610> The Hours / Valandos

Filmas, kurio dalį tikrai esu mačiusi, bet dar būdama pakankamai mažai (na, gal kokioje ketvirtoje klasėje spėčiau…) ir dėl to manęs jis nesudomino, tačiau jau tada žinojau, kad tai – daugelio giriama kino juosta. Darsyk prie jos sugrįžau šiandien.

Pagal M. Cunningham romaną ,,Tos valandos“ sukurta kino juosta pasakoja apie tris moteris, jų gyvenimo istorijas ir tai, kaip jas paveikia Virginios Woolf romanas ,,Ponia Dolovėj“.

Tai filmas, gavęs net devynias ,,Oskarų“ nominacijas ir vienoje iš jų šventė laimėjimą – Nicole Kidman už Virginios Woolf vaidmenį laimėjo geriausios pagrindinės aktorės kategorijoje. Ne tik puikus grimas, bet ir išties verta dėmesio vaidyba nuo pat pirmos minutės patraukia dėmesį taip, kad viso filmo metu taip ir neįmanoma atitraukti nuo N. Kidman akių. Tačiau vis dėlto, man pasirodė, kad kitos dvi aktorės – Meryl Streep ir Julianne Moore – pasirodė ne ką blogiau, ypač pastaroji, kuri taip pat buvo nominuota Oskarui už antraeilį vaidmenį, tačiau, deja, bet to apdovanojimo taip ir negavo. Visos juostos metu J. Moore tiesiog užbūrė savo vaidyba, taip tiksliai rodomais išgyvenimais, kad nė sekundei neleidžia suabejoti, o amžinai liūdnos akys palieka niūrų jausmą viduje.

Siužetas – lėtas, veiksmo čia itin mažai, todėl viskas remiamasi į veikėjų išgyvenimus, jausmus. Ypač įstrigo tai, kaip vienas veikėjas kitam sako: ,,tu esi laimingas, nes turi tą ar aną, nes gyveni taip, nes, nes, nes… Ir tuo pačiu metu matau, kad nė iš tolo tas žmogus nėra laimingas, kas vienam atneštų laimę, kitam palieka skausmą, mažai kas rodo viešumoje tikruosius jausmus. Skausmas, neviltis, savižudiškos mintys ((ne-)pereinančios į veiksmus), išjausta kiekviena minutė, kiekviena scena įneša tik dar daugiau liūdesio.. Ir pateikta viskas taip, kad tiesiog nesinori nustoti žiūrėti, nė minutei neapima nuobodulys, įdomu, kaip susiklostys kiekvienos likimas (tiesa, vienos iš jų likimas jau pačioje pradžioje parodomas), kur viskas pasisuks.

Rekomenduoju, jei dar nematėte. 8/10

Rež.: Stephen Daldry, vaidina: Meryl Streep, Nicole Kidman, Julianne Moore, Ed Harris, Toni Collette, Claire Danes, Jeff Daniels, Allison Janney, John C. Reilly, 2002 m., JAV, Didžioji Britanija, 114 min

255> The Reader / Skaitovas

Šitą filmą imdb man siūlė labai dažnai, taip dažnai, kad net ir nebenorėjau jo žiūrėti. Tuomet buvo tarpas, kai jį užgožė kiti siūlymai ir galop neseniai jis vėl ėmė pasirodyti imdb svetainėj, vos tik ją atsiversdavau. Ir pamaniau: na ką, reikia pažiūrėti.

Jie susitiko netikėtai, bet tas susitikimas pakeitė jų gyvenimus. Vieną susitikimą ėmė keisti kitas ir taip jų romanas pradėjo rimtėti. Tačiau nė vienas tikriausiai nebūtų nuspėjęs, kur jie susitiks po keleto metų..

Jei pačioje pradžioje dar turėjau abejonių, tai jos išsisklaidė neįtikėtinai greitai. Filmas puikus. Aukščiau neparašiau nė pusės anotacijos, kurią radau ir perskaičiau po filmo. Joje juk šitiek daug atskleista. Todėl gerai, kad nieko ir nežinojau, nes kitaip pusė (ar net daugiau) įdomumo dingtų.

