuo to, kad esu skaičiusi S. Kingo knygą, pagal kurią ir yra pastatytas šis filmas. Tačiau tai buvo ganėtinai seniai, todėl neprisimenu kiekvieno posūkio. Gal taip ir geriau, nes kitu atveju sakyčiau: tas buvo ne taip, anas irgi.. Vienas dalykas, kurio pasigedau, tai įspūdingosios gyvatvorės. Knygoje jos man paliko bene didžiausią įspūdį, pamenu, po to dar ilgai negalėjau galvoti apie jas. O čia jų visai nėra..

Jacko Nicholsono vaidyba ir čia paliko malonų įspūdį. Tikrai geras aktorius jis. Tačiau to negaliu pasakyti apie Shelley Duvall. Nors gal ji ir nebloga aktorė, bet jos personažas mane labai nervino. Klykia ir nieko daugiau nedaro. Vien jos klausantis galima išprotėti 😀

Didelį įspūdį paliko muzikinis takelis. Puikus. Tas zvimbimas (ar kaip tai pavadinti) labai tiko ir tik dar labiau didino įtampą.

Kaip siaubo filmas, tai jis tikrai nebaisus, bet kaip ,,tiesiog“ filmas, tai tikrai neprastas. 8/10

Filmas yra 45-oje imdb Top 250 vietoje.

Rež.: Stanley Kubrick, vaidina: Shelley Duvall, Jack Nicholson, 1980 m., JAV, Didžioji Britanija, 132 min

178> A Clockwork Orange / Prisukamas apelsinas

birželio 7, 2012 Komentarų: 3

Tai filmas, kurį nedraudžiamai Didžioji Britanija pamatė tik 2000 m., jis buvo kaltinamas jaunimo suįžulėjimu ir jų padidėjusiu nusikalstamumu. Daugelis kopijavo Aleksą, jo aprangą ir netgi veiksmus. Tai kaipgi nesusidomėti ir nepažiūrėti filmo? Juolab, kad ir knyga man patiko.

Kas dar nežino, tai filmas, kuris vyksta ateities Didžiojoje Britanijoje, o pasakojama apie jaunuolį Aleksą, kuris su savo draugais įžūliai nusikalsta: vagia, užpuola ir sumuša žmones, prievartauja moteris. Bet vieną dieną Aleksą pagauna…

Pirmiausia, tai pažiūrėjus į imdb reitingą tikėjausi kone tobulo filmo. Bet matyt nemažai vertintojų knygos neskaitė (arba tai darė seniai). Kadangi aš tai dariau neseniai, prisimenu viską kuo puikiausiai. Ir todėl mane trikdė neatitikimai ar tam tikrų scenų nebuvimas. Na, ir trūko kažko pačiam Aleksui, jo personažui. Buvo vietų, kur tiesiog jį vaidinęs aktorius nepernelyg pasistengė perteikti tinkamai nuotaikos ar Alekso jausmų (ypač ten, kur jis bloguodavo). Nors buvo tikrai gerų scenų.

Bet pagirti yra tikrai ką. Visų pirma, kostiumai. Aleksas atrodė puikiai. Visi aplinkiniai- lygiai taip pat. Net jeigu pagr. veikėjo mama man pasirodė absoliučiai neskoningai apsirengusi, tai nereiškia, kad netiko. Šiame filme labai gerai suderintas koloritas. Jis kitoks nei mes įpratę matyti šiuo metu. Bet juk ir filmas- kažkoks ne toks, keistas, kitoks (gerąja prasme). Patiko ir operatoriaus darbas, ir įdomūs režisieriaus sprendimai. Nesu pakankamai gera visų kino sąvokų žinovė, taigi, man daug ką sunku papasakoti (kalbu apie techninę pusę), ypač, kas susiję su šiuo filmu. Tad galiu tik pasakyti, kad nesvarbu, ar patiks pats filmo siužetas, bet vaizdas ir kai kurios scenos išliks tikrai ilgam. Kas dar? Muzika! Ji tikrai labai tinkama filmui ir tai įrodo, kad simfonijos tinka ne tik ramiems filmams, bet ir štai tokioms kriminalinėms dramoms.

Esu skaičiusi, kad ne vienam ,,Prisukamas apelsinas“- vienas baisiausių ir kraupiausių kada nors matytų filmų. Na, nežinau, gal aš esu mačiusi baisesnių filmų, todėl šiuo aspektu filmas man tokio įspūdžio nepaliko. Tuo labiau, kad, nežinau kaip jums, bet man jis dažnai priminė tragikomediją. Nors teisūs tie, kurie kalba, kad šis filmas- iškrypęs ir kad nuogybių jame tikrai yra. Nors viskas pavaizduota grubiai, bet ir kartu taip, kad neatstumtų žiūrovo ir neverstų jo jaustis nepatogiai. Apskritai, tai, kas rodoma šiame filme, galėjo šokiruoti XXa. , bet tikrai ne XXI-ajame.

Na, pats siužetas tikrai gan įdomus, nors, kaip ir minėjau, kadangi knygą skaičiau neseniai, man tiesiog daug ko trūko.

Tiesa, labai patiko vyruko, kuris vaidino vyriškį iš ,,Home“ vaidyba. Kaip tikras beprotis atrodė 😀

O bet tačiau  rekomenduoju šį filmą visiems, kadangi ne veltui jis tapo kultinis. Net ir dabar per visokius helovynus žmonės mėgsta persirengti Aleksu. Na, ir turėtų palikti tikrai gerą įspūdį.

Pasirodo, tai tas pats režisierius, kuris režisavo Nabokovo ,,Lolitos“ ir Kingo ,,Švytėjimo“ ekranizacijas. Manau, kad tikrai ateis laikas ir jų peržiūrai.

O šiaip dar siūlau knygą paskaityti, nes tai vienas iš daugelio atvejų, kai knyga geresnė už filmą.

Rašau 8/10

Filmas nominuotas keturiems Oskarams.

Rež.: Stanley Kubrick, vaidina: Malcolm McDowell, 1971 m., JAV, Didžioji Britanija, anglų k., 136 min.