Patiko man pats idėjos išpildymas. Viskas pakankamai lėtai, subtiliai ir skoningai. Netgi atviresnės scenos atrodė gražiai ir puikiai įsipaišė į visą siužetą: jokio vulgarumo ar neskoningumo.

Apie pagr. veikėją Haną kiek vėliau sužinomas faktas, kuris priverčia pagalvoti, į kurią pusę stoti. Ir nežinojau.. Tikrai nežinojau. Aišku, tai, kas įvyko, baisu, bet veikėja tokia, kad tiesiog negaliu nusiteikti prieš ją. Norėjosi kiek daugiau sužinoti apie jos motyvus, kodėl taip elgėsi ir pan. Nors kita vertus, tai visiškai nepateisinama..

Galvoje užvirė diskusija ir dėl to, ko nepasakė Maiklas. Kaip viskas būtų pasikeitę, jei jis būtų tai pasakęs?.. Ar būtų ką apskritai pakeitę?

Kalbant apie Haną, kaip apie žmogų, tai man patiko jos atkaklumas, jos stiprybė, jos sugebėjimas šitiek ilgai išlaikyti vieną paslaptį. Apskritai, Kate Winslet šį kartą man labai patiko, jos vaidyba buvo tikrai įtikinanti, tuo labiau, kad ir pats personažas tikrai sudėtingas, ypač todėl, kad vaizduojamas ne vienas gyvenimo tarpsnis.

Sunku kažkaip kalbėti apie šį filmą.. Bet man patiko, labai patiko. 10/10

Rež.: Stephen Daldry, vaidina: Kate Winslet, Ralph Fiennes, David Kross, Bruno Ganz, Alexandra Maria Lara, 2008 m., JAV, Vokietija, 124 min

253> Billy Elliot / Bilis Eliotas

Filmo veiksmas nukelia į Anglijos kalnakasių miestelį, apimtą streikų, vietinių nepasitenkinimo dėl nepakeliamo ir nesibaigiančio vargo. Sunkiai dirbančių kalnakasių šeimos vos galą suduria su galu… Vienuolikmetis Bilis Eliotas, kurio tėvas ir brolis – irgi tokie pat kalnakasiai ir kurio mama jau senokai mirusi, atsitiktinai užklysta į baleto klasę, ką tik atidarytą toje pačioje kaimo salėje, kaip ir jo lankomas, bet nemėgstamas bokso klubas, ir magiškas judesio grožis pakeri jo vaizduotę.

Nieko nėra blogiau už tėvus, priverčiančius vaiką užsiimti jam nemiela veikla. Tuomet jis praranda pasitikėjimą savimi, ima vengti tos veiklos, taigi, turi meluoti ir apgaudinėti kitus, o tai tikrai ne tos savybės, kurių reikia žmogui. Bilis Eliotas- laimingas vaikis jau vien todėl, kad sugebėjo pasipriešinti bei atrado savo tikrąjį kelią, kad ir koks jis atrodytų nepraktiškas ir neįprastas berniukui. Šokis- jo širdyje ir tai matyti. Džiugu ir kai atsiranda suaugusiųjų remiančių tokius vaikus, kurių pasirinkimo niekas daugiau nesupranta.

Buvo keista žiūrėti į Jamie Bell, kuris dabar jau visas vyras, o tuomet tebuvo smulkutis berniukas. Numanau, kiek pastangų jam reikėjo, kad galėtų gerai atlikti šį vaidmenį, todėl nenuostabu, kad šis vaidmuo jį išgarsino visame pasaulyje, na, ir jei jau pradėjau lįsti į faktus, tai šis filmas apkritai yra pirmasis šiam aktoriui.

Paprastas, nuoširdus filmas apie svajonę, kuri gali išsipildyti, jei tik labai labai to norėsi. Kaip ten Paulo Coelho yra pasakęs? Kad jei labai ko nors nori, tai visas pasaulis stengiasi kartu su tavimi, kad tas noras išsipildytų.. Na, ar kažką panašaus.

7/10

Nominuotas 3 Oskarams.

Rež.: Stephen Daldry, vaidina: Jamie Bell, Julie Walters, 2000 m., Didžioji Britanija, Prancūzija, 110 min